Prasidėjo 18-oji Rusijos karo Ukrainoje diena. Sunkiausia padėtis išlieka šalies pietuose ir rytuose. Žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusija raketomis atakavo karinę bazę šalia Lvivo, kur dirba ir užsienio instruktoriai, žuvo mažiausiai 35 žmonės, oro pavojaus sirenos naktį gaudė beveik visose Ukrainos srityse. Vėliau pranešta, kad Kyjivo srityje rusų kariai nušovė JAV žurnalistą. Pranešama apie galimus teigiamus pokyčius Rusijos ir Ukrainos derybose. Ukraina skelbia, kad Rusija ima konstruktyviau kalbėti, o ukrainiečiai nesiruošia keisti savo reikalavimų.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas kiek anksčiau pranešė, kad Tarptautiniame taikos palaikymo ir saugumo centre, į kurį naktį į sekmadienį pataikė Rusijos raketos, dirba užsienio instruktoriai.
Tarptautinis taikos palaikymo ir saugumo centras įsikūręs maždaug už 40 km į šiaurės vakarus nuo Lvivo ir apie 20 km nuo NATO narės Lenkijos sienos.
Tai labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos taikinys per 18 karo dienų.
Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis sakė, kad, preliminariais duomenimis, buvo paleistos aštuonios raketos, tuo metu „Reuters“ skelbia apie 30.
Ukrainos karinių oro pajėgų Vakarų vadavietė feisbuke pranešė, kad oro gynybos sistemos sunaikino dvi sparnuotąsias raketas, atskridusias iš pietryčių, „tikriausiai iš Azovo arba Juodosios jūros vandenų“.
Prasidėjus Rusijos invazijai daug ukrainiečių pabėgo į santykinai saugų Lvivą.
Šis miestas, esantis netoli Europos Sąjungos narės Lenkijos, taip pat yra tranzito centras išvykstantiems iš Ukrainos žmonėms.
Aštuonioliktoji Rusijos karo Ukrainoje diena
- Rusų pajėgos surengė oro smūgį tarptautiniam taikos palaikymo ir saugumo centrui šalia Lvivo. Ukraina skelbia apie 35 žuvusiuosius. Oro pavojaus sirenos naktį gaudė beveik visose Ukrainos srityse.
- Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu BBC teigė, jei Rusija imsis cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje, tai paskatintų NATO įsikišti.
- Rusų okupantai Kyjivo srityje nušovė JAV žurnalistą.
- Rusija atakuoja ir ne tik karinius objektus, bet taikosi ir į tankiai apgyvendintas teritorijas. Šiaurinis Černihivo miestas atakuojamas trečią naktį iš eilės, po rusų bombardavimo 9 žmonės žuvo pietiniame Mykolajive
- Rusų pajėgos pagrobė Dniprorudnės merą Jevgenijų Matvejevą
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1 300 ukrainiečių karių.
- Černobylio AE atnaujintas elektros tiekimas.
- Mariupolyje mirė daugiau nei 2100 žmonių
- Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija;
- Iš Ukrainos pasitraukė mažiausiai 2,6 mln. gyventojų;
- Pranešama apie galimus teigiamus pokyčius Rusijos ir Ukrainos derybose.
Skelbiama, kad rusų pajėgos pagrobė dar vieną merą. Šįkart – Dniprorudnės merą Jevgenijų Matvejevą, tai savo feisbuko paskyroje pranešė Zaporižios regiono valstybės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas.
Vėliau tai patvirtino užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Today, Russian war criminals abducted another democratically elected Ukrainian mayor, head of Dniprorudne Yevhen Matveyev. Getting zero local support, invaders turn to terror. I call on all states & international organizations to stop Russian terror against Ukraine and democracy. pic.twitter.com/jEPTBTLikY
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 13, 2022
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikė Rusijos karinių veiksmų žemėlapį:
Apie šeštadienio dienos ir sekmadienio nakties įvykius skaitykite ČIA.
Atnaujinta 05.21
Australija skelbia naujas sankcijas 33 Rusijos oligarchams, stambiems verslininkams ir jų šeimos nariams.
Sąraše yra ir „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius, taip pat „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, banko „Rossija“ vadovas Dmitrijus Lebedevas, vienas artimiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių Sergejus Čemezovas, „Transneft“ vadovas Nikolajus Tokarevas ir kiti.
Australijos vyriausybė darkart pakartojo paramą Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui ir šios šalies žmonėms.
Atnaujinta 04.35
Baltieji rūmai praneša, kad JAV ir Prancūzija sieks Rusijos atsakomybės už karą Ukrainoje. Apie tai prezidentai Joe Bidenas ir Emmanuelis Macronas kalbėjosi telefonu.
NATO valstybių lyderiai sulaukia vis daugiau spaudimo iš Ukrainos prezidento. Volodymyras Zelenskis savo naujausiame vaizdo kreipimesi įspėjo, kad jei NATO virš Ukrainos neįves neskraidymo zonos, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos ims kristi į aljanso teritoriją.
Atnaujinta 03.43
Europos Sąjunga smerkia įtariamą dviejų Ukrainos miestų merų pagrobimą. Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“ teigia, kad tai dar vienas išpuolis prieš demokratines institucijas Ukrainoje ir bandymas įsteigti neteisėtas alternatyvias valdžios struktūras suverenioje šalyje.
Kaip sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, okupantai pagrobė šalies pietryčiuose esančio Dniprorudnės miesto merą Jevheną Matvejevą. Kiek anksčiau žiniasklaida parodė, kaip netoli esančiame Melitopolyje iš pastato išvedamas, kaip manoma, meras Ivanas Fedorovas.
Atnaujinta 02.41
Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė praneša, kad sekmadienį šalies kariuomenė sunaikinto keturis Rusijos lėktuvus, tris sraigtasparnius ir droną. Apie tai rašo unian.net.
Teigiama, kad sėkmingiausiai šalies oro gynyba suveikė okupantams vykdant puolimą prieš gynybines pozicijas Kyjivo srityje.
Mariupolio prieigose Ukrainos kariai taip pat sunaikino šešis tankus, du šarvuočius ir į nelaisvę paėmė dvylika priešiškų pajėgų karių.
Atnaujinta 01.51
Rusija užblokavo prieigą prie socialinio tinklo „Instagram“, praneša Londone įsikūrusi interneto sutrikimus stebinti organizacija „NetBlocks“. Naujausi jos duomenys rodo, kad keli Rusijos interneto tiekėjai uždarė šalies vartotojams prieigą prie „Instagram“.
Prieš porą dienų Rusijos vyriausybė pranešė nuo pirmadienio įvesianti apribojimus šiam socialiniam tinklui. Toks sprendimas priimtas, kai „Instagram“ valdanti kompanija „Meta“ nusprendė laikinai atlaisvinti taisykles ir leisti vartotojams rašyti prieš Rusiją nukreiptas žinutes. Maskva pranešė ketinanti paskelbti „Meta“ ekstremistine organizacija. Jau anksčiau Rusija buvo užblokavusi „Facebook“, tačiau „Instagram“ šalyje populiaresnis.
Atnaujinta 01.04
Kinijos ambasados atstovas Vašingtone teigia, kad nėra girdėjęs apie tai, kad Maskva prašytų karinės paramos iš Kinijos.
„Apie tai niekada negirdėjau“, – atsakyme „Reuters“ sakė ambasados atstovas Liu Pengyu.
Jis taip pat pridūrė, kad dabartinė situacija Ukrainoje kelia nerimą. Jis pabrėžė, kad dabar svarbiausia išvengti didesnės įvykių eskalacijos.
Atnaujinta 00.50
Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad Rusijos kariai masiškai atsisako „komandiruočių į Ukrainą“. Teigiama, kad kariai atsako kariauti, nors jiems siūlomas veterano statusas ar išmokos, padidintas atlyginimas.
Atnaujinta 00.41
V. Zelenskis teigė, kad derybose su Rusija viena iš užduočių – suderinti susitikimą su V. Putinu. Derybų metu bus taip pat siekiama gauti veiksmingas garantijas.
Atnaujinta 00.34
Zelenskis: mes išgyvename baisiausią testą mūsų istorijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino pranešimą, kuriame daugiausiai dėmesio skyrė Rusijos smūgiui šalia Lvivo esančiai karinei bazei bei JAV žurnalisto nužudymui.
Jis prašė uždaryti Ukrainos oro erdvę ir tikino, kad to nepadarius tik laiko klausimas, kada raketos ims kristi į NATO teritoriją.
V. Zelenskis tikino, kad dabar Ukraina išgyvena baisiausią testą Ukrainos istorijoje.
„Mes turime apginti pačius brangiausius dalykus, kuriuos turime. Mes turime laikytis, kovoti ir mes laimėsim. Aš tuo tikiu“, – teigė Ukrainos prezidentas.
Atnaujinta 00.10
Kyjivas patvirtino, kad pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks derybos su Maskva
Pirmadienį vaizdo ryšio priemonėmis įvyks Ukrainos ir Rusijos derybos, sekmadienį vakarą pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas ir derybų grupės narys Mychailo Podoliakas.
Jo pranešimas, paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“, patvirtino ankstesnį Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo pareiškimą.
Atnaujinta 00.09
Ukrainos nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas skelbia, kad Baltarusijos kariuomenė į Ukrainą bus siunčiama su Rusijos kariuomenės uniforma. Kaip teigia „Unian“, tokia akcija pradėta vykdyti sekmadienį.
Atnaujinta 23.57
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos jūrų pajėgos pasiekė „tolimą“ Ukrainos blokadą Juodojoje jūroje. Anot žvalgybos, taip Ukraina efektyviai išjungiama iš tarptautinės jūrinės prekybos.
Rusijos jūrų pajėgos ir toliau prisideda prie atakų visoje Ukrainoje. Taip pat pabrėžiama, kad Rusija Azovo jūroje jau atliko amfibinį išsilaipinimą, todėl žvalgyba mano, kad Rusija šį metodą gali panaudoti ir vėliau.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 13 March 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 13, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/cz8Q0vnsA5
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/o28zuSsk3K
Atnaujinta 23.45
Ginkluotosios pajėgos prie Melitopolio sunaikino apie 200 vienetų Rusijos karinės technikos. Skelbiama, kad nukauti štabo nariai bei vadovybė.
Tai patvirtino Vidaus reikalų ministerijos ministro patarėjas Antonas Geraščenka. Jis tikino, kad Zaporižios srityje Rusija pajėgas kaupė dvi paras.
Atnaujinta 23.39
Ukraina skelbia, kad sekmadienį sugebėjo evakuoti apie 5500 žmonių iš fronto linijos, praneša „Reuters“. Daugiausiai – 3950 – žmonių evakuota iš miestų ir kaimų Kyjivo regione.
Iš viso sekmadienį veikė 9 humanitariniai koridoriai.
Atnaujinta 23.23
Lankydamas Ukrainos pabėgėlius Lenkijoje Ohajo Respublikonų senatorius paragino JAV ir NATO paskelbti neskraidymo zoną Ukrainoje, skelbia „Kyiv Independent“.
„Aš nesuprantu, kodėl mes to nedarome“, – teigė senatorius, nors kiek anksčiau NATO ir JAV tikino, kad toks sprendimas gali eskaluoti situaciją.
Atnaujinta 23.20
Ukrainos nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto sekretorius Oleksijus Danilovas tikina, kad Rusija planuoja išlaipinti savo karius prie Odesos, tačiau Ukrainos kariuomenė pasiruošusi į tai reaguoti.
Kaip Ukrainos televizijoms sakė O. Danilovas, tai buvo suplanuota atlikti prieš 3–4 dienas, tačiau oro sąlygos buvo tam nepalankios.
Atnaujinta 23.09
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko daugiau kaip 1,7 mln. pabėgėlių. Tai sekmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.
„Nuo vasario 24 d. sienos apsaugos tarnybos darbuotojai per pasienio perėjas praleido 1,720 mln. žmonių, bėgančių iš Ukrainos į Lenkiją“, - informavo pasieniečiai.
„Šiandien iki 19 val. iš Ukrainos atvažiavo 62,7 tūkst. žmonių. Tai beveik 2 proc. mažiau negu vakar (63,9 tūkst.)“, – pranešė Lenkijos pareigūnai.
Daugelis iš Ukrainos į Lenkiją atvykstančių žmonių naudojasi specialių pabėgėlių priėmimo punktų, kurie rūpinasi jų įkurdinimu įvairiuose šalies regionuose, paslaugomis. Lenkijos pasienyje veikia 30 tokių punktų. Kitus pabėgėlius pasitinka giminės ir artimieji. Lenkijoje renkama materialinė pagalba nuo Rusijos sukelto karo bėgantiems žmonėms.
Didieji Lenkijos miestai jau pareiškė nebegalį priimti pabėgėlių. Šalies valdžia patikino, kad niekas nebus perkeliamas prievarta, bet ragina pabėgėlius nebijoti važiuoti į mažesnius miestus, kur taip pat sudaromos visos sąlygos gyventi ir dirbti. Be to, ukrainietiškais telefono numeriais siunčiama informacija apie traukinius ir autobusus, važiuojančius į įvairius Europos miestus.
Atnaujinta 23.06
Čečėnų lyderis R. Kadyrovas savo „Telegram“ paskyroje skelbia, kad yra prie Kyjivo. Tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikia.
Kiek anksčiau „Unian“ skelbė, kad čečėnų lyderis liepė vykdyti operaciją, kurios metu būtų užimami vaikų namai ir pagrobiami auklėtiniai/.
Atnaujinta 23.04
Lenkijos užsienio reikalų viceministras teigia Marcinas Przydaczas teigia, kad Rusijos ataka Lenkijos pasienyje yra provokacinė.
„Tai labai arti pabėgėlių sienos kirtimo vietos, per kurią kasdien eina tūkstančiai žmonių“, – „SkyNews“ teigia viceministras,
Jis pabrėžė tikinti, kad Rusija turėtų gerai išmanyti, kur Ukraina ir kur Lenkija, kur NATO šalis, o kur ne.
Atnaujinta 22.27
„Financial Times“ skelbia, kad Rusija prašo Kinijos karinės pagalbos
„Financial Times“ skelbia, kad Rusija paprašė Kinijos karinės įrangos, kad paremtų jos invaziją į Ukrainą. Kaip teigia JAV žvalgyboje esantys šaltiniai, pokalbių su Kinija metu J. Sullivanas griežtai perspės dėl tokių Kinijos veiksmų žalos ir galimų pasekmių.
Baltieji rūmai baiminasi, kad šis žingsnis yra glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių ženklas.
Be to, teigiamas Kinijos atsakas gali pakenkti Vakarų pastangoms padėti Ukrainai.„The New York Times“ taip pat skelbia, kad Rusija paprašė ir ekonominės pagalbos, kuri padėtų lengviau išgyventi Vakarų sankcijas.
Kiti pareigūnai leidiniui teigė, kad yra požymių, jog Rusijai baigiasi kai kurie ginklai.
Atnaujinta 21.57
Pranešama, kad Donecko srityje nužudytas Ukrainos kariuomenės kapelionas Igumenas Platonas iš Šv. Teodosijaus vienuolyno Kyjive.
Apie tai informavo Ukrainos stačiatikių bažnyčia.
Atnaujinta 21.47
„Nexta“ „Telegram“ kanale pranešama, kad Charkive girdimi šūviai
Atnaujinta 21.40
„Ukrinform“ skelbia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios šalyje sugriautos 7 ligoninės, dar 104 apgadintos. Žuvo mažiausiai 6 medicinos darbuotojai, 12 buvo sužeisti.
Atnaujinta 21.36
Ukrainos prezidento biuro patarėjas Olesijus Arestovičius tikina, kad Kyjivas dabar saugus, nes visos priešo pajėgos, mėginusios atakuoti sostinę, – nugalėtos.
„Dėl Kyjivo visiškai nereikia jaudintis. Visos Rusijos pajėgos, kurios bandė eiti į Kijevą, buvo nugalėtos. Jie ėmė gintis, užėmė pozicijas, o dabar keliauja po kaimus ir negali pajudėti, nes neturi degalų. Tiesioginės grėsmės Kyjivui nėra, artimiausiu metu atakų nesitikima“, – tikina patarėjas.
Kaip skelbia „Unian“, tokia pati situacija dabar yra prie Charkovo, Sumų ir Černigovo. Kiek sudėtingesnė padėtis Mariupolio ir Nikolajevo zonose, kur Rusijos pajėgos ir toliau dominuoja.
Atnaujinta 21.12
Jungtinė Karalystė išdavė vizas, leidžiančias susijungti su artimiasiais, jau 3 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tai sekmadienį pranešė Didžiosios Britanijos gyvenamųjų namų statybos, regionų plėtros ir vietos savivaldos sekretorius Michaelas Gove`as.
„Išduota daugiau kaip 3 tūkst. vizų. Nuo antradienio dėl jų nebereikės kreiptis į vizų centrus (jas bus galima įforminti internetu), mes priimsime Ukrainos piliečių pasus, ir žmonės galės įvažiuoti į šalį“, - sakė ministerijos vadovas.
Į kaimyninę Airiją iki šiol atvyko daugiau kaip 5,5 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių.
Pasak sekretoriaus, „dešimtys tūkstančių žmonių“, bėgančių iš Ukrainos, artimiausiu metu taip pat galės pasinaudoti pagalbos programa, kuri leis Didžiosios Britanijos fiziniams ir juridiniams asmenims aprūpinti pabėgėlius būstais.
Atnaujinta 21.02
V. Zelenskis kreipėsi į „Microsoft“, „Oracle“ ir „SAP“, kad šie nutrauktų savo veiklą Rusijoje.
„Yra tik juoda ir balta, gera ir bloga. Arba jūs palaikote taiką, arba kruviną Rusijos agresiją, žudančią ukrainiečius vaikus ir moteris“, – rašoma Ukrainos prezidento „Twitter“ įraše.
Now can be no 'half' decisions or 'halftones'! There is only black and white, good or evil! You are either for peace or support the bloody Russian aggressor to kill Ukrainian children and women. @Microsoft @Oracle @SAP, stop supporting your products in Russia, stop the war!
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 13, 2022
Jis taip pat paskelbė, kad kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ir Čekijos premjerais apie padėtį Ukrainoje ir V. Zelenskis teigia padėkojęs už jų svarbią pagalbą.
Tuo metu Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas po pokalbio tikino, kad V. Putino barbariški veiksmai – testas visai žmonijai.
Held talks with 🇬🇧 PM @BorisJohnson and 🇨🇿 PM @P_Fiala. Talked about 🇺🇦 people's struggle against Russian aggression, about Russia's criminal attacks on civilians. Thanked the partners for their important support. We appreciate it. #StopRussia
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 13, 2022
Atnaujinta 20.48
Šiuo metų Ukrainos teritorinė gynyba sukomplektuota 100 proc., dabar sudaromos savanoriškos ginkluotos formuotės, kurios padės šalies ginkluotosioms pajėgoms.
Tai sekmadienį pranešė Ukrainos prezidento įgaliotinis ryšiams su visuomene Andrijus Liachovičius.
Pasak jo, dabar reikia pereiti atranką norint patekti į teritorinės gynybos būrių gretas.
„Kiekvienas turi daryti tai, ką moka. Yra žmonių, kurie moka kariauti, yra žmonių, kurie turi juos aprūpinti. Ir nereikia įsižeisti. Dirbkime, ką mokame geriausiai, ir netrukdykime ginkluotosioms pajėgoms ir formuotėms, dalyvaujančioms kovos veiksmuose“, – teigė A. Liachovičius.
Atnaujinta 20.23
Dmitrijus Peskovas skelbia, kad kitas derybų raundas tarp Ukrainos ir Rusijos vyks pirmadienį, kovo 14 dieną.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 20.04
Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius teigia, kad kovose Ukrainoje Rusijos kariuomenė prarado daugiau nei 30 proc. savo sudėties. Tai jis teigė telemaratone „UA kartu“.
„Jie miršta, miršta šimtais. Aplink Mariupolį tikrai mirė 250, sužeista daugiau nei 700. Nuostoliai tikrai auga, per dieną 500–1000 miršta, bet sunku tai tiksliai paskaičiuoti. 14–15 tūkst. mirusiųjų yra, bet atsargiai skelbiama daugiau nei 12 tūkstančius“, – teigia prezidento patarėjas.
Atnaujinta 19.19
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad per ataką karinei bazei šalia Lvivo žuvo iki 180 užsienio „samdinių“. Taip pat pranešime pabrėžiama, kad per ataką buvo sunaikinta daug užsienio teikiamos amunicijos. Tokią informaciją Ukrainos valdžia neigia.
Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas spaudos konferencijoje teigė, kad Rusija toliau tęs atakas prieš „samdinius“ iš užsienio.
LRT.lt primena, kad Ukraina skelbė, kad per ataką žuvo 35 žmonės, dar 134 sužeisti.
Atnaujinta 19.13
Ukrainos ginkluotosios pajėgos teigia sustabdę intensyvų Rusijos kariuomenės veržimąsi į šalį.
Ukrainos gynybos viceministrė Anna Malyar savo pranešime teigia, kad Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių, todėl dabar bando papildyti savo personalą, pergrupuoti kariuomenę.
„Priešas yra demoralizuotas, bet daro išvadas ir išmoksta kovoti su mumis. Dabar jie stengsis įsitvirtinti linijose, kurios yra užimtos jų kariuomenės“, – įraše tikino A. Malyar.
Ji taip pat pabrėžė, kad Rusijos pajėgos griauna miestus siekdamos parodyti bent kokį rezultatą.
Atnaujinta 18.46
Ukrainos branduolinių jėgainių operatorė „Energoatom“ skelbia, kad atnaujintas elektros tiekimas į Černobylio AE.
„Šiandien neįtikėtinomis „Energoatom“ specialistų, mūsų branduolinių mokslininkų ir elektrikų pastangomis pavyko grąžinti elektrą Černobylio atominei elektrinei, kurią užgrobė Rusijos įsibrovėliai“, – sakė Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka.
Pasak ministro, dabar panaudotų branduolinių mazgų aušinimo sistemos vėl veiks įprastu režimu iš rezervinio maitinimo.
LRT.lt primena, kad kovo 9 d. buvo pranešta, kad Černobulio AE nutrūko elektros tiekimas.
Atnaujinta 18.38
Melitopolyje toliau tęsiasi pagrobimai. Skelbiama, kad sekmadienį Rusijos kariai įvykdė kratą rajono tarybos vadovo Sergejaus Pryimos namuose. Buvo atimti jo mobilieji įrenginiai, o vėliau ir jis pats išvežtas nežinoma kryptimi. „Unian“ skelbia, kad šeštadienį buvo pagrobta aktyvistė Olga Gaisūmova.
Atnaujinta 18.20
Ukrainai svarbiausias užsienio karinės pagalbos teikimo jai klausimas yra naikintuvų pristatymas. Tai sekmadienį parodytame interviu televizijos kanalui CBS pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Ypač trūksta lėktuvų, naikintuvų, kadangi, deja, Ukrainos ir Rusijos karinių oro pajėgų galios negalima lyginti“, - sakė Ukrainos diplomatijos vadovas, paprašytas patikslinti, kokios ginkluotės ir karinės technikos labiausiai reikia Kyjivui. Pasak jo, „tai skubiausias klausimas“. „Tiesą sakant, mes nesuprantame visų mums pateiktų paaiškinimų, kodėl mums negalima perduoti šių lėktuvų. Mes tęsime spaudimą mūsų partneriams, prašydami šios pagalbos“, – pabrėžė D. Kuleba.
„Jūs manęs klausiate, ar NATO mus apgins? Na, aš šito nesitikiu. Mes tik prašome: apginkluokite Ukrainą, o visa kita mes jau padarysime. Duokite mums reikiamos ginkluotės, ir mes patys kovosime už savo žemę ir savo tautą“, – pabrėžė Ukrainos URM vadovas.
Atnaujinta 18.15
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau nei 2100 rusų pajėgų apgulto Mariupolio gyventojų, sekmadienį pranešė vietos valdžia.
„Šios dienos duomenimis, nuo Rusijos atakų žuvo 2 187 Mariupolio gyventojai“, – paskelbė miesto savivaldybė platformoje „Telegram“.
Trečiadienį savivaldybė skelbė, kad per devynias miesto apgulties dienas žuvo 1207 taikūs gyventojai.
Miesto valdžia taip pat praneša, kad mieste baigiasi maisto ir tyro vandens atsargos, o humanitarinė pagalba jo pasiekti negali.
Atnaujinta 18.05
Jungtinės Tautos skelbia, kad iš Ukrainos pabėgo daugiau nei 2,6 mln. pabėgėlių.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 17.37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė sužeistus Ukrainos kovotojus ligoninėje. Savo vizito vaizdo įrašą jis paskelbė savo socialinių tinklų paskyrose.
Įraše matoma, kaip V. Zelenskis kalbasi su gydytojais, o vėliau kalbasi su sužeistaisiais.
Įraše girdima, kaip prezidentas teiraujasi, kaip jaučiasi sužeistieji, darosi su jais asmenukes.
Atnaujinta 17.25
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas sekmadienį perspėjo Rusiją, kad jei ji kėsins į NATO teritoriją, sulauks atsako „pilna jėga“, skelbia „SkyNews“. Rokie pareiškimai nuskambėjo po atakos karinei bazei šalia Lvivo.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 17.03
Rusijos kariai paleido įspėjamųjų šūvių į taikių protestuotojų pusę, tūkstančiams žmonių susirinkus protestuoti pietiniame Chersono mieste, pranešė nacionalinis transliuotojas.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 16.39
JAV perspėjo Kiniją, kad neleis kompensuoti Rusijai nuostolių, kurių ši patiria dėl sankcijų. Tai sekmadienį televizijos kanalui CNN pareiškė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake`as Sullivanas.
Taip pat skaitykite
Atnaujinta 16.09
Ukrainos derybininkas ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Mychailo Podoliakas patvirtino Rusijos naujienų agentūroje „RIA Novosti“ pasirodžiusią informaciją ir tikina, kad artimiausiomis dienomis gali būti pasiektas postūmis derybose.
Anot „SkyNews“, M. Podoliakas tikina, kad Rusija pradėjo kalbėti konstruktyviai, o Ukraina nesiruošia keisti savo pozicijos.
„Dabar Rusija tai supranta. Rusija pradeda kalbėti konstruktyviai. Manau, kad per kelias dienas pasieksime tam tikrų rezultatų tiesiogine to žodžio prasme“, – išplatintame vaizdo įraše sako prezidento V. Zelenskio patarėjas.
Atnaujinta 15.52
Ukrainos gynybos ministerija paaiškino, kodėl jau keletą dienų nesikeičia nukautų Rusijos karių skaičius. Kaip skelbiama, mirusių priešų skaičiavimas nėra prioritetas, situacija dinamiškai keičiasi kiekvieną dieną.
„Priešo puolimo intensyvumo sumažėjimas tik rodo didelius nuostolius ir papildomo personalo poreikį“, – skelbiama oficialiame ministerijos pranešime.
Taip pat pranešime pabrėžiama, kad aktyvioje karo fazėje sunku suskaičiuoti, kiek yra nukautų priešo pajėgų.
Atnaujinta 15.46
„Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos generalinio štabo informacija, skelbia, kad Rusija į Ukrainą kovoti atsiveža kovotojus iš Sirijos, Serbijos, Kalnų Karabacho. Taip pat stebimas karių pergrupavimas į puolimo pozicijas.
Atnaujinta 15.36
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia, kad Rusijos ir Ukrainos derybose pasiekta didelė pažanga ir netrukus gali būti pasiektas abiejų pusių susitarimas.
„Sky News“ paskelbtoje naujienoje cituojamas Rusijos derybų delegacijos narys Leonidas Slutskis. Jis sakė, kad derybose įvyko reikšmingų postūmių, kuriuos lėmė naujausi įvykiai.
Atnaujinta 15.30
„Unian“ skelbia, kad Rusijos kariuomenė sudavė artilerijos smūgį internatui, esančiam Kyjivo srityje. Internato auklėtiniai ir darbuotojai prieš smūgį buvo evakuoti.
Per artilerijos smūgį sužaloti 3 vaikai, skelbia „Unian“.
Atnaujinta 15.25
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad į Ukrainą atvyko Čečėnijos lyderis Razmanas Kadyrovas. „Unian“ skelbia, kad čečėnų lyderis yra Ivankove, tačiau tai patvirtinančios oficialios informacijos nėra.
„Unian“ skelbia, kad Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka sekmadienį ragino R. Kadyrovą išlįsti iš bunkerio ir eiti kovoti.
Atnaujinta 15.00
Rusų pajėgos nušovė JAV žurnalistą
Irpinėje, Kijevo srityje, rusų okupantai nušovė JAV korespondentą.
Apie tai paskelbė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.
„Okupantai ciniškai žudo net tarptautinės žiniasklaidos žurnalistus, kurie bando parodyti tiesą apie Rusijos karių žiaurumus Ukrainoje. Šiandien Irpene buvo nušautas 51 metų pasaulinio garso žiniasklaidos priemonės „New York Times“ korespondentas“, – sakė jis.
Iš pradžių skelbta, kad žurnalistas dirba „The New York Times“, tačiau, kaip rašo DW.com, patys „The New York Times“ sako, kad šiuo momentu tai nebuvo jo darbovietė.
Žuvusysis buvo vaizdo žurnalistas, šioje srityje dirbęs apie du dešimtmečius.
.@nytimes is deeply saddened to learn of the death of an American journalist in Ukraine, Brent Renaud.
— Cliff Levy (@cliffordlevy) March 13, 2022
Brent was a talented photographer and filmmaker, but he was not on assignment for @nytimes in Ukraine.
Full statement is here. pic.twitter.com/bRcrnNDacQ
Ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, taip pat buvo sužeistas.
Ukrainos pareigūnai dėl šaudymo apkaltino Rusijos pajėgas, tačiau tikslios įvykio aplinkybės neaiškios. AFP žurnalistai girdėjo apylinkėse šaulių ginklų ir artilerijos ugnį.
„Į automobilį buvo šaudoma. Jame buvo du žurnalistai ir vienas mūsiškis (ukrainietis)", – AFP sakė D. Šapovalovas.
„Mūsiškis vaikinas ir žurnalistas sužeisti, suteikiau jiems pirmąją pagalbą, kitam vaikinui buvo sužeistas kaklas, jis iš karto mirė“, – nurodė jis.
Atnaujinta 14.47
Kitą savaitę vėl vyks Ukrainos ir Rusijos derybos
Rusijos ir Ukrainos derybos gali vykti kitą savaitę, teigia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis patarėjas Mykhailas Podoliakas, skelbia CNN.
„Kai tik bus parengti abipusiai atsakingi teisiniai formatai, bus suplanuotas susitikimas – ketvirtasis derybų raundas. Tai gali būti rytoj, poryt“, – Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „Belta“ sakė M. Podoliakas.
Atnaujinta 14.21
Ukrainoje taip pat vyksta protestai prieš okupantų pajėgas
Chersone, Melitopolyje, Berdyanske ir kituose miestuose vyksta akcijos. Ukrainiečių užfiksuotu vaizdo įrašu iš vienos akcijos pasidalijo ir šalies prezidentas:
Atnaujinta 14.10
Protestuotojai Rusijoje
Rusijoje per pietus sekmadienį įvairiuose šalies miestuose prasidėjo antikarinės akcijos, kuriose žmonės protestuoja prieš Vladimiro Putino pradėtą karą prie Ukrainą. Socialiniuose tinkluose galima matyti vaizdus iš Maskvos, taip pat Irkutsko, Jekaterinburgo.
Atnaujinta 13.58
Popiežius Pranciškus: „žudynės“ Ukrainoje privalo liautis
Popiežius Pranciškus paragino nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje, į kurią praėjusį mėnesį įsiveržė Rusija.
Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.
Atnaujinta 13.56
Turkija prašo Maskvos pagalbos evakuoti jos piliečius iš Mariupolio
Turkija paprašė Rusijos padėti evakuoti Turkijos piliečius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste pietų Ukrainoje, sekmadienį žurnalistams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
„Vakar paskambinome (Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui) ir paprašėme jo pagalbos evakuojant mūsų piliečius“, – sakė M. Cavusoglu.
Atnaujinta 13.16
Ukraina: per Rusijos kariuomenės atakas Mykolajive žuvo devyni žmonės
Per Rusijos kariuomenės atakas Ukrainos mieste Mykolajive žuvo devyni žmonės. Tai pranešė Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas. Nepriklausomi šaltiniai dar negali patvirtinti šios informacijos.
Ukrainos pietuose esančiame mieste, kuriame gyvena apie 500 tūkst. žmonių, jau kelias dienas vyksta įnirtingi mūšiai. Jei Rusijos pajėgos užimtų Mykolajivą, joms atsivertų sausumos kelias į didžiausią Ukrainos uostamiestį Odesą, kuri būtų atkirsta nuo likusios šalies dalies.
Atnaujinta 13.01
Kyjivas ruošiasi blokadai: maisto sukaupta dviem savaitėms
Du milijonai Ukrainos sostinės gyventojų, kurie nepasitraukė iš miesto, neliks vieni, jei padėtis dar labiau pablogės. Tai sekmadienį pareiškė Kyjivo valstybinės miesto administracijos atstovai.
Pasak jų, Kyjive sukauptų maisto atsargų turėtų pakakti dviem savaitėms.
Atnaujinta 13.00
Izraelio diplomatijos vadovas pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas sekmadienį pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir paragino Maskvą nutraukti išpuolius bei užbaigti konfliktą.
Tai yra vienas iš griežčiausių Izraelio pareigūnų pareiškimų nuo karo pradžios. Šias pastabas Y. Lapidas išsakė viešėdamas Rumunijos sostinėje Bukarešte, kur susitiko su rumunų kolega.
Atnaujinta 12.55
Rusijoje per antikarinius mitingus suimami protestuotojai. Vaizdo įrašuose, kuriuos skelbia „Insider Ukraine News War“, matomas veiksmas Irkutske ir Jekaterinburge.
Atnaujinta 12.48
Kaip skelbia Lvivo meras, per rusų ataką Javorivo bazėje žuvo iš viso mažiausiai 35 asmenys, 134 sužeisti, rašo BBC.
Atnaujinta 12.33
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad NATO saugos savo ginklų kolonas Ukrainai. „Jei ant vilkstinės nukris bent viena kulka, vienas sviedinys, tai bus laikoma penktojo straipsnio pažeidimu“, – sekmadienį sakė jis.
O. Danilovas padarė tokį pareiškimą, remdamasis NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo žodžiais. Šeštadienį užsienio reikalų viceministras Ryabkovas užsiminė, kad rusai gali pulti užsienio vilkstines su karine pagalba.
Atnaujinta 12.28
Irpinės mieste civiliai, žuvę per Rusijos pajėgų apšaudymus, laidojami tiesiog kiemuose, skelbiama NEXTA „Telegram“ kanale.
Atnaujinta 12.25
Melitopolio gyventojams nepaiso okupantų draudimų, gatvėse jie pasirodė su šūkiais „Melitopolis – Ukraina“ ir „Kur mūsų meras?“
Atnaujinta 11.54
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu BBC teigė, jei Rusija imsis cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje, tai paskatintų NATO įsikišti.
„Jei klausiate manęs, ar Putinas panaudos cheminį ginklą, aš manau, kad Putinas gali panaudoti bet ką, ypač kai jis yra sudėtingoje situacijoje. Politiškai ji karą jau pralaimėjo, o karine prasme jis jo taip pat nelaimi“, – BBC sakė Lenkijos vadovas.
Jis taip pat sakė, kad MIG29 naikintuvų perdavimas Ukrainai nėra įmanomas. Prezidentas taip pat galvoja, kad neskraidymo zonos paskelbimas galėtų būti Trečiojo pasaulinio karo pradžia.
Atnaujinta 11.10
Kokią žalą pusės teigia padariusios
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad nuo puolimo pradžios jos pajėgos sunaikino 3687 Ukrainos karinius objektus, 99 orlaivius, 1194 tankus ir šarvuotas kovos mašinas bei 443 lauko artilerijos pabūklus, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Tuo tarpu, Ukrainos kariuomenė teigia nukovusi daugiau kaip 12 tūkst. rusų karių bei sunaikinusi 374 rusų tankus, 1226 šarvuotas kovos mašinas ir 140 artilerijos sistemų.
Atnaujinta 10.40
Po smūgio karinei bazei netoli Lvivo yra aukų
Per rusų pajėgų smūgį Javorivo poligonui žuvo mažiausiai 20 žmonių, gelbėtojai teigė „The Guardian“ žurnalistams vietoje. Tuo metu platformoje „Telegram“ Lvivo meras Andrijus Sadovyjus teigė, kad aukų buvo 9, o 57 sužeisti.
Anot „Reuters“, anksčiau sekmadienį Lvivo srities administracijos vadovas Maksymas Kozyckis teigė, kad į karinę bazę rusai paleido 30 raketų.
Atnaujinta 10.26
V. Zelenskis perspėjo dėl „pseudorespublikų“ kūrimo
Rusija bando sukurti naujas „pseudorespublikas“ Ukrainoje, kad suskaldytų šią šalį, šeštadienio vakarą savo kreipimesi į tautą sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
V. Zelenskis paragino Ukrainos regionus, įskaitant Rusijos pajėgų užimą Chersoną, neiti Donecko ir Luhansko keliu. Šiuose rytiniuose regionuose prorusiški separatistai pradėjo kovoti su Ukrainos vyriausybės pajėgomis 2014 metais.
„Okupantai Chersono srities teritorijoje bando pakartoti liūdną pseudorespublikų kūrimo patirtį, – sakė V. Zelenskis. – Jie šantažuoja vietos lyderius, daro spaudimą deputatams, ieško, ką galėtų papirkti.“
Atnaujinta 10.20
Javorivo poligone, esančiame netoli Lvivo ir Lenkijos sienos, kuriam Rusijos pajėgos smogė sekmadienio rytą, dirba ir instruktoriai iš užsienio, teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.
„Tai naujas teroristinis išpuolis prieš taiką ir saugumą netoli ES ir NATO sienos. Reikia imtis veiksmų tam sustabdyti. Uždarykite dangų!“ – tviteryje rašė Ukrainos gynybos ministerijos vadovas.
russia has attacked the International Center for Peacekeeping&Security near Lviv.Foreign instructors work here.Information about the victims is being clarified.This is new terrorist attack on peace&security near the EU-NATO border.Action must be taken to stop this.Close the sky!
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) March 13, 2022
Atnaujinta 10.07
Rusų pajėgos pagrobė Dniprorudnės merą Jevgenijų Matvejevą, savo feisbuko paskyroje pranešė Zaporižios regiono valstybės administracijos vadovas Oleksandras Starukhas. Kol kas kitur apie tai dar nėra skelbiama.
Atnaujinta 10.05
Atveria 14 humanitarinių koridorių
Ukraina skelbia sekmadienį atverianti 14 humanitarinių koridorių, kuriais bus evakuojami gyventojai iš intensyviai atakuojamų miestų.
Atnaujinta 10.02
Rusijos opozicija šiandien 14 val. žmones kviečia išeiti į gatves ir pareikšti antikarinę poziciją, skelbia „Insider Ukraine News War“.
Atnaujinta 09.46
Ukraina pranešė apie Rusijos pajėgų nuostolius
Anot Ukrainos kariuomenės, nuo karo pradžios iki šiol Rusijos pajėgos neteko 374 tankų, 1226 šarvuotų kovos mašinų ir 140 artilerijos sistemų, 74 lėktuvų. Taip pat, anot ukrainiečių, buvo nukauta daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių ir kareivių.
„Duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina labai intensyvūs kovos veiksmai“, – pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovai.
Atnaujinta 09.26
Ukraina: tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų
Jau tiriama daugiau kaip 1,7 tūkst. Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. „Prokuratūra fiksuoja kiekvieną RF karo nusikaltimą mūsų žemėje – dabar jau tiriama 1 717 nusikaltimų“, – pabrėžė pareigūnė.
Iš jų 1 059 susiję su karo įstatymų ir papročių pažeidimais.
I.Venediktova priminė, kad Rusijos agresijos įrodymai renkami bendroje valstybinėje platformoje „warcrimes.gov.ua“.
„Jeigu jūs tapote liudininku ar auka, turite nuotraukų ar vaizdo įrašų – prisijunkite prie mūsų teisingumo fronto“, - paragino Ukrainos generalinė prokurorė.
Kaip pranešė naujienų agentūra UNIAN, kovo 9 d. duomenimis, Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria keturios Europos šalys.
Atnaujinta 08.47
Rusai atlieka kratas ir persirenginėja ukrainiečių kariais
Rusijos kariai Ukrainos teritorijoje atlieka kratas tarp vietos gyventojų ir persirengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis, feisbuko paskyroje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Gynybos pajėgų būklė, padėtis ir veiksmų pobūdis iš esmės nesikeičia. Priešas ir toliau naudoja civilinę infrastruktūrą kariniams poreikiams. Pažeisdama tarptautinės humanitarinės teisės reikalavimus, Rusija toliau dislokuoja dalinius ir įrangą didelės rizikos objektuose, apšaudo civilius gyventojus, neteisėtai tikrina asmeninius daiktus ir atlieka vietos gyventojų kratas, persirengia civiliais drabužiais ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformomis“, – teigiama pranešime.
Atnaujinta 08.34
Po galingo rusų apšaudymo Severodonecko, Lisichansko, Rubižnojės gyvenvietėse suniokota apie 22 daugiaaukščiai ir 33 privatūs gyvenamieji namai, 1 valstybinės įstaigos pastatas, 2 švietimo įstaigos, 1 elektros pastotė, 1 prekybos įstaiga, teigė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Gaidai. Vienas žmogus žuvo, kitas buvo sužeistas.
Atnaujinta 08.28
Morgai Baltarusijoje pilni Rusijos karių kūnų
„Radio Free Europe/Radio Liberty“ skelbia, kad dalis morgų Baltarusijoje yra pilni Rusijos karių kūnų. Ukrainos kare žuvę rusų kariai sunkvežimiais vežami į Baltarusijos morgus ir tada grąžinami į Rusiją traukiniais arba lėktuvais, teigia vietos gyventojais, kuriuos kalbino „Radio Free Europe/Radio Liberty“.
RFE/RL: Morgues in Belarus fill up with the bodies of Russian soldiers, locals say.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 13, 2022
Russian soldiers killed in Ukraine are being brought by truck to the morgues and then sent back to Russia by train or plane, according to residents who talked to RFE/RL.
Atnaujinta 08.11
Rusų pajėgos smogė vakaruose esančio Ivano Frankivsko oro uostui, apie tai „Telegram“ kanale skelbia „Insider Ukraine News War“, cituojantis miesto merą Ruslaną Marcinkivą.
Atnaujinta 07.51
Rusija smogė kariniam objektui Lvivo srityje, netoli Lenkijos sienos
Aiškėja informacija apie minėtus sprogimus Lvivo ar greta Lvivo. Rusų pajėgos surengė oro smūgį tarptautiniam taikos palaikymo ir saugumo centrui Staričių kaime Lvivo srityje, skelbia Lvivo srities karinė administracija. Centras yra mažiau nei už 25 kilometrų nuo sienos su Lenkija. Pirminiais duomenimis, rusai paleido 8 raketas. Informacija apie aukas tikslinama, skelbiama NEXTA „Telegram“ kanale.
Atnaujinta 07.35
Japonijos premjeras dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą
Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida sekmadienį valdančiosios Liberalų demokratų partijos suvažiavime paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, praneša naujienų agentūra „Kyodo“.
Išsamesnės informacijos apie Japonijos premjero siūlomų reformų esmę nepateikiama.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atnaujinta 07.13
Anot žinisklaidos ir vietos gyventojų pranešimų soc. tinkluose, skelbiama apie sprogimus ne tik Lvive, bet ir Ivano Frankivske bei tris sprogimus Kramatorske, skelbia NEXTA „Telegram“ kanalas ir „The Kyiv Independent“.
⚡️Explosions heard in Ivano-Frankivsk.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 13, 2022
Air raid alerts are on. Residents are asked to head to the nearest shelter.
Atnaujinta 06.47
Pabėgėliai iš Ukrainos toliau plūsta į Moldovą
Ukrainos pabėgėliai toliau plūsta į Moldovą. 2,5 mln. gyventojų turinčios kaimyninės šalies sieną nuo karo pradžios kirto jau per 270 tūkst. žmonių iš Ukrainos, teigė Moldovos premjerė Natalia Gavrilița, daugiau nei 100 tūkst. nusprendė čia likti, bent jau laikinai, skelbia BBC.
Atnaujinta 06.30
Žiniasklaida: šalia Lvivo girdimi sprogimai
„Telegram“ kanale „Insider Ukraine News War“ praneša, kad, anot žiniasklaidos pranešimų, pirmą kartą nuo karo pradžios Lvive išgirsti sprogimai. UNIAN citavo žmonių pranešimus socialiniuose tinkluose apie du stiprius sprogimus mieste. CNN korespondentai praneša girdėję sprogimų šalia Lvivo. Laikas – apie 6 val. ryto vietos laiku.
„The Kyiv Independent“ skelbė, kad Rusijos pajėgos raketomis atakuoja Lvivo, Chersono miestus. Vėliau leidinys pranešė, kad sprogimus ryte nulėmė Ukrainos pajėgų gynyba prieš Rusijos raketas, teigė vietos pareigūnas Igoris Zinkevychius.
⚡️Multiple explosions heard in Lviv and Kherson and reports that Lviv is under Russian missile attacks.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) March 13, 2022
Atnaujinta 06.18
Britų šeimos, priimančios pabėgėlius iš Ukrainos, už tai gaus 350 svarų per mėnesį, skelbia BBC.
Vyriausybės programa „Namai Ukrainai“ skatina žmones bent šešiems mėnesiams suteikti pabėgėliui laisvą kambarį arba tuščią turtą.
Atnaujinta 05.44
Rusai galėjo panaudoti uždraustą baltojo fosforo amuniciją
Ukrainos pagalbos tarnyba praneša apie apšaudymus Luhansko regiono miestuose, kur okupantai apgadino dešimtis daugiabučių ir sukėlė didelių gaisrų. Anot Ukrainos naujienų agentūros „Unian“ ir „Insider Ukraine News War“, rusų pajėgos ties Popasnos miestu galėjo panaudoti uždraustą baltojo fosforo amuniciją. Tai oficialiai nėra patvirtinta.
Atnaujinta 04.36
Rusijos aviacija atakavo Sviatohirsko ortodoksų vienuolyną
Rusijos aviacija atakavo Donecko apskrityje esantį Sviatohirsko ortodoksų vienuolyną, skelbia BBC. Pranešama, kad rusai į pastatą smogė prieš vidurnaktį.
„Ukrainos tiesa“ skelbia, kad vienuolyne yra apie 520 karo pabėgėlių, iš jų 200 vaikų. Informacijos apie žuvusiuosius nėra.
Sviatohirsko ortodoksų vienuolynas laikomas vienu iš trijų svarbiausių vienuolynų Ukrainoje, kurį pirmieji rašytiniai šaltiniai mini nuo 1526 metų.
Russia bombed the Sviatohirsk Lavra, one of 3 major monasteries in Ukraine. A shell that detonated in the yard damaged quarters where monks and IDPs from occupied Donbas lived.
— Euromaidan Press (@EuromaidanPress) March 12, 2022
The first written mentions of the Lavra date 1526
📷Ukrainian Orthodox Church (Moscow Patriarchate) pic.twitter.com/bX9lQE1ZLo
Atnaujinta 04.18
Kroatijos valdžios atstovai išreiškė nerimą dėl ketvirtadienį šalies sostinėje sudužusio karinio drono, skelbia BBC.
Ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius teigė „esąs sunerimęs“, kad iš Ukrainos teritorijos atskridęs bepilotis orlaivis nebuvo laiku pastebėtas NATO.
Šeštadienį incidentą tiriantys kariniai pareigūnai bandė surinkti drono likučius iš kraterio, atsiradusio po drono smūgio į žemę. Kol teritorijoje buvo atliekamas tyrimas, iš šalia esančio bendrabučio buvo evakuoti visi ten gyvenantys studentai.
Karinės policijos vadovas teigė, kad buvo rasta nepažeista drono juodoji dėžė, kuri gali padėti nustatyti, kas paleido droną į Kroatijos sostinę bei kokiu tikslu buvo pasirinkta tokia trajektorija.
Kroatijos karo policijos atstovai patvirtino, kad nukritusi bepilotė skraidyklė yra sovietų gamybos. Nepaisant to, tokią techniką naudoja ir Ukrainos kariuomenė. Tiesa, pareigūnai Kyjive tvirtina, kad Ukraina nėra susijusi su incidentu Zagrebe.
Atnaujinta 03.52
Zaporižios administracija pranešė, kad Rusijos kariuomenės kontroliuojamame Melitopolyje paskirtas naujas meras, skelbia CNN. Administracijos interneto svetainėje teigiama, kad buvusi miesto tarybos narė Galina Danilčenko paskirta naująja mere.
Besikreipdama vietinės televizijos laidoje ji sakė, kad jos, kaip naujosios merės, uždavinys bus „palaikyti bendrąją tvarką, atsižvelgiant į naująją realybę“.
Ukrainos išrinktą merą Ivaną Fiodorovą penktadienį sulaikė Rusijos kariuomenė ir apkaltino terorizmu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mero sulaikymą pavadino nusikaltimu demokratijai.
Atnaujinta 02.25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl valstybinio apdovanojimo 106 kariams, 17 iš jų – po mirties.
