Putino karas Ukrainoje: Rusija toliau apšaudo gyvenamuosius namus, gyventojus evakuojančius autobusus

17-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Pranešta, kad evakuacijos vietos Donecko ir Kyjivo regione yra apšaudomos rusų karių, dalis civilių žuvo. Šeštadienio popietę paskelbta apie Vokietijos, Rusijos ir Prancūzijos lyderių pokalbį telefonu, po kurio pranešta, jog Vladimiras Putinas nežada nutraukti karo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1 300 ukrainiečių karių.

Rusija toliau atakuoja vietoves, kur planuojama civilių gyventojų evakuacija, remdamasi naujienų agentūra „Reuters“, kuri cituoja Kyjivo ir Donecko regionų gubernatorius, praneša BBC.

Paruošti planai atidaryti humanitarinius koridorius ir evakuoti žmones iš Rusijos atakas patiriančių miestų, įskaitant Donecko regione išsidėsčiusį Mariupolį. Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk paskelbė, kad iš numatytų 14 humanitarinių koridorių šeštadienį pavyko pasinaudoti devyniais. Anot I. Vereščiuk, šeštadienį evakuota beveik 13 tūkst. žmonių.

Šeštadienį po beveik pusantros valandos trukusio pokalbio tarp Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos šalių lyderių, pranešta, kad V. Putinas nežada nutraukti karo Ukrainoje. Vakarai žada daugiau sankcijų.

Naujausi palydoviniai duomenys rodo, kad Kyjivo link judančio Rusijos karinio konvojaus pajėgos persiskirsto į netoliese esančias vietoves. Bendrovės „Maxar“ duomenimis, vilkstinės, kuri paskutinį kartą buvo matyta į šiaurės vakarus nuo netoliese esančio Antonovo oro uosto, elementai nukreipti į aplinkinius miestus.

Apie penktadienio dienos ir šeštadienio nakties įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 05.44

Ukrainos pagalbos tarnyba praneša apie apšaudymus Luhansko regiono miestuose, kur okupantai apgadino dešimtis daugiabučių ir sukėlė didelių gaisrų. Anot Ukrainos naujienų agentūros „Unian“, rusų pajėgos ties Popasnos miestu galėjo panaudoti uždraustą baltojo fosforo amuniciją.

Atnaujinta 04.36

Rusijos aviacija atakavo Donecko apskrityje esantį Sviatohirsko ortodoksų vienuolyną, skelbia BBC. Pranešama, kad rusai į pastatą smogė prieš vidurnaktį.

„Ukrainos tiesa“ skelbia, kad vienuolyne yra apie 520 karo pabėgėlių, iš jų 200 vaikų. Informacijos apie žuvusiuosius nėra.

Sviatohirsko ortodoksų vienuolynas laikomas vienu iš trijų svarbiausių vienuolynų Ukrainoje, kurį pirmieji rašytiniai šaltiniai mini nuo 1526 metų.

Atnaujinta 04.18

Kroatijos valdžios atstovai išreiškė nerimą dėl ketvirtadienį šalies sostinėje sudužusio karinio drono, skelbia BBC.

Ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius teigė „esąs sunerimęs“, kad iš Ukrainos teritorijos atskridęs bepilotis orlaivis nebuvo laiku pastebėtas NATO.

Šeštadienį incidentą tiriantys kariniai pareigūnai bandė surinkti drono likučius iš kraterio, atsiradusio po drono smūgio į žemę. Kol teritorijoje buvo atliekamas tyrimas, iš šalia esančio bendrabučio buvo evakuoti visi ten gyvenantys studentai.

Karinės policijos vadovas teigė, kad buvo rasta nepažeista drono juodoji dėžė, kuri gali padėti nustatyti, kas paleido droną į Kroatijos sostinę bei kokiu tikslu buvo pasirinkta tokia trajektorija.

Kroatijos karo policijos atstovai patvirtino, kad nukritusi bepilotė skraidyklė yra sovietų gamybos. Nepaisant to, tokią techniką naudoja ir Ukrainos kariuomenė. Tiesa, pareigūnai Kyjive tvirtina, kad Ukraina nėra susijusi su incidentu Zagrebe.

Atnaujinta 03.52

Zaporižios administracija pranešė, kad Rusijos kariuomenės kontroliuojamame Melitopolyje paskirtas naujas meras, skelbia CNN. Administracijos interneto svetainėje teigiama, kad buvusi miesto tarybos narė Galina Danilčenko paskirta naująja mere.

Besikreipdama vietinės televizijos laidoje ji sakė, kad jos, kaip naujosios merės, uždavinys bus „palaikyti bendrąją tvarką, atsižvelgiant į naująją realybę“.

Ukrainos išrinktą merą Ivaną Fiodorovą penktadienį sulaikė Rusijos kariuomenė ir apkaltino terorizmu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mero sulaikymą pavadino nusikaltimu demokratijai.

Atnaujinta 02.25

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą dėl valstybinio apdovanojimo 106 kariams, 17 iš jų – po mirties.

Atnaujinta 01.24

Kaip skelbia NEXTA, remdamasi Mykolajyvo gyventojų pranešimais, miestas vėl apšaudomas.

Atnaujinta 00.51

Sekmadienio naktį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidalijo dar vienu vaizdo įrašu.

„Rusų okupantai negali mūsų užkariauti. Jie neturi tokios jėgos, tokios dvasios. Jie remiasi tik smurtu. Tik teroru. Tik ginklais, kurių jie turi daug.

Tačiau okupantai neturi natūralaus pagrindo normaliam gyvenimui. Kad žmonės galėtų jaustis laimingi. Ir svajoti. Ten, kur ateina Rusija, nelieka vietos svajonėms“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad šeštadienį pavyko humanitariniais koridoriais iš pavojingų vietų išvežti 12 729 žmones.

Atnaujinta 00.29

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė kalbėjęsis su Izraelio ministru pirmininku Naftali Bennettu.

„Kalbėjomės apie Rusijos agresiją ir taikos derybų perspektyvas“, – rašo V. Zelenskis.

Jis prašė padėti išlaisvinti pagrobtą Melitopolio merą ir kitus žmones.

Continued dialogue with 🇮🇱 PM @naftalibennett. We talked about Russian aggression and the prospects for peace talks. We must stop repressions against civilians: asked to assist in the release of captive mayor of Melitopol and local public figures #StopRussia

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 12, 2022

Atnaujinta 00.01

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkai Amsterdame šeštadienį paskelbė atsiskiriantys nuo Maskvos patriarchato. Šios bažnyčios dvasininkai nurodė nebeminėsiantys Rusijos Ortodoksų Bažnyčios patriarcho Kirilo vardo savo liturgijoje, nes jis palaiko Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Atnaujinta 23.30

Rusų kariai Donecko regione apšaudė Sviatohirsko vienuolyną, „Telegram“ kanale praneša „Insider Ukraine News War“.

Russia bombed the Sviatohirsk Lavra, one of 3 major monasteries in Ukraine. A shell that detonated in the yard damaged quarters where monks and IDPs from occupied Donbas lived.

The first written mentions of the Lavra date 1526

📷Ukrainian Orthodox Church (Moscow Patriarchate) pic.twitter.com/bX9lQE1ZLo

— Euromaidan Press (@EuromaidanPress) March 12, 2022

Atnaujinta 23.00

Ukrainos pareigūnai šeštadienį apkaltino Rusiją planuojant surengti suklastotą referendumą, kurio tikslas – įkurti promaskvietišką „liaudies respubliką“ Ukrainos pietinėje Chersono srityje.

Rusijos pajėgos 290 tūkst. gyventojų turintį Juodosios jūros uostamiestį Chersoną užėmė kovo 3-iąją po tris dienas trukusios apsiausties. Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, užimtu per vasario 24-ąją Maskvos pradėtą invaziją.

„Remdamasi 2014 metų scenarijumi rusai dabar desperatiškai mėgina organizuoti butaforinį „referendumą“ dėl „liaudies respublikos“ Chersone“, – per „Twitter“ pranešė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

За методичкою 2014 року, РФ відчайдушно намагається провести бутафорський «референдум» за «народну республіку» в Херсоні. Підтримка серед людей нульова, тому це повна фікція. Проти РФ мають бути введені жорсткі санкції в разі втілення цих планів. Херсон є і завжди буде Україною.

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 12, 2022

D. Kuleba lygino šiuos Rusijos veiksmus su 2014 metais Maskvos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, kai tame rusų pajėgų okupuotame Ukrainos regione taip pat buvo surengtas kontroversiškas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.

Jis pridūrė, kad dėl „nulinio gyventojų palaikymo“ toks referendumas bus „visiška fikcija“.

„Rusija turi sulaukti griežtų sankcijų, jeigu jie įgyvendins šiuos planus, – rašo D. Kuleba. – Chersonas yra ir visuomet bus Ukraina.“

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos okupacinės pajėgs skambino Chersono vietos tarybos deputatams ir prašė jų balsuoti už šį planą.

L. Denisova pabrėžė, kad toks „referendumas“ okupuotoje teritorijoje būtų neteisėtas, kadangi Ukrainos įstatymai numato, jog bet kokie teritoriniai klausimai gali būti sprendžiami tik per visos šalies masto referendumą.

Atnaujinta 22.43

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, teigia, jog vis dar išlieka grėsmė, jog Baltarusijos kariuomenė bus panaudota kare prieš Ukrainą, „Telegram“ kanale praneša „Insider Ukraine News War“.

Remdamasis žvalgybos duomenimis jis taip pat pažymėjo, kad po invazijos į Ukrainą V. Putinas gali nuspręsti žengti į Lietuvą, vėliau į kitas Baltijos šalis, o po to į Lenkiją, tačiau daug kas priklausys nuo NATO reakcijos.

O. Danilovo teigimu, iki šeštadienio Rusijos karinės pagėjos jau pražudė 82 ukrainiečius vaikus.

Atnaujinta 22.30

Kaip praneša Ukrainos žiniasklaida, nuo pirmadienio mokymosi procesas turėtų būti atnaujintas 14 šalies regionų.

Vietovėse, kuriose tęsiasi aktyvūs karo veiksmai, Švietimo ministerija rekomenduoja laikinai sustabdyti mokymo procesą arba organizuoti nuotolinį ar mišrų mokymą.

Ministerija kuria skaitmeninę platformą, kurioje bus galima kurti virtualias pamokas. Prie jos gali prisijungti ir iš Ukrainos išvykę vaikai

Atnaujinta 22.15

Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk paskelbė, kad iš numatytų 14 humanitarinių koridorių sekmadienį pavyko pasinaudoti devyniais.

Iš Sumų, pasak jos, pavyko išvežti 8 tūkst. žmonių, iš Konotopo ir aplinkinių vietovių pavyko išgabenti apie 3 tūkst. žmonių, iš Bučos – tūkstantį žmonių.

Tačiau, kaip sakė I. Vareščiuk, nepavyko nutiesti humanitarinio koridoriaus iš Energodaro ar kitų vietovių – kelią užkirto Rusijos karinės pajėgos, gelbėtojų kolonos buvo apšaudytos. I. Vereščiuk sakė, kad sekmadienį ir vėl bus bandoma humanitariniu koridoriumi pasiekti Mariupolį.

Anot I. Vereščiuk, šeštadienį evakuota beveik 13 tūkst. žmonių.

Atnaujinta 21.59

57 žmonės, daugiausia žuvę civiliai, palaidoti masiniame kape Bučos bažnyčios šventoriuje, cituodama vietos aktyvistą Oleksandro Ostapo „Telegram“ kanale praneša „The Kyiv Independent.“

Vėliau patikslinta, kad kape palaidoti 67 civiliai asmenys, kurie žuvo nuo Rusijos karių atakos.

Atnaujinta 21.50

„Insider Ukraine News War“ „Telegram“ kanale pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip Rusijos tankas apšaudo gyvenamuosius namus Mariupolyje.

Atnaujinta 21.30

JAV prezidentas Joe Bidenas pritarė, kad Ukrainai būtų skirta dar 200 mln. JAV dolerių (183 mln. eurų) karinės paramos, pranešė Baltieji rūmai.

J. Bidenas prieš dvi savaites jau patvirtino 350 mln. dolerių paramą Ukrainos kariuomenei. Pasak šalies valstybės departamento, už šias lėšas nupirkta ginkluotė, įskaitant „Javelin“ tipo modernias prieštankines raketas, jau pasiekė Ukrainą.

Nuo praėjusių metų pradžios JAV jau skyrė Ukrainai 1,2 mlrd. dolerių karinės paramos. Anksčiau šią savaitę šalies Kongresas taip pat patvirtino didelį Ukrainai skirtą humanitarinės ir karinės paramos paketą.

Atnaujinta 21.27

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad šalis yra pasirengusi pradėti derybas su Rusija, tačiau jos pajėgos nepasiduos Vladimiro Putino režimui ir nepriims jokių ultimatumų, skelbia BBC.

Atnaujinta 21.07

Didelė dalis Makarovės, kaimo, esančio už 50 kilometrų į vakarus nuo Kijevo, dėl Rusijos oro antskrydžių patyrė didelę žalą, skelbia CNN.

Pranešama, kad dalis gyvenamųjų pastatų, mokyklų, medicinos įstaigų, darželių, apšaudyti, o labiausiai apgadintos šiaurinės pastatų fasadų pusės. Tai rodo, kad pastatus bombardavo Rusijos kareiviai, rašo CNN.

Atnaujinta 20.46

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad į jo šalį įsiveržusios Rusijos pozicija per derybas, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą, yra „fundamentaliai pasikeitusi“.

Per spaudos konferenciją Ukrainos lyderis sakė, kad dabartinis Maskvos tonas labai skiriasi, palyginus su ankstesnėmis derybomis, per kurias Rusija „svaidėsi ultimatumais“. V. Zelenskis sakė, kad „džiaugiasi gavęs signalą iš Rusijos“, kai šios prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė įžvelgiąs „kai kurių teigiamų poslinkių“ dialoge su Kyjivu.

V. Putinas anksčiau užsiminė, kad derybos „dabar vyksta beveik kasdien“.

Nuo vasario 24 dienos, kai V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę šalį, Rusijos ir Ukrainos derybininkai surengė kelis derybų ratus.

Ketvirtadienį Turkijoje įvyko pirmasis nuo invazijos pradžios Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Per derybas buvo susitarta atverti keletą humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti iš kovos veiksmų zonų. Abi pusės kaltino viena kitą trikdant šias pastangas.

Atnaujinta 20.32

Automobilių gamintoja „Hyundai“ pranešė stabdanti „Chelsea“ futbolo klubo rėmimą dėl ketvirtadienį paskelbtų sankcijų klubo savininkui Romanui Abramovičiui, skelbia BBC.

Bendrovė 2018 m. buvo pasirašiusi ketverių metų rėmimo sutartį su „Chelsea“, kurios vertė siekė apie 60 mln. eurų.

Atnaujinta 20.23

Rusijai apšaudžius evakuacinę vilkstinę žuvo septyni civiliai, vienas iš jų vaikas, Ukrainos žvalgybos tarnybą cituoja portalas „Sky News“.

Vilkstine buvo gabenami žmonės iš Peremohos kaimo Kyjivo regione. „Po atakos okupantai privertė likusią vilkstinę apsisukti atgal į Peremohą ir dabar nebeišleidžia jos iš kaimo“, – sakoma žvalgybos tarnybos pranešime.

Pranešime rašoma, kad incidentas įvyko penktadienį.

Rusija neigia, kad per savo pradėtą invaziją taikosi į civilius.

Atnaujinta 20.15

Europos Sąjunga turi nedviprasmiškai pareikšti, ar yra pasirengusi suteikti narystę Ukrainai, šeštadienį pareiškė prezidentas V. Zelenskis.

„Manome, kad esame verti būti Europos Sąjungoje. Mums nereikia nieko žadėti; mums reikia konkrečios paramos“, – per spaudos konferenciją su užsienio žurnalistais kalbėjo V. Zelenskis.

Jis teigė pasigendantis konkretumo diskusijose su Bendrija šiuo klausimu. „Šiandien pas mus vyksta karas – taigi, atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduodame pasauliui, norime išgirsti šiandien. Jei NATO sako „ne“, mes tai girdime. Jei ES sako „taip“, reikia visiems konkrečiai taip ir pasakyti, o ne balansuoti tarp diplomatijos lašelių“, – pabrėžė V. Zelenskis.

ES šią savaitę atmetė Kyjivo prašymą dėl paspartinto įstojimo – Europos šalys blokavo atitinkamą sprendimą. Tačiau nuspręsta, kad pabėgėliai iš Ukrainos ir toliau gaus pagalbą ES teritorijoje. Blokas taip pat pažadėjo padėti Ukrainai atsigauti po karo.

Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių valstybė jau padarė viską, kad būtų pakviesta į Europos sąjunga.

Per šeštadienį vykusią spaudos konferenciją prezidentas taip pat sakė matąs tam tikrus teigiamus poslinkius derybose su Rusija. V. Zelenskio teigimu, Maskvos derybininkų pozicija buvo konstruktyvesnė, nebebuvo svaidomasi ultimatumais.

„Manau, kad tai iš esmės kitoks požiūris. Taip ir turi būti“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Vis tik jis pareiškė, kad Ukrainą palaikančios Vakarų šalys nėra pakankamai įsitraukusios į derybas.

„Kalbant apie dalykus, susijusius su mūsų valstybės saugumo garantijomis, ukrainiečiams po tokio kruvino karo tiesiog nebebus įmanoma pasitikėti Rusija. Todėl, be Rusijos Federacijos, šias saugumo garantijas turėtų pasiūlyti ir kiti lyderiai“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Atnaujinta 20.06

Jungtinės Karalystės parlamento narys Tomas Tugendhatas „Twitter“ paskyroje teigė mantantis, kad Rusijos kariuomenė susiduria su didelėmis problemomis.

„Nuotraukos, kuriose matyti palikti Rusijos karių palaikai, verčia susimąstyti, kiek iš jų buvo sužeisti, kai juos paliko bendražygiai ir kokią medicininę paramą iš tikrųjų turi jų kariuomenė. Jei jie negali pasirūpinti sužeistaisiais ar surinkti mirusiųjų, jie turi labai rimtų problemų“, – rašė politikas.

All the images of Russian dead left behind makes me wonder how many were injured when they were abandoned by their comrades and what medical support their army really has.
If they can’t care for their injured or collect their dead, they are in very serious trouble.

— Tom Tugendhat (@TomTugendhat) March 12, 2022

Kiek anksčiau šeštadienį Jungtinės Karalystės oro maršalas Edwardas Stringeris „Sky News“ sakė, kad Rusijos kariuomenė „ištempta iki savo elastingumo ribos“ ir siunčia generolus į frontą, kad „paskutinį kartą paskatintų karius kautis.“

Atnaujinta 19.53

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo daugiau nei 1,6 mln. žmonių, šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos agentūra.

Varšuvos universiteto mokslo prorektorius Maciek Duszczyk teigia, kad ne visi pabėgėliai liko Lenkijoje. Skaičiuojama, kad Lenkijoje liko apie milijonas jų, o likusieji išvyko į kitas šalis, skelbia BBC.

Atnaujinta 19.41

Šeštadienį Kyjivo regione buvo evakuota apie 2 tūkst. žmonių, pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba.

Šeštadienio popietę į Bilohorodkos kaimą atvyko 40 autobusų evakuacinė kolona, ​​teigiama tarnybos pranešime.

Atnaujinta 19.34

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakarą kreipėsi į Italijos žmones.

„Mes Ukrainoje išgyvename baisų karą, kokio Europa nematė nuo II Pasaulinio karo. Mes šio karo nepradėjome. Tai žiaurus ir ciniškas Rusijos įsiveržimas į Ukrainos žemę“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis paragino visus įsiminti vieną skaičių – 79. V. Zelenskis paaiškino turintis mintyje karo pražudytus vaikus.

„Mes su jumis labai panašūs. Vienodai vertiname laisvę, vienodai norime gyventi. Tiesiog norime gyventi. Vienodai norime visa ko geriausio savo vaikams, savo šeimoms. Bet dabar mes gyvename nevienodai“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 19.30

V. Zelenskis sako, kad pagrobtas Melitopolio meras yra gyvas. Užpuolikai jį kankina, skelbia NEXTA.

Taip pat pranešama, kad pagrobus merą jo vietą užėmė vietinė deputatė iš opozicinio bloko Galina Danilčenko, kuri žada bendradarbiauti su okupantais

Ji taip pat karto kreipėsi į gyventojus su prašymu „nesipriešinti okupantams“.

Atnaujinta 19.23

Atsiskaitymų platforma „PayPal“ nuo kovo 18 d. blokuos visas elektronines rusų pinigines, praneša NEXTA.

Atnaujinta 19.10

Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas BBC sakė, kad konvojus su humanitarine pagalba bei autobusais, skirtais evakuoti gyventojus, jau vyksta į Mariupolį.

Jis taip pat pažymėjo, kad tai jau septintasis bandymas suteikti miestui pagalbą.

„Prieš tai šešis kartus tai neveikė. Konvojus buvo susprogdintas, kelias užminuotas, o miestas apšaudomas. Pasižiūrėsime ar septintąjį kartą pavyks nugabenti pagalbą“, – sakė jis.

S. Orlovas pridūrė, kad Mariupolyje jau žuvo apie 2000 žmonių, tačiau tikslaus žuvusiųjų skaičiaus šiuo metu nustatyti nepavyks.

Atnaujinta 18.47

Rusijos valstybinė atominės energijos korporacija „Rosatom“ teigia bendradarbiaujanti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), kad galėtų užtikrinti saugią Černobylio atominės elektrinės eksploataciją, praneša BBC.

Pasak „Rosatom“, elektrinėje šiuo metu dirba Rusijos specialistų komanda, mėginanti atkurti elektros tiekimą. „Rosatom“ pareigūnai pridūrė, kad tiek Černobylio, tiek Zaporižios atomines elektrines valdo čia prieš tai dirbę Ukrainos darbuotojai.

Atnaujinta 18.23

Prancūzijos prezidentūra skelbia daugiau detalių apie beveik 90 minučių trukusį V. Putino pokalbį telefonu su Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiais, skelbia BBC.

Pažymima, kad pokalbis buvęs „sudėtingas“;

E. Macronas ir O. Scholzas paprašė Putino nutraukti ugnį ir priešiškus veiksmus prieš pradedant struktūruotą diskusiją;

V. Putinas neparodė jokio noro nutraukti karo Ukrainoje.

Prancūzija skelbia, kokių atsakomųjų veiksmų gali imtis.

Artimiausiomis dienomis Briuselyje ES narės svarstys naujas sankcijas Rusijai;

Taikant sankcijas bus atsižvelgta į naujausius karo įvykius, įskaitant Mariupolio apgultį;

Šių istorinių „Iranietiško stiliaus“ sankcijų tikslas yra įstumti prezidentą V. Putiną į kampą ir pašalinti jį iš tarptautinės bendruomenės.

Atnaujinta 17.50

Kaip „Current Time“ pasakojo Ukrainos Chersono apskrities deputatas Serhijus Chlanis, Chersone virš savivaldos administracijos pastato jau kabo dvi vėliavos – Rusijos ir Chersono apskrities.

Jis ragino vietos valdžios atstovus nebendrauti su pastato perėmėjais, nesileisti į derybas. Deputatas pasakojo pats sulaukęs skambučio iš „naujosios administracijos“ su pasiūlymu bendradarbiauti.

„Mes negalime susitaikyti su tuo, kad pas mus atėjo su ginklais“, – pabrėžė S. Chlanis.

Jis neatskleidė, kur šiuo metu esantis.

Atnaujinta 17.31

Po šeštadienį vykusio Ukrainos prezidento V. Zelenskio pokalbio su užsienio žurnalistais, jis pareiškė, kad Rusija gali paimti Kyjivą tik tuomet, jei „sulygins jį su žeme“, rašo „Sky News“.

Prezidentas pridūrė kol kas nematantis „bendro sutarimo“ dėl Ukrainos priėmimo į NATO. Taip pat pažymėjo, kad aljansui pritrūko „drąsos“ reaguojant į Rusijos invaziją.

Be to V. Zelenskis teigė, kad Rusijai turėtų būti gėda, jog pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fiodorovą, praneša BBC.

Rusijos kariai I. Fiodorovą pagrobė penktadienį. Įvykį užfiksavo gatvėje buvusios vaizdo kameros.
„Melitopolio mero sulaikymas yra nusikaltimas demokratijai, – spaudos konferencijoje Kyjive teigė V. Zelenskis. – Jie jau nužudė vieno miesto merą ir dabar sulaikė dar vieną. Tai reiškia, kad visi merai, nesvarbu, į kuriuos miestus įžengia Rusijos kariai, jei jie nesutinka bendradarbiauti, jie yra nužudomi. Tai paprastas terorizmas.“

Jis paragino Vokietijos ir Prancūzijos lyderius susisiekti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad I. Fiodorovas būtų išlaisvintas.

Atnaujinta 17.01

V. Zelenskis šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive pranešė, kad per pirmąsias 17 Rusijos invazijos dienų jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių.

Tokius V. Zelenskio komentarus cituoja BBC, tačiau praneša negalinti patvirtinti skaičių autentiškumo.

Vakarų šaltinių skaičiavimu, per tą patį laikotarpį žuvo apie 6 000 Rusijos karių. Tuo metu Ukraina praneša nukovusi per 12 tūkst. rusų karių ir į nelaisvę paėmusi daugiau nei 2 tūkst. karių.

Atnaujinta 16.37

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 579 civiliai, rodo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto skaičiavimai.

Šis skaičius apima 42 vaikus ir jaunus žmones. Turima duomenų apie dar 1 000 sužeistųjų.

Penktadienį buvo suskaičiuoti 564 žuvusieji. Komitetas pažymi, kad tikrieji skaičiai gali būti didesni.

Atnaujinta 16.21

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais ir pokalbio metu pasmerkė, pasak jo, Ukrainos kariuomenės vykdomus „akivaizdžius“ tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus.

„Susitikimo metu buvo paminėta daugybė faktų apie grubius tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimus Ukrainos saugumo pajėgose“, – po susitikimo rašoma Kremliaus išplatintame pranešime.

E. Macrono biuras tokius V. Putino teiginius pavadino „melu“.

Kremliaus išplatintame pranešime priduriama, kad V. Putinas paragino Prancūzijos prezidentą E. Macroną ir Vokietijos kanclerį O. Scholzą daryti įtaką valdžios institucijoms Kyjive.

Tuo metu Vokietijos kancleris O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas telefonu paragino Rusijos prezidentą V. Putiną nedelsiant nutraukti ugnį konflikte su Ukraina, praneša BBC.

Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“, sako, kad Putinas neatrodė pasiruošęs užbaigti karą.

Pats V. Zelenskis „Twitter“ paskyroje taip pat pranešė bendravęs su Prancūzijos prezidentu ir Vokietijos kancleriu.

I spoke with @OlafScholz, @EmmanuelMacron. We discussed countering the aggressor, RF crimes against civilians. I ask my partners to help in releasing the captive mayor of Melitopol. Prospects for peace talks also discussed. We must stop the aggressor together

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 12, 2022

„Kalbėjau su O. Scholzu ir E. Macronu. Aptarėme, kaip kovoti su agresoriumi, Rusijos Federacijos nusikaltimais prieš civilius. Prašau savo partnerių padėti išlaisvinti nelaisvėje esantį Melitopolio merą. Taip pat aptartos taikos derybų perspektyvos. Turime kartu sustabdyti agresorių“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė V. Zelenskis.

Atnaujinta 15.31

Švietimo ir mokslo ministras Serhijus Škarletas paskelbė, kad pirmadienį šalyje bus atnaujintos studijos 14-oje valstybės apskričių.

Atnaujinta 15.27

Ukrainos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pažymi, kad Rusijos pajėgos išnaudojo puolančias grupes didžiausiose operatyvinėse zonose ir yra gynyboje.

Tai teigiama jo vaizdo žinutėje, paskelbtoje Ukrainos prezidento kanceliarijos „Telegram“ kanale.

„Dideliuose operatyviniuose rajonuose priešas išnaudojo savo puolamąsias grupes ir yra gynyboje. Tai galioja Kyjivo kryptimi, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Pietų kryptimi, kur atskiros priešo pajėgos bando veržtis į priekį, bet miršta po mūsų smūgių“, – sakė O. Arestovičius.

Jis pridūrė, kad vienintelė vieta, kur priešas bando taktiškai veržtis į priekį, yra Jungtinių pajėgų operacijos zona – Severodonecko, Volnovachos ir Mariupolio sritys.

Atnaujinta 15.24

Rusijos bombardavimo pasekmės Mariupolio mieste:

Atnaujinta 15.20

„Google“ informuos „Android“ naudotojus Ukrainoje apie oro antskrydžio perspėjimą.

Funkcija buvo sukurta kartu su Ukrainos vyriausybe.

Atnaujinta 15.08

Vokietija šeštadienį teigė, kad iki šių metų pabaigos sieks tapti beveik visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos.

„Kiekvieną dieną ir valandą atsisveikiname su importu iš Rusijos“, – laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ cituoja šalies ekonomikos ir klimato ministrą Robertą Haebecką. Jis nurodė, kad Vokietija iki rudens gali tapti nepriklausoma nuo rusiškų anglių, o iki šių metų pabaigos – beveik visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos.

Vyriausybės renkami duomenys rodo, kad Vokietija šiuo metu iš Rusijos importuoja trečdalį naftos ir 45 proc. anglių. Tačiau šaliai būtų gerokai sudėtingiau atsisakyti rusiškų dujų, kadangi importas viršija 50 proc.

R. Haebeckas yra pasipriešinęs galimybei iš karto nutraukti visą energijos importą iš Rusijos, nes, pasak jo, tai sukeltų stygių ir paskatintų infliacijos augimą.

Daugybė šalių Rusijai paskelbė sankcijas, kai ši vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą. JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) kovo 8 dieną dar labiau sugriežtino savo sankcijas ir paskelbė atsisakančios naftos importo iš Rusijos.

Atnaujinta 15.03

Chersono regiono tarybos deputatas Serhijus Chlanas praneša, kad rusai jau ruošiasi „referendumui dėl vadinamosios Chersono liaudies respublikos sukūrimo“.

Anot jo, Rusijos kariai jau dabar skambina vietiniams deputatams, siekdami juos palenkti į savo pusę ir padėti surengti „referendumą“

Atnaujinta 14.51

Aukščiausioji Rada turėtų panaikinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizą degalams, tai per vaizdo pranešimą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Ministrų kabinetas priėmė kelis svarbius sprendimus. Sutarta visiškai panaikinti pridėtinės vertės mokestį ir akcizą degalams, benzinui ir dyzelinui. Tai daroma siekiant patenkinti visų šalies piliečių poreikius, kad šalyje nepritrūktų degalų. Valdžia padarė savo darbą, dabar sprendimas priklauso Aukščiausiosios Rados deputatams“, – sakė V. Zelenskis.

Atnaujinta 14.47

Daugiau nei 600 Čekijos piliečių išreiškė pasirengimą kariauti Ukrainos pusėje, skelbia Čekijos žiniasklaidos priemonė ČT24.

Atnaujinta 14.38

Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas praneša, kad Rusijos kariškiams buvo suteikta teisė plėšikauti Ukrainos teritorijoje.

Rusijos inžinieriai penktadienį atvyko išmatuoti spinduliuotės lygio Ukrainos atominėje elektrinėje, kurios užėmimas per Maskvos pajėgų invaziją sukėlė tarptautinės bendrijos nerimą, pranešė pareigūnai.

Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, kovo 4 dieną.

Jėgainės reaktoriai atrodo nepažeisti, bet per šturmą, kurio metu buvo naudojami tankai, komplekse buvo įsiplieskęs gaisras.

Rusijos atominės energetikos milžinės „Rosatom“ pareigūnai nuo penktadienio dirba Zaporižios jėgainėje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Energoatom“ žinutėje platformoje „Telegram“.

Rusijos inžinieriai darbuotojams ukrainiečiams teigė atvykę „įvertinti spinduliuotės lygio“, taip pat „padėti suremontuoti elektrinę“, pažeistą bombarduojant artilerijai, nurodė „Energoatom“.

Atakos metu Maskvos pasiuntinys Jungtinėse Tautose neigė, kad Rusija apšaudė elektrinę.

Ukrainos agentūra nurodė, kad rusų inžinieriai turėjo asmeniškai atvykti į kompleksą, nes ukrainiečiai darbuotojai atsisakė su jais bendradarbiauti.

„Energoatom“ pranešime sakoma, kad vienas iš atvykusių rusų prisistatė kaip naujasis tos teritorijos civilinis ir karinis administratorius, taip pat paskelbė jėgainę „Rusijos teritorija“, kuriai vadovaus „Rosatom“.

1985 metais atidaryta šešis reaktorius turinti Zaporižios jėgainė gali aprūpinti energija 4 mln. namų ūkių ir sudaro apie penktadalį Ukrainos elektros gamybos pajėgumų.

Atnaujinta 14.36

20 humanitarinę paramą gabenančių autobusų iš Bučos atvyko į Belgorodą. Žmonėms suteikiama pirmoji pagalba, dalinamas maistas.

Atnaujinta 14.33

Vaizdai iš Rusijos pajėgų subombarduoto Makarovės miesto Kyjivo srityje:

Atnaujinta 14.29

Palydovas „Skysat“ užfiksavo Rusijos raketų sistemos buvimo vietą už kelių šimtų metrų nuo Mozyrio pasienio punkto Baltarusijoje.

Atnaujinta 14.17

Nepripažintos „Donecko liaudies respublikos“ vadas Denisas Pušilinas teigia, kad „neatmetamas variantas, kad į karą gali būti įtraukti kariniai samdiniai iš Viduriniųjų Rytų“.

Atnaujinta 14.13

Europos Sąjunga penktadienį svarstė galimybę skirti dar 500 mln. eurų karinei paramai Ukrainai, taip pat paskelbti naujų sankcijų Rusijai, Maskvos pradėtam karui paskatinus pažadus stiprinti bloko gynybą.

Į viršūnių susitikimą Prancūzijos Versalio rūmuose susirinkę ES vadovai Kremliaus išpuolį prieš Ukrainą pavadino įspėjamuoju signalu Bendrijos 27 narėms, kad būtina laikytis rimtesnio požiūrio į savo saugumo politiką.

Atnaujinta 14.07

Socialiniuose tinkluose paskelbtas naujausias Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimasis į tautą.

BBC cituoja V. Zelenskį, kuris teigė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai yra didžiausi per kelis dešimtmečius – neutralizuota 31 Rusijos bataliono taktinė grupė.

Ukrainos prezidentas taip pat pareikalavo nedelsiant paleisti Melitopolio merą, kurį pagrobė rusų kariai. V. Zelenskis nurodė apie tai pasikalbėjęs su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.

Prezidentas pridūrė, kad Ukraina bendradarbiauja su Europos Komisija (EK), siekiant paspartinti jo šalies stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą.

Atnaujinta 14.05

Eliziejaus rūmai Prancūzijoje praneša, kad prasidėjo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino telefoninis pokalbis, skirtas aptarti karą Ukrainoje.

Atnaujinta 14.00

Ukraina penktadienį išreiškė būgštavimus, kad Baltarusija artimiausiu metu gali prisijungti prie Rusijos invazijos.

Kyjivas pranešė, kad Rusija iš Ukrainos oro erdvės surengė atakas prieš Baltarusijos teritoriją, siekdama dėl to apkaltinti Ukrainą ir taip sufabrikuoti dingstį galimam Minsko įsakymui pasiųsti į šią šalį savo karius.

Tačiau portalas „Sky News“ cituoja Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Viktorą Gulevičių, kuris pareiškė, kad jo šalis neturi jokių ketinimų prisijungti prie Rusijos invazijos, tačiau nurodė, jog prie sienos siunčiamos penkios bataliono taktinės grupės, kurios pakeis ten prieš tai jau dislokuotas pajėgas.

„Noriu pabrėžti, kad karių perkėlimas niekaip nesusijęs su kokiu nors pasirengimu, o ypač su Baltarusijos karių dalyvavimu specialiojoje karinėje operacijoje Ukrainos teritorijoje“, – pareiškė jis.

Atnaujinta 13.56

„Vakarų ir vidurio Ukrainos gyventojai, kur nėra karo veiksmų, turėtų eiti dirbti, gaivinti nuo karo kenčiančios šalies ekonomiką“, – šiandien per kreipimąsi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Ar nemanote, kad Vakarų ir Vidurio Ukrainoje laikas išeiti iš „nepaklusnumo atostogų“ režimo ir pradėti gaivinti ekonomiką?“, – pabrėžė O. Arestovičius.

Jis pridūrė, kad sulaukia signalų, kad „per daug žmonių Ukrainoje nedirba“.

„Bet jus turite eiti į darbą. Supraskite, mes juos beveik visur sustabdėme, jie niekur nežengia į priekį... reikia tęsti veiklą“, – kalbėjo V. Zelenskio patarėjas.

O. Arestovičius taip pat ragino „normaliai rūpintis vaikais, sportuoti, atkurti normalius įpročius, normalų gyvenimo būdą“.

Atnaujinta 13.40

Ochtyrkoje, Sumų srityje, šiandien evakuacija nevykdoma, ten tęsiasi apšaudymai, „Telegram“ tinkle paskelbė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis.

„Šiandien evakuacijos nevyksta. Žalieji koridoriai nepatvirtinti. Ochtyrkoje tęsiasi apšaudymai“, – sakė jis.

Atnaujinta 13.33

Rusijos kariuomenė apšaudė mokyklą Charkivo mieste.

Atitinkamą pareiškimą Ukrainos nacionalinės policijos Charkivo srities Pagrindinio departamento Tyrimų skyriaus viršininkas Serhijus Bolvinovas paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.

„Kitas „denacizacijos“ aktas, įvykdytas okupantų. Dabar tai mokykla netoli Oleksijivkos. Rusijos propaganda niekada negalės paaiškinti artilerijos apšaudymo ant mokyklų, gimdymo namų ir sporto kompleksų. Ir mes niekada nepamiršime ir neatleisime“, – pabrėžė S. Bolvinovas.

Atnaujinta 13.24

Kyjivo regiono karinė administracija šeštadienį įvardijo pavojingiausias regiono vietas.

„Pavojingiausios kryptys: Žytomyro plentas, Buča – Irpenė – Hostomelis, Makarovas, į šiaurę nuo Vyšhorodo srities“, – pažymėjo administracija.

Atnaujinta 13.19

Rusija toliau atakuoja vietoves, kur planuojama civilių gyventojų evakuacija, remdamasi naujienų agentūra „Reuters“, kuri cituoja Kyjivo ir Donecko regionų gubernatorius, praneša BBC.

Paruošti planai atidaryti humanitarinius koridorius ir evakuoti žmones iš Rusijos atakas patiriančių miestų, įskaitant Donecko regione išsidėsčiusį Mariupolį. „Mariupolio link juda humanitarinis krovinys, informuosime jus apie tolesnę įvykių eigą... Situacija komplikuota, vyksta nuolatiniai apšaudymai“, – vietos žiniasklaidai sakė Donecko regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

Kiek anksčiau Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk išreiškė viltį, kad ši diena gali būti sėkminga ir „Rusija įvykdys savo įsipareigojimus užtikrinti paliaubų režimą“.

Anksčiau žlugo keli bandymai evakuoti žmones iš Mariupolio. Čia jie gyvena be maisto, vandens ir elektros.

Atnaujinta 13.11

Charkivo srityje po raketų atakos apgriautas penkių aukštų daugiabutis.

Pirminiais duomenimis, žuvo 73 metų moteris, jos kūnas yra po griuvėsiais 4 aukšte.

Atnaujinta 13.05

Charkivo srityje sulaikyti diversantai, planavę susprogdinti karinius ir civilinius objektus regione.

Pas asmenis Ukrainos kariai rado ginklų ir sprogmenų.

Atnaujinta 13.02

Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje naktį buvo apšaudomos ligoninės, tarp jų – onkologinių ligų centras ir akių klinika, šeštadienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Onkologinių ligų centre, kur pacientams anksčiau buvo atliekama chemoterapija, buvo išdaužti langai ir apgadintos durys.

„Jie šaudė į civilines zonas, neturėdami jokio karinio tikslo“, – pareiškė ligoninės vadovas Dmytro Lahočevas.

„Čia yra ligoninė, našlaičių namai ir oftalmologijos klinika“, – pridūrė jis.

Anot D. Lahočevo, bombardavimo metu gydymo centre nebuvo nei ligonių, nei medicinos specialistų, tačiau akių klinikoje buvo kažkiek pacientų.

„Visi mes naktį praleidome rūsyje; visi drebėjo. Pacientai buvo išsigandę“, – sakė klinikos vadovė Kazimira Rilkova.

Inhulsko mikrorajone nutrūko šilumos tiekimas, o daugelis gyventojų buvo priversti išvykti.

Atnaujinta 12.55

Donecko srities valstybės administracijos vadovas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos traukėsi iš Volnovachos, o apylinkėse tęsiasi kovos. Anot jo, Volnovachos miestas faktiškai nebeegzistuoja.

Atnaujinta 12.50

JAV prezidento Joe Bideno administracija tariasi su Europos partneriais dėl modernesnių oro gynybos sistemų ir kitų ginklų perdavimo Ukrainos gynėjams, praneša „The Washington Post“.

Diskusijos tęsiasi Pentagono vadovui Lloydui Ostinui viešint Slovakijoje, kuri kartu su Lenkija ir Rumunija sutiko padėti Ukrainai ginkluote.

Slovakija taip pat turi ukrainiečiams gerai žinomą priešlėktuvinių raketų sistemą S-300, kuri naudojama numušti priešo lėktuvus.

Leidinio šaltinių teigimu, Pentagonas taip pat gali susitarti su Slovakija dėl plačiųjų geležinkelių naudojimo humanitarinei pagalbai ir kurui perduoti.

Atnaujinta 12.47

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tradiciškai „Telegram“ kanale kreipėsi į Ukrainos sostinės ir miesto gyventojus.

„Sostinė, šalia kurios tęsiasi kovos, ruošiasi gynybai. Toliau stipriname patikros punktus. Kuriame įvairių produktų, vaistų ir būtiniausių prekių atsargas. Sostinė jau trečią dieną padeda Kyjivo regionui evakuoti Hostomelio, Bučos, Vorzelio ir Irpinės gyventojus.

Mieste teikiamas keleivių pervežimas autobusais. Kyjivo gelbėtojai žmones pasitinka traukinių stotyje. O norintieji išvykti iš Kyjivo traukiniu siunčiami į Vakarų Ukrainą. Taip pat ir toliau teikiame svarbiausias miesto infrastruktūros paslaugas“, – kalbėjo V. Klyčko.

Atnaujinta 12.42

Vokietija, bendradarbiaudama su sąjungininkėmis, oro transportu perkelia į tolimesnes šalis karo pabėgėlius iš Ukrainos, jos kaimynėms susiduriant su sunkumais priimant naujus atvykėlius, šeštadienį pranešė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak jos, Moldova, su Ukraina besiribojanti 2,5 mln. gyventojų turinti šalis, priėmė jau apie 100 tūkst. žmonių – beveik tiek pat, kiek ir Vokietija, kurios gyventojų skaičius daugiau kaip 30 kartų didesnis.

Kalbėdama Kišiniove per susitikimą su Moldovos užsienio reikalų ministru A. Baerbock nurodė, kad Vokietija kol kas „prisiėmė tik nedidelę atsakomybės dalį“. Ministrė taip pat gyrė neturtingą Rytų Europos valstybę už pastangas padėti pabėgėliams.

Anot A. Baerbock, Europos Sąjunga kuria „žaliąjį koridorių“, kuriuo žmonės autobusais per Rumuniją bus gabenami į kitas bloko šalis. Be to, ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis, siekdama padėti iš Ukrainos pabėgusiems jų piliečiams grįžti namo, ir „visų pirma skraidina ukrainiečius, pavyzdžiui, per Atlantą“, pridūrė A. Baerbock.

Vokiečių diplomatijos vadovė paragino sąjungininkes solidarizuotis su nuo karo nukentėjusiais asmenimis ir apkaltino Rusiją skleidžiant „vis beprotiškesnę propagandą, dabar net nevengiančią grasinti panaudoti masinio naikinimo ginklus“.

Atnaujinta 12.38

Kovo 11 dieną Rusijos pajėgos 32 kartus apšaudė Luhansko srities miestus.

Per apšaudymą žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, tikslus jų skaičius nenurodomas.

Atnaujinta 12.35

Dnipro gelbėtojai užgesino gaisrą įmonėje, kilusį nuo numuštos raketos skeveldros.

Atnaujinta 12.29

Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas pranešė, kad prie sienos su Ukraina buvo išsiųstos penkios bataliono-taktinės grupės, kurios atliks rotaciją su kitais kariuomenės būriais.

Atnaujinta 12.27

Vaizdai iš Rusijos pajėgų sugriauto Mariupolio miesto:

Atnaujinta 12.25

Karo pradžioje Rusijos pajėgos į Ukrainą atvežė daugiau nei 90 taktinių grupių batalionų. Iš jų beveik 15 buvo visiškai sunaikinti, o daugiau nei 20 yra neveiksmingi, Ukrainos televizijos eteryje pareiškė pareiškė šalies prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Jie dar turi keletą rezervų. Dabar jie kaupia rezervus, šalina taikdarius iš Abchazijos, iš Kalnų Karabacho teritorijų, bando, prisidengiant daline mobilizacija, ten užverbuoti kai kuriuos karius ir atkurti 20-30 taktinės grupės batalionų. Bet apie tokių žmonių kovinį pajėgumą galima spėti“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 12.21

Rusija yra pasiruošusi tęsti ginklų kontrolės derybas su JAV, portalas „Sky News“ remiasi Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, kuri cituoja Rusijos užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą.

Pasak S. Riabkovo, Maskva ir Vašingtonas palaiko nuolatinį ryšį, tačiau Kremlius esą nemato ženklų, kad Vašingtonas būtų pasirengęs tęsti dialogą dėl Ukrainos. Tačiau jis pridūrė, kad pasiūlymai dėl saugumo garantijų, kuriuos Rusija dar prieš savo pradėtą invaziją nusiuntė JAV ir NATO, nebegalioja, kadangi situacija esą visiškai pasikeitė.

Į šiuos komentarus JAV dar nesureagavo, tačiau neabejotinai bus kvestionuojama, ar siūlymus surengti derybas dėl ginklų kontrolės galima vertinti rimtai ir ar tai nėra dar vienas Kremliaus bandymas kontroliuoti naratyvą apie invaziją, skelbiant klaidinamus pareiškimus.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) – tarptautinę laivybą ir jūrų teisę prižiūrinti JT institucija – ragina Juodojoje ir Azovo jūrose atidaryti saugų koridorių, kad komerciniai laivai galėtų evakuotis iš karo draskomos Ukrainos.

Daugelis akvatorijų yra užminuotos, o Rusijos kariniai laivai patruliuoja prie Ukrainos krantų. Šiame regione per sprogimus jau buvo apgadinti mažiausiai du krovininiai laivai, o dar dešimtys jų yra įstrigę.

IMO Taryba per neeilinę sesiją pasmerkė Maskvos pajėgų išpuolius prieš komercinius laivus, įskaitant naudojamus per paieškos ir gelbėjimo operacijas, taip pat jų užgrobimą ir grėsmės kėlimą jūrininkų saugumui ir gerovei bei aplinkai.

Atnaujinta 12.17

V. Zelenskio patarėjas sakė, kad Rusijos Federacijos centrinio banko lėšos, įšaldytos Vakaruose, jau yra rezervuotos Ukrainai. Jų vertė siekia 300 milijardų dolerių (274 mlrd. eurų).

Atnaujinta 12.10

Konvojai iš Vakarų su tiekimais ginklais Ukrainai gali tapti Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniais, pareiškė šios Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Atnaujinta 12.07

Susprogdintas tiltas Volnovachoje:

Apšaudytas gyvenamųjų daugiaubučių kvartalas Mykolajive:

Atnaujinta 12.04

Rusijos pajėgos šeštadienį toliau lėtai veržėsi Kyjivo link ir bombardavo civiles teritorijas kituose Ukrainos miestuose, didėjant nerimui dėl padėties blokuojamame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur, anot pareigūnų, jau žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių.

Šeštadienį oro pavojaus sirenos gaudė virtinėje miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, Odesą, Dniprą ir Charkivą, nurodė ukrainiečių žiniasklaida.

Praėjus dviem savaitėms nuo pasaulį sukrėtusio Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą Jungtinės Tautos ir kiti perspėjo, kad Rusija tikriausiai vykdo karo nusikaltimus prieš tokius miestus kaip Mariupolis, jau kelias dienas atakuojamas prezidento Vladimiro Putino pajėgų.

Laikantis žiemiškiems orams, gyventojai stengėsi ištrūkti iš Rusijos bombarduojamo uostamiesčio, likusio be vandens ir šildymo, taip pat mažėjant maisto produktų atsargoms. Padėtis Mariupolyje tapo „desperatiška“, perspėjo organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).

„Šimtai tūkstančių žmonių... faktiškai yra apsiausti, – sakė naujienų agentūrai AFP vienas iš MSF veiklos Ukrainoje vadovų Stephenas Cornishas. – Apsiaustys yra viduramžių praktika, kuri buvo uždrausta šiuolaikinių karo taisyklių, ir ne veltui.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad mėginama organizuoti evakuaciją iš blokuojamų miestų, bet Rusijos pajėgos šias pastangas trikdo.

„Mariupolis toliau blokuojamas priešo. Rusijos kariai neįleidžia mūsų pagalbos į miestą ir toliau kankina mūsų žmones, mūsų Mariupolio gyventojus“, – vėlai penktadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

„Rytoj mėginsime vėl – dar kartą pasiųsti maisto, vandens ir vaistų mūsų miestui“, – pridūrė jis.

Rusijai plečiant bombardavimą, o deryboms tarp Maskvos ir Kyjivo neduodant jokių pastebimų rezultatų, V. Zelenskis vis emocingiau ragino NATO įsikišti.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį dar kartą atmetė galimybę imtis veiksmų prieš branduolinių ginklų turinčią Rusiją ir perspėjo, kad toks žingsnis vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Tačiau Vašingtonas toliau plėtė sankcijas, žlugdančias Rusijos ekonomiką. Vėliausiu žingsniu buvo panaikintas Rusijos turėtas palankiausios prekybos partnerės statusas ir uždraustas tokių rusiškų prekių kaip degtinė, jūrų gėrybės ir deimantai, importas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taip pat įšaldė prabangos prekių eksportą į Rusiją.

„Putinas privalo sumokėti. Jis negali vykdyti karo, keliančio grėsmę patiems tarptautinės taikos ir stabilumo pamatams, o paskui prašyti tarptautinės bendrijos pagalbos“, – Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios jau daugiau kaip 2,5 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos, o dar apie 2 mln. yra palikę savo namus ir persikėlę į kitas šalies vietas.

Atnaujinta 11.59

Lucko karinis aerodromas, į kurį kovo 11 d. pataikė keturios priešo raketos, buvo visiškai sunaikintas, pranešė Lucko meras Ihoris Poliščukas.

„Sunku pasakyti, kodėl buvo įvykdyti šie antskrydžiai, nes mūsų aerodromas savo veiklą sustabdė dar vasario 24 d., kai buvo pirmą kartą apšaudytas. Jis nebegalėjo būti naudojamas. Dabar aerodromas visiškai sunaikintas. Jie pataikė į degalų sandėlį. Tikėtina, kad aerodromas vėl buvo apšaudytas siekiant padidinti gyventojų paniką ir baimę“, – sakė I. Poliščukas.

Atnaujinta 11.57

Kovo 11 dieną virš Čerkasų srities buvo numušta raketa.

Apie tai pranešė Čerkasų regiono valstybės administracijos vadovas Ihoris Taburecas „Telegram“ kanale, cituoja „Ukrinform“.

„Raketos nuolaužos nukrito kieme, apgadino namą ir kelis automobilius. Tačiau dėl savalaikio pranešimo ir suderintos bendruomenės reakcijos tarp gyventojų aukų nėra“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 11.55

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė dar vieną Rusijos pajėgų lėktuvą Su-24:

Atnaujinta 11.50

Rusijos pajėgos apšaudė mečetę apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur tuo metu slėpėsi 80 civilių, šeštadienį pranešė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerija.

„Sultono Siuleimano Puikiojo ir jo žmonos Roksolanos (Chiurem Sultan) mečetė Mariupolyje buvo apšaudyta Rusijos įsibrovėlių. Ten nuo bombardavimų slepiasi daugiau kaip 80 suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant Turkijos piliečius“, – per „Twitter“ parašė ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Švedijos radijui „Sverige Radio“ teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą ir ten sukeltas karas yra vienas juodžiausių 21 amžiaus momentų.

Atnaujinta 11.33

Tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tiesiogiai pasisako už visapusiško karo su Ukraina tęsimą. Tai vieno iš Ukrainos kanalų eteryje pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kyrylas Budanovas.

Ukraina iš Vakarų šalių paprašė priešlėktuvinių raketų sistemų S-300. Vyksta derybos dėl jų pristatymo galimybės.

Atnaujinta 11.22

Rusija pranešė sunaikinusi „daugiau nei 3000 karinių objektų Ukrainoje“.

Europos Parlamento nariai ir Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius kreipėsi į Mariupolio miesto gyventojus.

Deputatai patikino, kad visų Vokietijos ir Europos Sąjungos gyventojų širdys yra su mariupoliečiais. Kovo 12 d. jie paskelbė vaizdo pranešimą.

„Mūsų mintys ir maldos yra su jumis. Mes žinome Mariupolį. Mariupolis išliks, o jūs laimėsite. Putinas bus nugalėtas“, – sakė europarlamentarai.

Atnaujinta 11.19

Ukrainos sulaikytas Rusijos pajėgų karys pasakojo, kad Maskvos vadovaujama kariuomenės vadovybė atnaujino „egzekucijos būrių“ praktiką – ešelonus, kurie seka pagrindines Rusijos Federacijos pajėgas ir žudo norinčius iš jos pabėgti, skelbia „UNIAN“.

Pirminiais duomenimis, per 16 karo dienų Ukrainoje žuvo 79 vaikai, beveik 100 buvo sužeisti. Tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Atnaujinta 11.06

Rados deputatas Oleksijus Hončarenka praneša, kad netoli Brovarų Rusijos pajėgos griauna ir naikina maisto sandėlius, siekdami atimti maistą iš civilių gyventojų.

Atnaujinta 11.01

Pranešama, kad Melitopolyje viena iš protesto akcijos organizatorių Olga Gaysumova buvo sulaikyta mitingo metu, skirto išreikšti nepasitenkinimą Rusijos veiksmais, pagrobus merą Ivaną Fiodorovą.

Atnaujinta 10.59

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai sukritikavo Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybę dėl šios negebėjimo ištesėti savo „didingų“ pažadų padėti pabėgėliams iš Ukrainos, praneša „Sky News“, remdamasis „The Guardian“.

Kalbėdamas baigiantis ES viršūnių susitikimui Versalyje, E. Macronas sukritikavo JK vizų politiką, pagal kurią žmonės turi asmeniškai pateikti prašymus Briuselyje ar Paryžiuje. Pasak prezidento, tai dar labiau apsunkina situaciją nuo karo bėgantiems žmonėms.

„Nepaisant visų didingų pareiškimų... JK vyriausybė toliau taikė dabartines taisykles ir nepriėmė JK norinčių pasiekti pabėgėlių iš Ukrainos, nurodydama, kad jie turi nukeliauti šimtus kilometrų, norėdami pateikti prašymą, – teigė E. Macronas. – Tikiuosi, kad ateityje bus geriau elgiamasi su ukrainiečiais vyrais ir moterimis, išgyvenusiais siaubą ir kirtusiais Europą, kad galėtų pasiekti savo artimuosius JK teritorijoje.“

Atsakydamas į E. Macrono išsakytus komentarus, JK vidaus reikalų departamentas citavo vidaus reikalų sekretorę Priti Patel, kuri kiek anksčiau nurodė, kad JK esą siekia „paspartinti ir supaprastinti šį procesą, atsisakant būtinybės fiziškai nuvykti į vizų centrus“.

Atnaujinta 10.55

Rusijos pajėgos kovo 12-osios naktį apšaudyti Mykolajivo mieste esančią onkologijos ligoninę ir greitosios medicinos pagalbos skyrių.

Atnaujinta 10.48

Techniniai darbuotojai taiso Rusijos pajėgų apgadintus Černobylio atominės elektrinės elektros tinklus, pareiškė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi, praneša „Energoatom“ spaudos tarnyba.

Viena sekcija jau yra suremontuota. Tačiau elektra nebuvo atstatyta. Tai rodo tinklo pažeidimą kitose vietose.

„Remonto darbai bus tęsiami, nepaisant dabartinės situacijos už atominės elektrinės ribų“, – pabrėžė M. Grossi.

Atnaujinta 10.46

Aukštas Ukrainos pareigūnas sakė, kad Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas antradienį pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad jis turėtų priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą dėl karo pabaigos. Izraelio ministro pirmininko biuro pareigūnas neigia šį teiginį, rašo portalas „Axios“.

Atnaujinta 10.36

Ukrainos pajėgos paskelbė apie Rusijos kariuomenės nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios.

Rusijos pajėgų nuostoliai kare prieš Ukrainą:

▪️personalas – daugiau nei 12 000 žmonių,
▪️tankai – 362 vnt.,
▪️šarvuotos kovos mašinos – 1205 vnt.,
▪️artilerijos sistemos – 135 vnt.,
▪️tinklinio šaudymo raketų sistemos – 62 vnt.,
▪️oro gynybos įranga – 33 vnt.,
▪️orlaiviai – 58 vnt.,
▪️sraigtasparniai – 83 vnt.,
▪️automobilių įranga – 585 vnt.,
▪️laivai / valtys – 3 vnt.,
▪️kuro bakai – 60 vnt.,
▪️dronai – 7 vnt.

Atnaujinta 10.32

Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščiuk sakė, kad šiandien planuojama atidaryti 10 humanitarinių koridorių, skirtų žmonių evakuacijai ir humanitarinių prekių pristatymui.

Apie tai ji pranešė per instruktažą.

„Skelbiame apie naujų humanitarinių koridorių atidarymą“, – kalbėjo I. Vereščiuk.

Tarp minimų humanitarinių koridorių minimi Zaporižios-Mariupolis; Trostianecis-Poltava; Hostomelis, Kozarovičiai, Mikuličiai (Kyjivo sritis) – Kyjivas.

Atnaujinta 10.27

Nuo Rusijos pradėto karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pabėgo beveik 1,6 mln. (1,596 mln.) žmonių, lenkų pasieniečius cituoja BBC.

Tačiau ne visi šie žmonės pasiliko Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektoriaus Macieko Duszcyko skaičiavimu, Lenkijoje pasiliko apie 1 mln. pabėgėlių, o likusieji išvyko į kitas šalis.

Penktadienį atvykusių žmonių skaičiai, palyginti su ketvirtadieniu, sumažėjo 12,5 proc., tviteryje parašė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Pasak jos, iki šeštadienio 6 val. ryto sieną kirto 17 700 žmonių, palyginti su 25 400 per tą patį laikotarpį penktadienį.

Daugelis pabėgėlių išvyko į didesnius miestus, ieškodami, be kita ko, įsidarbinimo galimybių. Varšuvos ir Krokuvos valdžios institucijos teigia jau pasiekusios savo pabėgėlių priėmimo galimybių ribas ir joms reikalingi papildomi ištekliai.

Penktadienį Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis nurodė, kad miestą iš viso kirto apie 320 tūkst. karo pabėgėlių, iš jų 230 tūkst. pasiliko mieste. Šis skaičius prilygsta 10 proc. Varšuvos populiacijos. Pasak R. Trzaskowskio, iš pradžių 95 proc. atvykėlių apsistojo su savo artimaisiais ar draugais, tačiau nuo tada šis skaičius sumažėjo iki 70 proc.

Atnaujinta 10.25

Dnipro oro gynybos raketų brigados dalinys virš miesto numušė priešo sparnuotąją raketą. Apie tai pranešė Skhido (Rytų) oro vadovybė „Facebook“ tinkle.

„Dnipro oro gynybos raketų brigados dalinys virš miesto sunaikino priešo sparnuotąją raketą. Rusijos kariai patiria didelių nuostolių antžeminėse operacijose, todėl klastingai pradeda smūgį po smūgio iš oro. Tačiau oro gynybos kariai dangų stebi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Šiandien jūs matėte juos savo akimis veikiant“, – sakoma pranešime.

Atnaujinta 10.14

Į šiaurės vakarus nuo Kyjivo tęsiasi Ukrainos pajėgų mūšiai su Rusijos Federacijos sausumos pajėgomis.

Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, įsibrovėliai dabar yra maždaug už 25 kilometrų nuo Ukrainos sostinės centro.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 12 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/UIDAtnUZ80

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/3eqsm7jHwU

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 12, 2022

JK žvalgyba teigia, kad didžiulės Rusijos karinės kolonos dalys į šiaurę nuo Kyjivo išsiskirstė, o tai gali reikšti bandymą atitverti miestą.

Gali būti, kad taip rusai bando sumažinti savo karių pažeidžiamumą Ukrainos kontratakoms.

Atnaujinta 09.57

Rusijos pajėgos raketomis apšaudė Kanatovo aerodromą, pranešė Kirovohrado srities valstybės administracijos vadovas.

Atnaujinta 09.55

Rusijos pajėgos nuolat apšaudo Severodonecko miestą Luhansko srityje, naudodami daugkartines raketų sistemas „Grad“, pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jis taip pat paskelbė vaizdus iš apšaudyto miestelio.

„Severodoneckas, kovo 12-osios rytas. Šie rusų hitleriai kasdien žadina miestiečius „Grad“ sistemomis. Okupantai nori nušluoti miestą nuo žemės paviršiaus! Rusai žudo Severodonecką! Miestas tapo griuvėsiais, gyventojai slepiasi bombų slėptuvėse,“ – „Facebook“ tinkle rašė S. Haidajus.

Atnaujinta 09.49

Pranešama, kad „žaliasis koridorius“ iš Zaporižios į Mariupolį jau atidarytas.

Humanitarinės pagalbos konvojus iš Zaporižios išvyko į Mariupolį, sakė Donecko srities valstybės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka.

Į miestą, kuris jau 13 dienų buvo blokuojamas, keliauja daugiau nei 90 tonų maisto ir vaistų.

Ortodoksų bažnyčios dvasininkai ėmėsi iniciatyvos asmeniškai palydėti humanitarinį krovinį.

Atnaujinta 09.44

Rusija verbuoja samdinius iš viso pasaulio, įskaitant Libiją ir Siriją, karui su Ukraina, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas.

Be to, Rusija kariauti atgabena žmones iš Vakarų nepripažintų teritorijų kaip Pridnestrovijos Moldavijos Respublika (Padniestrė), Abchazija, Osetija.

Atnaujinta 09.42

JT biuro duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d., civilių aukų skaičius Ukrainoje siekė 1546 civilius, iš jų 565 žuvo, pranešė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras.

„OHCHR mano, kad tikrieji skaičiai yra daug didesni, ypač vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, o ypač pastarosiomis dienomis, nes informacija iš kai kurių vietų, kur vyko intensyvios kovos, vėluoja, o daugelis pranešimų vis dar laukia patvirtinimo“, – akcentuojama dokumente.

Atnaujinta 09.38

Rusijos pajėgos apšaudė Vasylkivo karinį aerodromą. Į jį buvo įmestos mažiausiai 6 raketos. Sugadintas šaudmenų sandėlis.

Atnaujinta 09.33

Daugiau nei 2000 žmonių nuėjo prie užgrobto Melitopolio regiono valstybės administracijos pastato reikalaudami paleisti miesto merą Ivaną Fiodorovą.

Atnaujinta 09.27

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sugėdino ES šalis, pernelyg susirūpinusias dėl sankcijų Rusijai pasekmių, pateikdamas merginos iš Ukrainos su ginklu atvaizdą.

„Tik nesakykite jai, prašau, kad griežtesnės sankcijos Europai kainuos per brangiai“, – kreipėsi jis į kolegas Europos Sąjungoje.

Just don’t tell her please that tougher sanctions would be too expensive for Europe! pic.twitter.com/dJUGPMzPZX

— Donald Tusk (@donaldtuskEPP) March 11, 2022

Atnaujinta 09.25

JAV viceprezidentė Kamala Harris penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nerodo jokių ženklų, kad yra linkęs užsiimti rimta diplomatija“, ir apkaltino Maskvą „pasibaisėtinu ir piktinančiu elgesiu“ Ukrainoje.

„JAV nuoširdžiai stengėsi aktyviai plėtoti diplomatiją, bet, kiek žinome ir matėme, Putinas nerodo jokių ženklų, kad yra linkęs užsiimti rimta diplomatija“, – K. Harris sakė per vizitą Rumunijoje.

Atnaujinta 09.19

Ukrainos žurnalistas Serhejus Bračiukas skelbia, kad šalies pajėgoms pavyko neutralizuoti Rusijos 488 pulką, atvykusi iš Briansko regiono.

Atnaujinta 09.09

Kyjive skelbiama, kad dega „Oschadbank“ pastatas. Pirminiais duomenimis, banko vietoje nugriaudėjo sprogimas.

Netoli įvykio vietos taip pat buvo numuštas dronas.

Atnaujinta 09.05

Černihivo miestas pastarosiomis dienomis yra be elektros, be vandens, šilumos ir dujų. Yra problemų su mobiliuoju ryšiu ir internetu.

Apie situaciją mieste kovo 12-osios rytą kalbėjo srities gubernatorius Viačeslavas Chausas.

Atnaujinta 09.02

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras penktadienį buvo pagrobtas Rusijos okupacinių pajėgų, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti ukrainiečių pareigūnai.

„Dešimties okupantų grupė pagrobė Melitopolio merą Ivaną Fedorovą, – sakoma Ukrainos parlamento „Twitter“ žinutėje. – Jis atsisakė bendradarbiauti su priešu.“

Atnaujinta 08.55

„Airbnb“ platformos vartotojai iš įvairių šalių užsisakė nakvynę Ukrainoje 434 000 naktų.

Tai paskelbė „Airbnb“ generalinis direktorius Brianas Chesky.

Ukrainiečiai taip surinko 15 milijonų dolerių (13,7 mln. eurų) finansinę pagalbą.

Atnaujinta 08.44

Dnipro meras Borisas Filatovas šios nakties mieste girdimus sprogimus buvo mieste įrengtų oro gynybos sistemų darbas.

„Oro gynyba suveikė. Mes neskelbiame vaizdo įrašų, nuotraukų. Visos paslaugos veikia. Laukiame oficialios informacijos. Preliminariai aukų ir žalos nėra“, – sakė B. Filatovas.

Atnaujinta 08.41

Po oro antskrydžio vėl dega naftos bazė Kyjivo regione, pranešė regiono valstybės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

Atnaujinta 08.36

Ukrainos pareigūnai penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas apgadinus onkologinių ligų ligoninę ir kelis gyvenamuosius pastatus pietiniame Mykolajivo mieste, bombarduodamos jį sunkiąja artilerija.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Maksymas Beznosenka sakė, kad atakos metu gydymo įstaigoje buvo keli šimtai pacientų, bet niekas nežuvo. Per bombardavimą buvo apgadintas ligoninės pastatas ir išdaužyti langai.

Rusijos pajėgos suintensyvino atakas prieš Mykolajivą, esantį už 470 km į pietus nuo Kyjivo, stengdamosi apsupti miestą.

Ukrainos ir Vakarų šalių pareigūnai anksčiau apkaltino Rusiją trečiadienį numetus didelę aviacijos bombą ant gimdymo namų pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Per tą antskrydį žuvo trys žmonės.

Atnaujinta 08.27

Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios 31 rusų bataliono taktinė grupė prarado kovinius pajėgumus, o rusų kariai paimami į nelaisvę grupėmis.

Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kovo 12 d. 06 val. Ukrainos gynybos pajėgos atmuša ir stabdo Rusijos puolimą. Priešo pajėgų moralinė ir psichologinė būklė smunka, o kai kuriais atvejais rusų kariai pasiduoda grupėmis.

Per pastarąsias tris dienas buvo pastebėtos nedidelės rusų dezertyrų grupės, besitraukiančios link valstybės sienos. Priešas patiria didelių problemų sukomplektuodamas savo rezervus“, – rašo Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Atnaujinta 08.24

Sumų regione į nelaisvę paimti 104 Rusijos kariai. Apie tai feisbuke pranešė regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

D. Živitskis kartu paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti sulaikytieji, tarp jų – šauktiniai.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą Ukrainos puolimą. Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir Krymo pusiasalio. Ukraina tuomet paskelbė karo padėtį ir pradėjo visuotinę mobilizaciją.

Atnaujinta 08.20

Ukrainos valdžia bando išplėsti humanitarinių koridorių geografiją.

Tai per teletoną pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.

Jis pažymėjo, kad šiandien vėl bus bandoma pristatyti humanitarinę pagalbą į Mariupolį.

„Šiuo atveju susitarimai buvo labai aukšto lygio. Jau buvo neva patvirtinimų, kad rusai leis atvykti „humanitarinei pagalbai“ – tai vanduo, javai, vaistai. Duoti nurodymai iš Kremliaus – Putino asmeniškai, kad Mariupolis būtų paverstas apgultu miestu, „apgultu Leningradu“. Tačiau nenustosime stengtis ir darysime viską, kas mūsų galioje, kad Mariupoliui būtų perduota visa, kas humanitariniu požiūriu būtina“, – pabrėžė jis.

V. Denisenka taip pat išreiškė viltį, kad šiandien pavyks išplėsti humanitarinių koridorių geografiją.

„Tikimės, kad šiandien pavyks išplėsti geografiją ir pasiekti ne tik Sumas, bet ir Bučą, ir suteikti žmonėms galimybę palikti laikinai užimtas teritorijas“, – kalbėjo vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Atnaujinta 08.15

Per pastarąsias 24 valandas Ukrainos karo lakūnai dalyvavo dešimtyj oro mūšių keliose šalies vietose. Tai pranešė šalies oro pajėgų vadovybė, cituoja „Ukrinform“.

„Kovo 11 d. taktinė bombonešių Su24m, atakuojančių lėktuvų Su-25 ir sraigtasparnių Mi-24 grupė surengė iki dešimties antskrydžių priešo vilkstinėse, apimdamos raketų ir bombų smūgius, nukreiptus į šarvuotą įrangą ir karius.

Su-27 ir MiG-29 naikintuvai metė iššūkį skaičiumi pranašesnėms priešo pajėgoms iki dešimties oro mūšių keliomis kryptimis, ir grįžo į savo bazes be nuostolių“, – praneša oro pajėgų vadovybė.

Atnaujinta 08.12

Ukrainos „Energoatom“ vadovas Petras Kotinas sakė, kad rusai subūrė Zaporižios atominės elektrinės personalą ir paskelbė jam apie elektrinės perdavimą „Rosatom“ žinion.

Anot Rusijos, „jėgainė nebepriklauso Ukrainai“.

Atnaujinta 08.10

Ukrainos pajėgos ir toliau skelbia apie neutralizuojamas Rusijos pajėgos. Pranešama, kad panaudota „Bayraktar“ sistema neutralizavo Rusijos radarų karo sistemą (EW) Kyjivo srityje.

Apie tai feisbuke paskelbė vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Mūsų „Bayraktar TB2“ operatoriai meistriškai „neutralizavo“ priešo elektroninio karo sistemą Kyjivo srityje“, – sakė V. Zalužnas.

Atnaujinta 08.03

Kyjivo srityje po apšaudymo užsidegė šaldytų produktų sandėlis.

Atnaujinta 08.01

Sprogimai taip pat girdimi Mukačevėje, Užkarpatės regione.

Atnaujinta 07.58

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį kreipėsi į Rusijos karių motinas ir paragino jas neleisti, kad jų sūnūs būtų išsiųsti kariauti į Ukrainą.

„Noriu kreiptis į Rusijos, ypač šauktinių, motinas. Nesiųskite savo vaikų į karą užsienio šalyje“, – programėlėje „Telegram“ paskelbto V. Zelenskio vaizdo įrašo ištraukas cituoja portalas „France 24“.

„Tikrinkite, kur yra jūsų sūnus. Jei turite bent menkiausių įtarimų, kad jūsų sūnus gali būti siunčiamas kariauti prieš Ukrainą, veikite nedelsdamos“ ir neleiskite, kad jis būtų nužudytas ar paimtas nelaisvėn, kalbėjo V. Zelenskis.

„Ukraina niekada nenorėjo šio žiauraus karo. Ukraina jo nenori ir dabar. Tačiau ji ginsis tiek, kiek reikės“, – pridūrė prezidentas.

Trečiadienį Rusija pirmą kartą pripažino šauktinių buvimą Ukrainoje ir paskelbė, kad tam tikras jų skaičius buvo paimtas į nelaisvę. Maskva prieš tai tvirtino, kad šalyje kaunasi tik profesionalūs kariai.

Atnaujinta 07.47

TATENA: Černobylio atominėje elektrinėje iš dalies atkurtas elektros tiekimas

Iš dalies atkurtos Černobylio atominės elektrinės elektros linijos, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi Ukrainos energetikos operatore „Ukrenergo“.

Elektros linijos buvo apgadintos per apšaudymą ir dėl to teko laikinai išjungti elektrą, kuri buvo naudojama reaktorių strypams aušinti. Tačiau, pasak TATENA, tai grėsmės nesukėlė, kadangi čia esama avarinių generatorių.

TATENA teigimu, šiuo metu veikia 8 iš 15 Ukrainoje esančių reaktorių ir visur stebimas nepadidėjęs radiacijos lygis.

Agentūra pridūrė, kad po pertrūkio atkurtas automatiškas duomenų perdavimas iš Zaporižios atominės elektrinės, tačiau atitinkamo ryšio su Černobyliu nėra.

Atnaujinta 07.29

Šeštadienio rytą sutarta dėl daugiau humanitarinių koridorių iš Sumų miesto, praneša BBC, cituodama „Telegram“ kanale Sumų regiono karinės administracijos vadovą Dmytro Žyvytskį.

Anot jo, evakuacija turėtų prasidėti 9 val. vietos laiku. Žmonės iš šešių Sumų regiono vietų į Poltavą turėtų atvykti apie 13-14 val.

Atnaujinta 07.00

NEXTA praneša, kad Jatskovkos kaime, Charkivo srityje, po rusų atakos buvo nutraukti elektros laidai, kiemuose atsivėrė krateriai, dega gyvenamieji pastatai.

The village of Yatskovka in the #Kharkiv region now looks like this. pic.twitter.com/LBS5wC8SvQ

— NEXTA (@nexta_tv) March 12, 2022

Atnaujinta 06.49

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos nuo karo jau pabėgo 2,5 mln. žmonių. Kaip praneša theguardian.com, Rytų Europa susidurs su didžiuliu iššūkiu integruojant karo pabėgėlius į savo visuomenes, nepaisant to, kad Rytų Europoje gyventojų skaičius mažėja.

JT šią krizę vadina sparčiausiai augančia pabėgėlių krize Europoje nuo 1945 m.

Daugiau nei pusė karo pabėgėlių iš Ukrainos šiuo metu yra Lenkijoje, tačiau dešimtys tūkstančių taip pat liko Moldovoje ir Bulgarijoje.

Atnaujinta 06.38

Ukrainos miestuos aidi oro pavojaus sirenos, praneša BBC. Kyjive, kituose Ukrainos regionuos ir miestuose sirenos ėmė skambėti po 6 val. ryto.

Pranešama, kad oro pavojaus sirenos šeštadienio paryčiais ėmė kaukti taip pat Odesoje, Sumuose, Charkive, Dnipre.

Atnaujinta 05.14

Ukrainos valdžia šeštadienį dar kartą bandys evakuoti Mariupolį. Ankstesnėmis dienomis civilių nepavyko evakuoti dėl nuolatinio apšaudymo. Šeštadienį į Mariupolį turėtų būti atgabentas humanitarinis krovinys, kuriuo ir ketinama išvežti dalį žmonių.

Atnaujinta 03.46

Kyjive ir į vakarus nuo jo esančiame Žytomyre girdimos oro antskrydžių sirenos, perspėjančios gyventojus slėptis. Ukrainos sostinėje esantys žurnalistai praneša girdintys apšaudymus.

Atnaujinta 02.53

Ukrainos prezidentas teigia, kad vakar iš keturių miestų evakuota per 7 tūkstančius žmonių, kai dieną prieš tai šis skaičius siekė 40-mt tūkstančių. Volodymyras Zelenskis kaltina Rusiją atsisakius išleisti žmones iš apsiausto Mariupolio.

Šeštadienį čia vėl bus bandoma pristatyti maistą ir vaistus. Mariupolyje per dvi savaites žuvo pusantro tūkstančių žmonių. Skelbiama, kad rusų pajėgų apsuptuose miestuose įstrigę šimtai tūkstančių gyventojų.

Atnaujinta 01.09

Per Rusijos raketų ataką Lucke žuvo 4 žmonės, 6 buvo sužeisti, aerodromas buvo visiškai sunaikintas, praneša UNIAN.

Pirminiais duomenimis, iš Rusijos karo laivo iš Juodosios jūros buvo paleistos keturios raketos. Apie tai pranešė Lucko meras Ihoris Poliščukas, kurį cituoja UNIAN. Jis prisiminė, kad šiandien, apie 5.45 val., oro uoste nugriaudėjo sprogimai.

Pasirodė palydovinės gaisrų į šiaurės vakarus nuo Kyjivo nuotraukos

JAV palydovų kompanija „Maxar Technologies“ pasidalijo palydovinėmis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti gaisrai, toliau siaučiantys keliose vietose į šiaurės vakarus nuo Kyjivo, praneša BBC. Vaizdus galite pamatyti čia.

Vaizduose matyti gaisro Antonovo oro uoste Hostomelyje, Ukrainoje, vaizdas. Kitame palydoviniame vaizde matyti degantys namai Mošune, taip pat į šiaurės vakarus nuo Kyjevo. Palydovinė kompanija priduria, kad nuotraukoje taip pat galima pamatyti plačiai paplitusius pažeidimus ir smūgių kraterius visame mieste į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Atnaujinta 01.01

Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgyba skelbia, kad rusų orlaiviai, remiantys antžemines pajėgas, „visų pirma remiasi „nekontroliuojama“ amunicija“. Priduriama, kad „tokie ginklai yra gana netikslūs ir beatodairiški, o jų naudojimas žymiai padidina civilių aukų tikimybę.“

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 11 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/Di8gwToXVp

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/6GCXsPCQWa

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 11, 2022

Ukrainos oro gynybos pajėgų „nuoširdus pasipriešinimas“ verčia Rusiją pasikliauti iš toli šaudoma amunicija, kad galėtų vykdyti atakas Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, sakoma pranešime.

Zelenskis: Ukrainos miesto mero pagrobimas yra karo nusikaltimas prieš demokratiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį iš penktadienio į šeštadienį išplatintame vaizdo įraše teigia, kad Melitopolio mero pagrobimas yra „karo nusikaltimas prieš demokratiją“.

Plačiau apie tai skaitykite čia:

Atnaujinta 00.48

Charkivo branduolinių tyrimų objekto vadovas: branduolys, kuriame yra branduolinis kuras, liko nepažeistas

Charkivo branduolinių tyrimų objekto, kurį apšaudė Rusijos pajėgos, vadovas sako, kad branduolys, kuriame yra branduolinis kuras, liko nepažeistas, praneša BBC.

Tačiau Nacionalinio mokslo centro Charkivo fizikos ir technologijos instituto generalinis direktorius Mykola Shulga perspėjo, kad bet kokia tolesnė žala įrangai toje vietoje gali kelti rimtą pavojų.

„Darbo būklės objektas nekelia jokio pavojaus, – sakė M. Shulga. – Tačiau jei yra fizinė žala, galimas branduolinio kuro nuotėkis, radioaktyvūs elementai (gali išbėgti)“.

„Akivaizdu, kad tai būtų didžiulė, didžiulė problema aplinkai. Kitaip tariant, tai, kas atsitiktų, būtų panašu į panašią situaciją bet kurioje atominėje elektrinėje“, – pridūrė jis.

Kol instituto vidinės erdvės buvo nepažeistos, kai kurios išorinės pastato sienos buvo apgadintos skeveldromis, buvo išmušti langai.

Tarptautiniai stebėtojai išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos invazija gali kelti rimtą pavojų Ukrainos atominių stočių stabilumui.

Atnaujinta 00.37

Ukraina: žvalgyba žino beveik visus Rusijos Federacijos planus

Ukraina žino apie visus Rusijos Federacijos planus, o karą tęsti nori tik Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu, tai sakė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos skyriaus vadovas Kirilas Budanovas, kurį cituoja UNIAN.

„18 bataliono taktinių grupių visiškai prarado kovinį pajėgumą, dar 13 buvo visiškai sunaikintos. 31 bataliono taktinė grupė iš tikrųjų prarado kovinį pajėgumą per dvi savaites. Tai baisūs praradimai, kurių rusai niekada anksčiau neturėjo“, – sakė jis.

Jis pareiškė, kad žvalgyba žino beveik visus Rusijos Federacijos planus, cituoja UNIAN.

„Kai tik gimsta kažkokios idėjos dideliuose biuruose, mes iš karto apie jas sužinome. Dar kartą sakau, bet kokie bandymai karinėmis priemonėmis užgrobti Ukrainą – žlugs“, – sakė M. Budanovas.

Atnaujinta 00.25

Charkivo zoologijos sodo darbuotojai „buvo nužudyti per gyvūnų maitinimo misiją“, praneša BBC.

Maryna, dirbanti netoli Charkivo miesto esančiame zoologijos sode, pasakoja, kad du jos kolegos žuvo per rusų bombardavimą, kai bandė pašerti gyvūnus.

Moteris pasakoja, kad 48 metų vairuotojas Andrius ir 27 metų šilumininkas Vadimas negalėjo patekti į požeminę zoologijos sodo slėptuvę, kai prasidėjo apšaudymas.

„Feldmano ekologiniame“ parke gyvena visų rūšių gyvūnai, įskaitant vėžlius, papūgas, kapibaras, kengūras, lokius ir vilkus.

Kol kas gyvuliams maisto atsargų pakanka, tačiau nutrūkus tiekimo grandinėms, Maryna baiminasi, kad jie greitai nebeturės maisto.

Atnaujinta 00.09

Nikolajive Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė onkologinę ligoninę, skelbiama naujienų dalijimosi kanale „Telegram“. Apie šį įvykį praneša ir UNIAN. Teigiama, kad ši ligoninė teikia pagalbą onkologiniams ligoniams iš viso Nikolajivo srities. Kol kas informacijos apie aukas ir sužeistuosius nėra.

Apie tai feisbuke paskelbė regiono sveikatos skyriaus vadovas Maksimas Beznosenko, kurį cituoja UNIAN.

„Tik keistuolis gali pulti silpnuosius. Silpnieji yra ne apie mus, o apie mūsų pacientus. Tiesiog dabar šie monstrai apšaudė onkologinę ligoninę. Ligoninę, kuri teikia pagalbą onkologiniams ligoniams iš viso Nikolajivo srities. Jei Rusija mato lygiaverčiais priešais onkologinius ligonius, kad jie kelia grėsmę – ji ne šiaip serga, ji jau kankinama agonijos“, – sakė jis.

Kaip pranešama, penktadienio vakarą Nikolajivas vėl atsidūrė Rusijos okupantų artilerijos akiratyje.

Atnaujinta 00.01

TATENA: mėginama atkurti energijos tiekimą Černobylio elektrinei

Ukraina penktadienį informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad technikų brigados pradėjo remontuoti pažeistas elektros linijas, kuriomis energija tiekiamą nebeveikiančiai Černobylio atominei elektrinei, pranešė Jungtinių Tautų agentūra.

Plačiau apie tai skaitykite čia: