Putino karas Ukrainoje: Rusijos pajėgoms bombarduojant miestus, skaičiuojami per atakas žuvę vaikai

Prasidėjo 13-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl nepavykstančios civilių evakuacijos iš šalies kaltina Rusiją. Antradienio dieną Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudė humanitarinį koridorių netoli Mariupolio miesto. Toliau bombarduojant Ukrainos miestus, skaičiuojami per atakas žuvę vaikai.

Lenkija yra pasirengusi neatlygintai perduoti „MiG-29“ naikintuvų į JAV rankas, perkelti juos į Ramšteino karinę bazę bei nedelsiant susitarti dėl naujų amerikietiškų naikintuvų įsigijimo, paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Kiek naikintuvų bus perduodama, neskelbiama.

Varšuva paragino kitas NATO valstybes, turinčias šių naikintuvų, pasielgti taip pat.

Tačiau JAV Valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland sakė, kad „jos žinomis, su mumis (amerikiečiais) nebuvo iš anksto susitarta dėl planų perduoti mums šiuos lėktuvus“, rašo agentūra „Reuters“. Anot jos, Vašingtonas dar nėra priėmęs sprendimo, ką daryti toliau.

JAV pirmadienį „uždegė žalią šviesą“, kad NATO sąjungininkės Rytų Europoje perduotų savo rusiškus naikintuvus Ukrainos karinėms pajėgoms.

Rusija skelbia, kad yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius evakuacijai iš Kyjivo, Černihivo, Mariupolio, Sumų, Charkivo trečiadienį (kovo 9 d.) nuo 9 val. ryto. Ukraina oficialiai šio siūlymo dar nepriėmė, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos pažymėjo, kad Rusija pranešė apie laikiną ugnies nutraukimą, bet pridėjo, kad „sunku pasitikėti okupantais“.

Pirmadienį vakare Rusija paskelbė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad civiliai galėtų evakuotis iš Kyjivo, Charkivo, Mariupolio ir Sumų.

Kyjivas pranešė, kad atlikti išminavimo darbai 250 km ilgio maršrute į Zaporižią šalies šiaurės vakaruose, kad būtų galima evakuoti maždaug 450 tūkst. žmonių, gyvenančių Mariupolyje.

Miestą jau kelias dienas apgulusi Rusijos kariuomenė. Tai yra labai svarbi strateginė vieta, nes ji yra netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir Donbaso regiono, kur veikia prorusiški separatistai.

Pastarosiomis dienomis iš Mariupolio kelis kartus nepavyko evakuoti apie 300 tūkst. civilių gyventojų, o Ukraina ir Rusija dėl nesėkmingų pastangų kaltina viena kitą.

Ukrainiečių prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad buvo „garantijų“ dėl Mariupolio civilių evakuacijos, tačiau jos „nesuveikė“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė atnaujintus duomenis apie Rusijos pradėto karo aukas ir padarytą žalą, praneša „Sky News“.

Pasak O. Reznikovo, jau žuvo mažiausiai 400 civilių, tarp jų – 38 vaikai. Tačiau ministras pridūrė, kad šie skaičiai „neabejotinai negalutiniai“. Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova teigia, kad per Rusijos invaziją žuvo 41 vaikas, dar 76 buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusijoje vyksta slapta mobilizacija, siekiant pritraukti naujų karių į veiksmus Ukrainoje, Rusijos kariuomenė uždraudė kontraktininkams nutraukti sutartis. Į Kyjivo ataką Rusija planuoja mesti tūkstantį „Lygos“ (buv. „Wagner“) grupuotės samdinių.

Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaityti čia.

Atnaujinta 6.10

„Ukrinform“ praneša, kad Tarptautinė atominės energerijos agentūra (TATENA) prarado ryšį su nuotoliniu duomenų perdavimu iš Černobylio atominės elektrinės saugumo kontrolės sistemų. Apie tai esą skelbiama Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro laiške „Telegram“.

Teigiama, kad Ukraina informavo TATENA, kad Rusijos karinėms pajėgoms perimus Černobylio atominės elektrinės kontrolę, tampa vis sunkiau rotuoti joje dirbančius darbuotojus. Jie, pasak Ukrainos atstovų, jau 13 dienų mažai valgė, gėrė, turėjo ribotą prieigą prie vaistų.

Atnaujinta 6.03

Japonija siunčia Ukrainai neperšaunamas liemenes, skelbia CNN. Tai pirmas kartas, kai Japonija tokį siuntinį siunčia vandens keliu. Šiuo sprendimu Japonija siekia paremti prieš Rusiją besiginančią Ukrainą.

Japonija taip pat planuoja į Ukrainą siųsti maisto produktus, higienos priemones, kameras, generatorius, palapines, žiemai skirtus drabužius. Japonijos ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno sakė, kad pačiai Japonijai yra svarbu remti tautas, kovojančias prieš Rusijos agresiją. Anot jo, Japonija neketina Ukrainai siųsti ginkluotės.

Atnaujinta 5.29

Savanoriai iš užsienio valstybių, atvykę kovoti į Ukrainą prieš Rusiją, gali gauti Ukrainos pilietybę, „Ukrinform“ cituoja Ukrainos vidaus reikalų ministro pavaduotoją Jevgenijų Jeniną.

„Jei tokie asmenys iš užsienio piliečių yra suinteresuoti gauti Ukrainos pilietybę, tai mūsų įstatymai jiems tokią galimybę numato“, – sakė jis.

Skelbiama, kad apie 20 tūkst. užsieniečių iš 52 šalių yra užsiregistravę savanoriauti kare prieš Rusiją.

Atnaujinta 5.16

CNN skelbia, kad JAV į Lenkiją siunčia dvi „Patriot“ raketų baterijas. Šį žingsnį JAV vadina „gynybos dislokavimu“, siekiant atremti bet kokią potencialią grėsmę JAV ir NATO sąjungininkėms, Rytų Europoje besitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą.

CNN primena, kad „Patriot“ yra oro gynybos raketų sistemos, kurios skirtos atremti ir sunaikinti trumpojo nuotolio balistines raketas, pažangius orlaivius ir sparnuotąsias raketas.

„Gynybos sekretoriaus nurodymu ir mūsų sąjungininkų lenkų kvietimu, JAV Europos kariuomenės vadas generolas Woltersas nurodė [...] perkelti dvi „Patriot“ baterijas į Lenkiją“, – teigė JAV kariuomenės atstovas Adamas Milleris.

Anot jo, tai yra įrodymas, kad JAV laikysis 4 NATO straipsnio ir kartu nerems puolamųjų operacijų.

Atnaujinta 5.09

Anot Ukrainos prezidentūros atstovo Kirillo Timoshenko, apie 5 tūkst. žmonių ir apie 1 tūkst. automobilių antradienį evakuota iš Rusijos pajėgų bombarduojamo Sumų miesto Ukrainoje, skelbia CNN.

K. Timoshenko apie tai paskelbė „Telegram“ kanale.

Atnaujinta 4.53

Didžioji Britanija nutarė, kad Rusijos orlaivių patekimas į Jungtinės Karalystės (JK) oro erdvę ar į JK oro uostu taps nusikaltimu, paskelbė JK susisiekimo ministras Grantas Shappsas.

Jis apie tai paskelbė trečiadienį naktį tviteryje.

„Nutariau, kad nusikaltimu bus laikomas bet kokios Rusijos orlaivio patekimas į JK oro erdvę, ir kartu nutariau, kaip orlaiviai galėtų būti sulaikyti“, – skelbė ministras.

G. Shappsas tvirtino, kad toks sprendimas priimtas, siekiant plėsti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

„Mes atimsime iš V. Putino pakalikų galimybę gyventi normalų gyvenimą, kai miršta šimtai nekaltų žmonių“, – teigė jis.

BREAKING: I have made it a criminal offence for ANY Russian aircraft to enter UK airspace and now HMG can detain these jets. We will suffocate Putin's cronies’ ability to continue living as normal while thousands of innocent people die. pic.twitter.com/cYjreNSYRz

— Rt Hon Grant Shapps MP (@grantshapps) March 8, 2022

Atnaujinta 4.33

BBC skelbia, kad Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby teigia, hog Lenkijos pasiūlymas perduoti savo naikintuvus „MiG-29“ JAV, kad šie perduotų juos Ukrainai, yra „nepagrįstas“.

„Mes tęsime konsultacijas su Lenkija ir kitomis NATO sąjungininkėmis šiuo klausimu ir dėl logistinio sudėtingumo, tačiau manome, kad Lenkijos pasiūlymas yra nepagrįstas“, – teigiama J. Kirby pranešime.

Atnaujinta 4.19

Kaip skelbia BBC, Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živitskis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad per Rusijos pajėgų bombardavimą Sumų mieste žuvo 22 žmonės, tarp kurių – trys vaikai.

D. Živitskis pranešė, kad Rusijos pajėgos atakuoja gyvenamuosius namus. Anot jo, per bombardavimą sunaikinti šeši namai, dar kelios dešimtys namų apgadinti.

Per antpuolius, D. Živitskio skaičiavimais, taip pat sužeisti aštuoni žmonės, tarp kurių – penkerių merų mergaitė.

What the #Ukrainian city of #Sumy looks like after the #Russian bombing.

About 5 thousand people were evacuated from there. As a result of the bombing by Russian aviation, civilians were killed, including elderly and children. pic.twitter.com/Fk5srvnklm

— NEXTA (@nexta_tv) March 9, 2022

Atnaujinta 4.03

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 474 civilių aukas nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Apie tai skelbia „Ukrinform“.

Pranešama, kad per karą žuvo 474 civiliai, 861 buvo sužeisti.Tarp žuvusiųjų yra 97 vyrai, 54 moterys, 8 berniukai ir 4 mergaitės, taip pat 17 vaikų ir 294 suaugusieji, kurių lytis vis dar nežinoma.

Tarp sužeistų žmonių – 76 vyrai, 55 moterys, 11 mergaičių ir 3 berniukai, taip pat 30 vaikų ir 686 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.

Skaičiuojama, kad Donecko ir Luhansko srityse Ukrainoje žuvo 96 žmonės, 449 buvo sužeisti.

JT teigia, kad realūs aukų skaičiai yra daug didesni, nes gauti informaciją iš kai kurių vietų, kur tęsiasi kariniai veiksmai, yra sunku.

Atnaujinta 3.53

Ukrainos prezidento V. Zelenskio sutuoktinė Olena Zelenska kreipėsi į pasaulio žiniasklaidą, per ją prašydama Vakarų, kad būtų apginta Ukrainos oro erdvė.

„Uždarykite oro erdvę. Pagaliau nusimaukite balstas pirštines, vis tiek neutralumo išlaikyti nepavyks. Kitą kartą V. Putinas gali ateitis pas jus. Uždarykite oro erdvę, o ant žemės mes patys susitvarkysime“, – aiškino O. Zelenska.

Ji ragino suprasti, kad Rusijos agresiją būtina stabdyti kartu.

„Jei nesustabdysime V. Putino, grasinančio branduoliniu karu, pasaulyje nebebus saugios vietos“, – rašė V. Zelenskio žmona.

O. Zelenska pabrėžė, kad liudys, jog Rusija vykdo ne specialią operaciją Ukrainoje, o kariauja ir žudo civilius.

„Nepaisant Kremliaus propagandos, kad tai invazija yra „speciali operacija“, tai yra taikių civilių žmonių žudymas“, – teigia O. Zelenska.

Atnaujinta 3.23

Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad derybose su Rusija Ukraina siekia, kad būtų nutraukti karo veiksmai ir Rusijos ginkluotosios pajėgos būtų išvestas iš Ukrainos.

„Ant stalo – karo veiksmų nutraukimas, Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Ukrainos teritorijos“, – cituojamas D. Kuleba.

„Turime kalbėtis, nes karas tęsiasi, karas turi būti sutabdytas. Privalome išgelbėti ukrainiečių gyvybes, Ukrainos miestus. Bet kalbėti nereiškia pasiduoti, niekas neplanuoja pasiduoti. Kad ir ką ponas S. Lavrovas sakytų, mes jiems duosime atsakymą“, – aiškino Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Pasak D. Kulebos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalba apie Ukrainos saugumo garantijas ir kartu pabrėžia, kad Ukraina turi siekti tapti NATO nare.

Atnaujinta 2.57

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė Rusijos kariuomenės pulko vadą iš Volgogrado srities pulkininką leitenantą Jurijų Agarkovą, tviteryje skelbia „Nexta“.

Atnaujinta 2.46

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Ukrainos kariuomenės nukovė dvi Rusijos kariuomenės taktines grupes ir sudavė stiprų smūgį trečiajai.

„Turimais duomenimis, 14-oji specialiosios paskirties brigada, neteko daugiau nei 400 karių, 6-osios jungtinės ginkluotės armijos 25-osios motorizuotosios brigados šarvuočiai buvo išstumti į Rusijos teritoriją”, – teigiama štabo pranešime.

Atnaujinta 2.31

Sumų mieste, Rusijos pajėgoms vykdant oro ataką, žuvo 16-metis Ukrainos sambo čempionas Artiomas Pryjimenko ir visa jo šeima.

Apie tai „Facebook“ pranešė čempiono treneris Jevgenijus Leonenko.

„Šį vakarą per Rusijos kariuomenės oro atakas į civilių gyventojų gyvenamuosius rajonus Sumuose žuvo 2006 m. gimęs Artiomas Pryjimenko – keliskart Ukrainos sambo imtynių čempionas. Su juo kartu žuvo jo tėtis, mama, močiutė ir du jaunesni broliai Jegoras ir Kirilas“, – rašė J. Leonenko.

Atnaujinta 2.01

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigia, kad Vengrija smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau nepritaria naujoms Vakarų sankcijoms, nutaikytoms į Rusijos energetiką, skelbia „Ukrainskaja pravda“.

Anot leidinio, apie tai V. Orbanas prabilo po derybų su Didžiosios Britanijos premjeru B. Johnsonu.

„Nors mes smerkiame Rusijos ginkluotą puolimą ir taip pat smerkiame karą, mes neleisime vengrų šeimoms mokėti karo kainos, sankcijos neturėtų būti taikomos naftai ir dujoms“, – cituojamas V. Orbanas.

Anot jo, sankcijos rusiškoms dujoms ir naftai Vengrijai taptų „neproporcinga našta“, nes, anot V. Orbano, didžioji dalis Vengrijos naftos ir gamtinių dujų importo atkeliauja iš Rusijos, 90 procentų vengrų šeimų namus šildo dujomis.

Atnaujinta 1.49

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galushchenko teigia, kad Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai yra paimti įkaitais, jie yra kankinami, tviteryje skelbia „Nexta“.

Anot jo, Rusijos pajėgų užimtos atominės elektrinės personalas bus naudojamas Kremliaus propagandoje.

Kaip skelbia „Ukrinform“, pasak G. Galushchenko, rengiama provokacija Zaporižės atominėje elektrinėje.

„Rusijos pajėgų užgrobtos Zaporižės atominės elektrinės darbuotojai yra kankinami. Mūsų duomenimis, okupantai privertė elektrinės vadovybę įrašyti kreipimąsi, kuris planuojamas panaudoti propagandos tikslais“, – dėstė ministras.

Anot jo, Rusijos propaganda tokiu būdu sukurs klastotę, kurią demonstruos savo visuomenei.

Ministro teigimu, Zaporižės atominės elektrnės darbuotojai įkaitais laikomi jau keturias dienas.

„Elektrinėje yra apie 500 rusų karių ir 50 sunkiosios technikos vienetų. Elektrinės darbuotojai yra fiziškai ir psichologiškai pavargę“, – tikino G. Galushchenko.

Jis ragino tarptautinius partnerius imtis priemonių, kad Rusijos pajėgos būtų išvestas iš branduolinės jėgainės.

„Atominės elektrinės avarija dėl Rusijos naudojamų ginklų sukeltų europinio masto katastrofą. Visa atsakomybė dėl to tektų Rusijai. Jei taip atsitiks, europiečiai turės pakeisti savo namus į slėptuves nuo radiacijos. Privalome nutraukti Rusijos branduolinė terorizmą“, – kalbėjo ministras.

#Ukrainian Energy Minister said that the employees of the Zaporizhzhya NPP taken hostage are being tortured

In addition, #Russian propaganda plans to use the personnel of the nuclear power plant for its own purposes. pic.twitter.com/bQ7IaywBih

— NEXTA (@nexta_tv) March 8, 2022

Atnaujinta 1.28

Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba „Telegram“ pranešė, kad Rusijos karinės pajėgos užpuolė Žytomyro srityje esantį Malyno miestą. Pranešama, kad per ataką žuvo trys suaugusieji ir du vaikai.

„20.50 val. Žytomyro srities Malyno mieste [...] dėl oro smūgio buvo sunaikinti septyni privatūs vieno aukšto gyvenamieji pastatai, žuvo penki žmonės, tarp kurių du yra vaikai (gimę 2021 m.)“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 1.22

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgos Kyjivo regione juda nuo Buzovo kaimo link Yasnohorodkos kaimo. Štabo duomenimis, vyksta mūšiai prie Iziumo miesto, Černihive, Sumų regione. Rusų kariai užgrobė Polohų miestą Zaporižės regione.

Atnaujinta 23.44

Zelenskis: pasaulis tiki ne Rusijos, o mūsų ateitimi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą išplatintame vaizdo įraše sakė, kad visas pasaulis tiki ne Rusijos, o Ukrainos ateitimi ir rengia planus, kaip padėti atkurti karo nuniokotą šalį.

Jis pranešė, kad per 13 karo dienų žuvo 52 ukrainiečių vaikai.

JK parlamentas priėmė įstatymą, kuris už Rusijos lėktuvo įvykdytą JK oro erdvės pažeidimą numato baudžiamąją atsakomybę. Tai reiškia, kad tokius lėktuvus sulaikyti gali JK oro erdvę saugančios karinės šalies oro pajėgos.

BREAKING: I have made it a criminal offence for ANY Russian aircraft to enter UK airspace and now HMG can detain these jets. We will suffocate Putin's cronies’ ability to continue living as normal while thousands of innocent people die. pic.twitter.com/cYjreNSYRz

— Rt Hon Grant Shapps MP (@grantshapps) March 8, 2022

Atnaujinta 23.31

Su naujausia žvalgybine informacija susipažinęs JAV pareigūnas CNN sakė, kad Rusija neteko apie 8–10 proc. technikos, kurią buvo sutelkusi prie Ukrainos ir naudoja šalies puolimui. Tai apima sunaikintus Rusijos tankus, lėktuvus, artilerijos sistemas ir kitą techniką.

Šis skaičius yra dvigubai didesnis nei prieš savaitę.

JAV vertinimu, Ukraina neteko panašaus procentinio kiekio karinės technikos.

Atnaujinta 23.23

JAV: Lenkijos sprendimas dėl naikintuvų nustebino Vašingtoną

Vašingtoną antradienį nustebino Lenkijos sprendimas perduoti JAV savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus MiG-29, kad šie, manoma, būtų perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija, pareiškė viena amerikiečių pareigūnė.

„Buvau susitikime, kuriame turėjau apie tai išgirsti prieš pat atvykdama (į Senato posėdį), todėl manau, kad iš tikrųjų tai buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Vieno iš senatorių paklausta, ar JAV pareigūnai iš anksto derino veiksmus su Lenkija prieš Varšuvai paskelbiant savo pranešimą, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne.“

Lenkijos URM anksčiau citavo užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau, kuris nurodė, kad po konsultacijų su prezidentu Andrzejumi Duda buvo nutarta, jog visi Lenkijos turimi naikintuvai bus „nedelsiant ir be atlygio“ perduoti JAV vyriausybės žinion ir perdislokuoti į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.

Tuo pačiu metu Lenkija prašo JAV aprūpinti ją naudotais naikintuvais, pagal savo pajėgumus daugmaž atitinkančius MiG-29, sakoma pranešime.

Ten pat nurodoma, kad „Lenkija pasiruošusi nedelsdama nustatyti šių lėktuvų pirkimo sąlygas“.

Lenkijos vyriausybė taip pat paragino kitas NATO sąjungininkes, turinčias naikintuvų MiG-29, pasekti jos pavyzdžiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.

Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baiminantis, kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.

Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį, kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.

„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M. Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store.

Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.

Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.

Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.

Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.

„Reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių“

Bet nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas savaitgalį pareiškė, kad lėktuvų tiekimo Ukrainai klausimas aktyviai aptarinėjamas, V. Nuland atsisakė prisiimti įpareigojimą Vašingtonui paremti ar palengvinti mainus su Lenkija.

„Aš ir toliau laikysiuosi labai tvirtos abipartinės šio komiteto nuomonės, kad šie lėktuvai turi būti nugabenti į Ukrainą“, – sakė ji Užsienio reikalų komitetui Senate.

„Šiuo atveju reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių, o sąjungininkų ir net administracijos narių nuomonės išsiskiria“, – pabrėžė V. Nuland.

Keli senatoriai jai sakė, kad labai svarbu skubiai nuskraidinti lėktuvus į Ukrainą.

„Norėtume, kad tie lėktuvai ten būtų buvę dar vakar“, – sakė senatorius Benas Cardinas.

„Taigi, jei dėl papildomų biurokratinių kliūčių vėluojama tai padaryti, manau, kad norime apie tai žinoti“, – pridūrė jis.

V. Nuland teigė, kad Lenkijai, kuri ribojasi su Ukraina, trumpuoju laikotarpiu labai svarbu, kad ji „naudotųsi visišku NATO aljanso oro erdvės saugumu“.

Atsižvelgdamos į tai, kad Lenkija yra arti šalies, kur vyksta karas, Jungtinės Valstijos taip pat „svarsto galimybę Lenkijoje dislokuoti kelias (raketų kompleksų) „Patriot“ baterijas“, sakė ji.

Macronas ir Blinkenas aptarė pastangas karui Ukrainoje užbaigti

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį susitarė tęsti spaudimą Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, pranešė JAV Valstybės departamentas.

Jiedu susitiko Paryžiuje ir „pakartotinai patvirtino savo ryžtą kelti dideles išlaidas prezidentui Putinui ir jo bendražygiams, kol šie tęs savo karą Ukrainoje“, sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime.

„Sekretorius su prezidentu apsikeitė nuomonėmis apie tęsiamas diplomatines pastangas smurtui sumažinti ir Kremliaus karui užbaigti“, – nurodė N. Price'as.

„Jie taip pat susitarė tęsti glaudų (veiksmų) koordinavimą dėl Irano ir pastangų pasiekti susitarimą Vienoje, užtikrinant bendrą sugrįžimą prie visiško JCPOA laikymosi“, – sakė jis, kalbėdamas apie 2015 metų susitarimą, varžantį Irano branduolines ambicijas.

Atnaujinta 23.06

Izraelio premjeras Naftali Bennetas antradienį pasikalbėjo telefonu su Rusijos ir Ukrainos prezidentais. Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą dėkojo Izraelio premjerui už tarpininkavimo pastangas. Kremliaus pranešime nurodoma, kad pokalbį iniciavo N. Bennetas, o lyderiai aptarė padėtį Ukrainoje.

Talked to @naftalibennett. Thanked for Israel’s mediation efforts. Discussed ways to end the war and violence.

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 8, 2022

Atnaujinta 23.05

Černobylyje sumontuotos stebėjimo sistemos nustojo veikti, praneša TATENA.

Ukrainos tarnybos jau anksčiau pranešė TATENA, kad darbas su radioaktyviomis medžiagomis yra sustabdytas.

„Agentūra nustatinėja saugumo stebėjimo sistemų būklę kitose Ukrainos vietovėse ir netrukus pateiks daugiau informacijos“, nurodoma TATENA pranešime.

Černobylio AE kontroliuoja Rusijos pajėgos, jau anksčiau buvo pranešta, kad čia dirbantys specialistai susiduria su vandens ir maisto stygiumi, patiria didelę įtampą.

Atnaujinta 23.04

Ukrainos prezidentūra: pirmieji iš Sumų evakuoti civiliai pasiekė centrinį Poltavos miestą

Ukrainos prezidentūra vėlai antradienį pranešė, kad humanitariniu koridoriumi į centrinį Poltavos miestą atvyko pirmoji vilkstinė su civiliais gyventojais iš šiaurinio Sumų miesto.

„Pirmoji 22 autobusų kolona jau atvyko į Poltavą“, – platformoje „Telegram“ pranešė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka ir pridūrė, kad 1 100 užsienio studentų toliau keliaus traukiniu į Lvivą Vakarų Ukrainoje.

Antra autobusų kolona jau pasiekė Poltavos regioną, nurodė K. Tymošenka.

350 km į rytus nuo Kyjivo esančiuose Sumuose pastarosiomis dienomis virė intensyvios kautynės.

Ukrainiečių pareigūnai skelbia, kad per Rusijos antskrydį Sumuose žuvo mažiausiai 21 žmogus, tarp jų – du vaikai.

„Džiaugiuosi, kad evakuacijos komandos darbas šiame etape baigėsi sėkmingai“, – sakė K. Tymošenka.

Žmonės taip pat pat buvo evakuojami iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Tačiau pastarosiomis dienomis keli bandymai išvežti žmones iš Mariupolio uostamiesčio buvo nesėkmingi. Ugnies nutraukimai žlugo, o Maskva ir Kyjivas dėl to kaltino vienas kitą.

Tuo metu Maskva trečiadienio rytą skelbia humanitarines paliaubas Ukrainoje, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Atnaujinta 22.24

Čuhujevo rajone (netoli Charkivo) Rusijos raketa smogė į gyvenamąjį namą, žuvo 2 žmonės, iš jų vienas – 2015 m. gimęs vaikas, praneša Ukrainos Nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Atnaujinta 22.07

Izraelis suteiks laikiną prieglobstį 25 tūkst. ukrainiečių

Izraelis antradienį pranešė, kad suteiks laikiną prieglobstį maždaug 25 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Vidaus reikalų ministrės Ayelet Shaked pareiškime sakoma, kad 20 tūkst. ukrainiečių, kurie jau buvo Izraelyje neturėdami atitinkamo teisinio statuso prieš prasidedant kovoms jų šalyje, nebus repatrijuojami, „kol nepraeis pavojus“.

Dar 5 tūkst. ukrainiečių iš pradžių bus išduotos trijų mėnesių vizos ir, jei kovos tęsis ilgiau, bus leista dirbti. Ukrainiečiai gali kreiptis dėl dalyvavimo šioje programoje internetu per Izraelio užsienio reikalų ministerijos svetainę.

Izraelis taip pat tikisi dar apie 100 000 ukrainiečių priimti pagal savo Sugrįžimo įstatymą, pagal kurį žydai iš bet kurios pasaulio vietos gali atvykti į Izraelį ir gauti pilietybę, sakė A. Shaked.

Po Holokausto įkurtas Izraelis save laiko prieglobsčio vieta žydams, bėgantiems nuo karo ir persekiojimo visame pasaulyje. Tačiau jis nenori priimti ne žydų kilmės migrantų, įskaitant nuo konfliktų ir skurdo bėgančius migrantus iš Afrikos šalių.

Izraelis taip pat atsisakė leisti į šalį grįžti šimtams tūkstančių palestiniečių, kurie pabėgo arba buvo išvaryti iš savo namų dabartinėje Izraelio teritorijoje per 1948 metų karą, susijusį su žydų valstybės įkūrimu.

Pasak Izraelio, leidimas sugrįžti palestiniečių pabėgėliams ir jų palikuonims – kurių skaičius dabar viršija 5 milijonus – reikštų Izraelio, kaip žydų daugumos valstybės, pabaigą.

Atnaujinta 21.55

Su karo belaisviais rusais Ukrainoje bus elgiamasi pagal tarptautinę humanitarinę teisę, o vėliau jie dirbs atkuriant Ukrainos ekonomiką, antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.

Jis pabrėžė, kad Ukraina griežtai laikysis visų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

„Būtent tai mus skiria nuo Rusijos agresoriaus, kuris šaudo į civilius gyventojus, vykdo raketų ir bombų atakas. Ir aš jau nekalbu apie elgesį su mūsų kariais“, – sakė J. Jeninas.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina pasinaudos visomis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais teikiamomis galimybėmis, įskaitant darbo skyrimą.

Atnaujinta 21.23

Neįvardytas NATO pareigūnas CNN sakė, kad artimiausiomis dienomis nesitikima Rusijos pajėgų progreso vykdant ataką Ukrainoje.

„Matome labai mažai pokyčių. Pirmą kartą nesitikime, kad artimiausiomis dienomis jie pasistūmės“, – sakė pareigūnas.

„Jie naudoja viską, ką gali, ir vis tiek jų progresas labai nežymus. Niekas nemanė, kad jie susidurs su šiomis paprastomis problemomis. Per dvi savaites jie vis dar nesugebėjo išspręsti logistinių problemų“, – sakė pareigūnas.

Jis pažymėjo, kad kai kuriose vietovėse, ypač Ukrainos pietuose, Rusijos pajėgos sugebėjo kiek pasistūmėti, bet esą dabartiniame etape „turėdamos tiek pajėgų, jos turėtų judėti gerokai greičiau“.

Rusija skelbia, kad yra pasirengusi atverti humanitarinius koridorius evakuacijai iš Kyjivo, Černihivo, Mariupolio, Sumų, Charkivo trečiadienį (kovo 9 d.) nuo 9 val. ryto. Ukraina šio siūlymo dar nepriėmė.

Atnaujinta 21.14

Rusija sudavė smūgį Korbutovkoje esančiam viešbučiui Žytomyro rajone, pastatas buvo visiškai sunaikintas, šiuo metu tikslinama, ar yra aukų.

Atnaujinta 20.45

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad primygtinai nesieks savo šalies narystės NATO – šis klausimas buvo viena iš Rusijos nurodytų priežasčių surengti invaziją į savo provakarietišką kaimynę.

V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad yra atviras „kompromisams“ dėl dviejų separatistinių prorusiškų teritorijų, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš invazijos į Ukrainą pradžią vasario 24 dieną.

„Šiuo klausimu aš atvėsau jau seniai, kai supratome, kad... NATO yra nepasiruošusi priimti Ukrainos“, – pirmadienį interviu „ABC News“ sakė V. Zelenskis.

„Aljansas bijo prieštaringų dalykų ir konfrontacijos su Rusija“, – pridūrė prezidentas.

Atnaujinta 20.22

JAV žvalgyba: visos Putino prielaidos dėl karo Ukrainoje nepasitvirtino.

Kalbėdamas kongrese CŽA direktorius Billas Burnsas nurodė, kad V. Putinas „yra pasiryžęs dominuoti ir kontroliuoti Ukrainą“, o karo ėmėsi remdamasis prielaida, kad jis Rusijai pasibaigs sėkmingai.

V. Putinas taip pat rėmėsi prielaidomis, kad Ukraina yra silpna ir lengvai įbauginama, o europiečiai, ypač Prancūzija ir Vokietija, savo dėmesį yra sutelkę kitur ir vengs rizikos. V. Putinas taip pat esą mano, kad savo ekonomiką visiškai apsaugojo nuo sankcijų sukurdamas karo išteklių rezervą bei kad sėkmingai modernizavo kariuomenę, kuri gali vykdyti efektyvią ir greitą kampaniją su minimaliais nuostoliais.

„Pasirodė, kad jis neteisus dėl visų prielaidų“, – pažymėjo B. Burnsas.

Atnaujinta 19.51

Iš Sumų regiono sostinės antradienį buvo evakuota 3,5 tūkst. civilių.

JAV gynybos pareigūnų vertinimu, Rusijos pajėgos yra visiškai apsupusios pietinį uostamiestį Mariupolį.

Didžioji dalis Ukrainos teritorijos taip pat yra pasiekiamos Rusijos žemė-oras raketoms, tačiau Rusija nedominuoja Ukrainos oro erdvėje, leidiniui CNN nurodė neįvardinti JAV pareigūnai. Iš viso Rusija prieš Ukrainą panaudojo apie 670 raketų. Į Ukrainą jau permesta beveik 100 proc. iš anksto sukauptų rusų pajėgų, apie 95 proc. jų tebeveikia.

Charkive dėl Rusijos veiksmų per pastarąsias 24 val. žuvo mažiausiai 27 civiliai.

Atnaujinta 19.37

Mykolajivo regiono vadovas paprašė, kad miesto gyventojai rinktų padangas, kurios bus padegtos, kad apsunkintų rusų karių judėjimą miesto gatvėse.

„Kad apribotume priešų mašinų judėjimą mieste, reikia padangų kiekvienoje miesto sankryžoje. Jei mašinos kur nors prasiverš, reikės padegti padangas, kad būtų apribojamas matomumas“, – nurodė Vitalijus Kimas.

Kai tai bus padaryta, Ukrainos pajėgos prieš rusų konvojus panaudos turimą ginkluotę. Anot V. Kimo, Rusijos pajėgos persigrupuoja.

„Mes atkeršysime už aukas kituose miestuose: Charkive, Sumuose, Kyjive“, – sakė V. Kimas.

Atnaujinta 19.26

Ukrainos pajėgos toliau gina Mariupolį, Černihivą, vykdomos gynybinės operacijos Doneckeo Slobožiansko, Tavrijos, Polesės, Volynės, Siversko rajonuose.

Ukrainos pajėgos toliau atremia Rusijos atakas prieš Kyjivą ir išlaiko savo pozicijas, skelbia Ukrainos generalinis štabas.

Jo duomenimis, Rusijoje vyksta slapta mobilizacija, siekiant pritraukti naujų karių į veiksmus Ukrainoje, Rusijos kariuomenė uždraudė kontraktininkams nutraukti sutartis.

Į Kyjivo ataką Rusija planuoja mesti tūkstantį „Lygos“ (buv. „Wagner“) grupuotės samdinių.

Anot Ukrainos generalinio štabo, Rusijos ataka yra sulėtėjusi, o kariai demoralizuoti.

Atnaujinta 19.14

Charkivo rajone buvo išsilaipinęs 120 rusų karių desantas, tačiau Ukrainos pajėgos juos iš karto sumušė, o kariai pabėgo į Rusijos Federacijos teritoriją, praneša „Unian“.

V. Zelenskis kreipėsi į Jungtinės Karalystės parlamentą ir pabrėžė, kad Ukraina nepasiduos ir nenusileis Rusijai.

Atnaujinta 18.47

Rusija aplink Charkivo miestą sutelkė apie trečdalį visų Ukrainoje esančių karinių pajėgų, nurodė V. Zelenskio patarėjas O. Arestovičius.

Ukrainiečių pajėgos netoli Mykolaivo numušė rusų karinį sraigtasparnį „Mi-24“.

Atnaujinta 18.31

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė Rusijos naftos, dujų ir energijos išteklių embargą.

„Rusija gali toliau vargais negalais tęsti savo puolimą siaubinga kaina, bet tiek jau aišku: Ukraina niekada nebus pergalė Putinui, – sakė J. Bidenas. – Putinas galbūt gali paimti kokį nors miestą, bet jis niekada negalės išlaikyti šios šalies.“

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė iki 2022-ųjų pabaigos visiškai atsisakys naftos importo iš Rusijos, patvirtino šalies Verslo, energetikos ir pramoninės strategijos sekretorius Kwasi Kwartengas.

Atnaujinta 18.17

JAV gynybos departamentas antradienį pranešė įstatymų leidėjams, kad, remiantis jo skaičiavimais, per beveik dvi savaites trunkančią Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo nuo 2 000 iki 4 000 Rusijos karių.

Atstovų rūmų Žvalgybos komiteto posėdyje paklaustas, kiek Rusijos karių iki šiol žuvo per karą, Pentagono gynybos žvalgybos agentūros direktorius generolas leitenantas Scottas Berrieras sakė, kad šis skaičius svyruoja „nuo dviejų iki keturių tūkstančių“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šis vertinimas laikomas „žemo patikimumo“, nes jis buvo parengtas naudojant žvalgybos šaltinių ir atvirai prieinamus duomenis.

Atnaujinta 18.06

Vatikano valstybės sekretorius pasikalbėjo su Lavrovu ir ragino siekti taikos

Popiežius Pranciškus pasirengęs „daryti viską“, ką gali, dėl taikos Ukrainoje, antradienį per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė antrasis asmuo Vatikane, pranešė Vatikanas.

Atnaujinta 17.53

Ukrainos pajėgos Kalinovkoje (Kyjivo rajonas) numušė Rusijos sparnuotąją „Kalibr“ raketą, tačiau ji nukrito ant pramoninių medžiagų ir chemikalų sandėlio, čia kilo didelis gaisras. Kol kas apie sužeistus nepranešama.

Atnaujinta 17.32

Ukrainos ombudsmenė antradienį pranešė, kad trys suaugusieji žuvo ir trys vaikai buvo sužeisti, kai Černihivo regione į šiaurę nuo Kyjivo kelyje po jų automobiliu sprogo mina.

Manoma, kad tai pirmas kartas per Ukrainoje Rusijos sukeltą karą, kai civiliai žuvo nuo minos, naujienų agentūrai AFP sakė ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ji pabrėžė, kad naudoti priešpėstines minas prieš civilius draudžia tarptautinė teisė.

Atnaujinta 17.26

Ukrainos generalinis štabas teigia matantis ženklų, kad Baltarusijos režimas yra pasirengęs stoti į karą Rusijos pusėje, bet esą didžioji dalis šalies karinių pajėgų tam nepritaria.

Anot Ukrainos generalinio štabo, pasienyje su Ukraina sutelktos Baltarusijos kariuomenės pajėgos buvo pergrupuotos, paskelbta jų parengtis. Taip pat esą yra ženklų ir dėl Baltarusijos režimo politinio nusiteikimo prisijungti prie Rusijos agresijos Ukrainoje. Ukrainos generalinio štabo duomenimis, baltarusių karių moralė, psichologinė būklė yra itin prastos.

Iki šiol Baltarusijos režimo kariuomenė nedalyvavo kovos veiksmuose, tačiau iš jos teritorijos Rusijos pajėgos vykdo atakas prieš Ukrainą, todėl Vakarai Aliaksandro Lukašenkos režimą taip pat laiko agresoriumi.

Atnaujinta 17.16

Vokietijos federalinė prokuratūra pradėjo „struktūrinį tyrimą“ dėl įtariamų Rusijos karių vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Yra konkrečių ženklų, kad karo nusikaltimai jau buvo įvykdyti, ypač karo nusikaltimai, susiję su uždraustais karybos būdais prieš ukrainiečių civilius bei civilinius objektus“, – nurodė prokuratūra.

Šis tyrimas nesiekia nustatyti konkrečių už nusikaltimus atsakingų asmenų, bet renka įrodymus ir identifikuoja už jų stovinčias struktūras, tada ši medžiaga gali būti naudojama tyrimams, nukreiptiems prieš konkrečius įtariamuosius, nurodo CNN.

Ispanijos prokuratūra pradeda tyrimą

Ispanijos prokuratūra antradienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl galimų „rimtų Rusijos padarytų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje“.

Jos pareiškime teigiama, kad siekiama „nustatyti nusikalstamą Rusijos invazijos į Ukrainą pobūdį“, praėjus kelioms valandoms po to, kai Vokietijos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Suverenios Ukrainos valstybės patiriama agresija yra nepateisinamas karo aktas, neatitinkantis jokių tarptautinių taisyklių“, – nurodė Ispanijos prokuratūra.

Rusijos invazija Ukrainoje nulėmė „rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus“, sakoma pareiškime.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) Hagoje vyriausiasis prokuroras praėjusią savaitę paskelbė, kad „nedelsiant bus pradėtas aktyvus tyrimas“ dėl galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Atnaujinta 17.13

Ukrainos pajėgos prie Chersono sunaikino Rusijos S-300 raketų sistemą.

Atnaujinta 16.59

Paviešinti Rusijos antradienio naktį vykdyto bombardavimo Sumuose vaizdai, antskrydžiai pražudė 21 civilį, iš jų 2 buvo vaikai.

Atnaujinta 16.44

Ispanija pradeda tyrimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje

Ispanijos prokuratūra antradienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimų „Rusijos įvykdytų rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Ukrainoje“.

Tikslas yra „nustatyti nusikalstamą Rusijos invazijos į Ukrainą pobūdį“, sakoma biuro pranešime, praėjus vos kelioms valandoms, kai Vokietijos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamų Rusijos karių karo nusikaltimų.

Iš Sumų miesto jau pajudėjo antroji humanitariniu koridoriumu civilius evakuojanti kolona.

Atnaujinta 16.37

Per pastarąsias 6 dienas į Ukrainą atvyko beveik 3 tūkst. vilkikų, kurie atgabeno 20 tūkst. tonų humanitarinės pagalbos: maisto, drabužių, medikamentų, kurie dabar yra skirstomi po Ukrainos regionus, nurodė šalies premjeras Denysas Šmyhalis.

Anot jo, Ukrainos kariuomenė toliau sėkmingai atremia Rusijos oro atakas, raketų smūgius.

Atnaujinta 16.20

Charkivo meras: „Esu įsitikinęs, kad mes nugalėsim rusus“

Intensyviai Rusijos pajėgų apšaudomo Charkivo miesto meras Ihoris Terekhovas interviu CNN televizijai sakė esantis „visiškai įsitikinęs“, kad jo miestas atsilaikys prieš Rusijos pajėgas.

Anot I. Terekhovo, nepaisant Rusijos atakų, miestas ir toliau funkcionuoja, o Ukrainos kariuomenės dėka jis atsilaikys.

Rusija smogė Charkivo gyvenamiesiems rajonams, bombardavo ir leido raketas į mokyklas, ligonines, daugiabučius, bažnyčias.

1,5 mln. gyventojų turinčiam miestui reikia „visko“: maisto, medikamentų, šiltų drabužių, CNN sakė I. Terekhovas.

Jis Rusijos veiksmus pavadino genocidu, nes mieste nėra jokių karinių struktūrų.

„Tai neatsitiktinumas. Galiu suprasti, kai smogiamas atsitiktinis smūgis. Bet kai pataikoma į šimtus civilių pastatų, tai neatsitiktinumas. Tai numatyta ataka“, – kalbėjo politikas.

Atnaujinta 16.03

Irpine tęsiasi civilių evakuacija humanitariniu koridoriumi, žmonės perkeliami į Kyjivą. Šiuo metu su pagalba išvyko 3 tūkst. civilių, praneša Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Rusijos gynybos ministerija teigia sulaukusi 2,5 tūkst. prašymų iš Ukrainos gyventojų evakuoti juos į Rusijos teritoriją. Tačiau šie duomenys nėra patvirtinti.

Atnaujinta 15.52

Žiniasklaida: Bidenas antradienį įves Rusijos energijos išteklių embargą

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbs apie draudimą importuoti Rusijos naftą, dujas ir anglį į JAV. Tai CNN patvirtino trys šaltiniai.

Šį žingsnį JAV žengs be Europos sąjungininkų palaikymo, nes kelios Europos Sąjungos valstybės nesutinka uždrausti Rusijos energijos importo. ES narės yra žymiai labiau priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių nei JAV.

Atnaujinta 15.30

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 41 vaikas, o dar 76 buvo sužeisti. Tai pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė.

„2022 m. kovo 8 d., 12 val., nuo invazijos į Ukrainą pradžios žuvo 41 vaikas ir dar 76 buvo sužeisti“, – „Telegram“ paskelbė komisarė Liudmyla Denisova.

„Tarp išgelbėtųjų naktį yra į rusų artilerijos apšaudymą papuolusi mama su trimis vaikais. Vienas iš jos vaikų buvo sužeistas per smūgių bangą. Be to, pokalbio metu su policija moteris pasakojo, kad jų akivaizdoje žuvo kaimyno vaikas“, – sakė L. Denisova.

Atnaujinta 15.23

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo aktyviau kovoti su Rusijos dezinformacija, tvyrant nerimui dėl Maskvos kišimosi po invazijos į Ukrainą.

ES jau uždraudė Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje, siekdama pažaboti, anot Briuselio, pagrindinius „Kremliaus manipuliavimo ekosistemos ginklus“.

Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė pasiūlysiantis naują mechanizmą, leisiantį ES imtis sankcijų prieš Maskvos „piktybinius dezinformacijos veikėjus“.

„Matome, kaip Rusija tęsia puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Borrellis, Strasbūre kreipdamasis į Europos Parlamento narius.

„Šis puolimas skaudžiai akcentuoja, kodėl turime skirti daugiau dėmesio kišimuisi iš užsienio ir ypač užsienio dezinformacijai bei manipuliavimui informacija“, – kalbėjo jis.

J. Borrellis pasmerkė Kremliaus vykdomą susidorojimą su nepriklausoma žiniasklaida ir visapusiškas „Rusijos propagandos mašinos“ pastangas šalies viduje pateisinti prieš Ukrainą pradėtą karą ir nukreipti dėmesį nuo to, kas ten vyksta.

„Prezidentas [Vladimiras] Putinas nori, kad jo šalis būtų akla ir kurčia. Dar labiau, manau, prezidentas Putinas norėtų, kad Rusijos žmonės būtų apatiški“, – sakė europarlamentarams Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja vertybių ir skaidrumo klausimais Vera Jourova.

„Dabar kaip niekada anksčiau svarbu pasiekti Rusijos žmones ir suteikti jiems informacijos. Turėtų būti panaudoti visi įmanomi būdai“, – pridūrė ji.

V. Jourova gyrė srautinio transliavimo milžinės „Netflix“ sprendimą nutraukti savo paslaugų teikimą Rusijoje.

„Prezidentas Putinas nori, kad žmonės turėtų pramogų ir nekreiptų dėmesio į tai, kas vyksta“, – sakė ji.

„Būtų neteisinga matyti pramogaujančius rusus, kai kaimynystėje žudomi ukrainiečiai“, – kalbėjo V. Jourova.

ES jau anksčiau ėmėsi priemonių kovoti su Kremliaus dezinformacija, kai Rusija 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė kurstyti karą tos šalies rytuose.

Atnaujinta 15.08

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius teigia primygtinai reikalaujantis, kad jei „NATO nenori uždaryti oro erdvės virš Ukrainos, aljansas padėtų aprūpinti Ukrainą reikiamais ginklais, kad ji galėtų pati apsiginti nuo Rusijos atakų“.

„O gal nekaltai nužudytieji kaip angelai su sparnais uždarys mūsų dangų? Bet kaip tada jausis visas likęs pasaulis? Jei NATO nenorės ar nesugebės uždaryti oro erdvės virš Ukrainos, mes jį uždarysime patys, tik duokite mums ginklų, jei jūsų ginklai guli priedangose“, – pabrėžė Oleksijus Danilovas.

Atnaujinta 15.04

Jungtinė Karalystė yra pasirengusi paremti Lenkiją, jei ši nuspręs Ukrainai perduoti savo naikintuvus MiG-29.

Tai pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos vadovas Benas Wallace`as, praneša „Voice of America“.

„Lenkija yra viena iš nedaugelio šalių, galinčių įvykdyti Ukrainos prašymą. Manau, kad Ukraina turėtų turėti viską, ką gali, kad apgintų savo teritoriją nuo neslepiamos Rusijos agresijos“, – kalbėjo B. Wallace`as.

Atnaujinta 14.46

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau nukentėjo mažiausiai 1 207 civiliai, rodo naujausi Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimai, kuriuos pateikia BBC.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro atstovės spaudai Liz Throssell, šis skaičius apima 406 žuvusius ir dar 801 sužeistą žmogų, tačiau tikroji statistika „veikiausiai yra gerokai didesnė“. Daugelį sužeidimų sukėlė „antskrydžiai ir sprogstamieji ginklai“, pridūrė ji ir nurodė, kad įvairiuose Ukrainos miestuose jau sunaikinta „šimtai gyvenamųjų namų“.

Anot pranešimų, šalyje taip pat žuvo vienas žurnalistas.

JT kartu išreiškė būgštavimus dėl „savavališkų“ Ukrainos šalininkų Rusijos kontroliuojamose teritorijose sulaikymų ir smurto prieš prorusiškus asmenis teritorijose, kurias kontroliuoja Ukrainos Vyriausybė.

Naujausi JT duomenys rodo, kad Rusijoje per taikius antikarinius protestus iki šiol jau sulaikyta apie 12 700 žmonių.

JT taip pat sukritikavo Rusijoje neseniai įsigaliojusius „represinius įstatymus“, kurie numato iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes „melagingą“ informaciją apie karą skelbiantiems ar Rusijos kariuomenę diskredituojantiems žmonėms.

Atnaujinta 14.45

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia, kad Aljansas, reaguodamas į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, „reikšmingai sustiprino“ savo karinį buvimą Rytų Europoje, informuoja „Sky News“.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad NATO tenka atsakomybė užtikrinti, kad konfliktas neišplistų už Ukrainos ribų ir nepaaštrėtų. „Ginsime kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – nurodė jis.

Ukraina ne kartą prašė NATO virš jos teritorijos paskelbti neskraidymo zoną, tačiau Aljansas tokius raginimus atmetė, baimindamasis konflikto eskalacijos.

Atnaujinta 14.42

Vokietijos federalinis prokuroras pradėjo tyrimą dėl įtariamų rusų karių įvykdytų karo nusikaltimų Ukrainoje, antradienį paskelbė pareigūnai.

Tarptautinei bendrijai piktinantis per Rusijos puolimą Ukrainoje vykdomomis atakomis prieš civilius ir svarbiausią infrastruktūrą, Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas laikraščiui „Passauer Neue Presse“ sakė: „Surinksime ir išsaugosime visus karo nusikaltimų įrodymus.“

Vokietijos federalinė prokuratūra Karlsrūhėje pradėjo vadinamąjį struktūrinį tyrimą įrodymams surinkti, sakė ministras.

Šaltinis prokuratūroje naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad pradėtas toks tyrimas.

Rusijos puolimas Ukrainoje „yra rimtas, niekuo nepateisinamas tarptautinės teisės pažeidimas“, sakė M. Buschmannas.

„Privalu nuolat bausti už... tarptautinės baudžiamosios teisės pažeidimus“, – pridūrė jis.

Struktūrinis tyrimas nėra nukreiptas prieš kokius nors įtariamuosius; jo tikslas yra surinkti įtariamų nusikaltimų įrodymus ir identifikuoti už jų stovinčias struktūras, tokias kaip vadovavimo grandinė.

Vėliau įrodymai gali būti naudojami teisiant įtariamus asmenis.

Savaitraštis „Der Spiegel“ pranešė, kad vokiečių prokurorus veikti paskatino pranešimai apie tai, kad Rusija Ukrainoje naudoja kasetines bombas, taip pat apšaudomų gyvenamųjų rajonų vaizdai ir atakos prieš dujotiekį, branduolinių atliekų saugyklą ir elektrinę.

Vokietija anksčiau ne kartą baudžiamąja tvarka baudė šalis ir asmenis dėl užsienyje įvykdytų žiaurių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus per karą Sirijoje.

Vokietija tai daro naudodamasi teisiniu universalios jurisdikcijos principu. Pagal jį šalys gali teisti žmones už ypač sunkius nusikaltimus, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, net jei šie nusikaltimai buvo įvykdyti kitoje valstybėje.

Vokietijos teismas sausio mėnesį nuteisė kalėti iki gyvos galvos vieną buvusį Sirijos pulkininką, prieš dešimtmetį vadovavusį 27 žmonių nužudymui ir 4 tūkst. kitų sulaikytųjų centre Damaske kankinimui.

Atnaujinta 14.37

Kinija pasiruošusi teikti humanitarinę pagalbą Ukrainai, skelbė šios šalies vadovas Xi Jinpingas.

Atnaujinta 14.23

Europos Sąjunga paskelbė Baltarusijos atsakomybę už padėtį Ukrainoje.

ES laiko Aliaksandro Lukašenkos režimą agresoriumi Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą.

Atnaujinta 14.10

Sumuose civilių gyventojų evakuacija vadinamuoju žaliuoju koridoriumi buvo sutrikdyta – kelią iš regiono centro apšaudė priešo tankai.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, už miesto vyksta mūšis.

Apšaudomi rusų tankai ir vykdoma kulkosvaidžių ugnis. Kontrolės punkte, kur yra dislokuotos Vietinės teritorinės gynybos pajėgos, visas transportas yra pasukamas atgal į miestą. Taip pat žmonės, ketinę išvykti iš miesto, į Sumus grįžta pėsčiomis su asmeniniais daiktais lagaminuose.

Atnaujinta 14.05

Mariupolio mieste dėl dehidratacijos mirė vaikas. Tai pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis kovo 8 d. vaizdo kreipimesi pasidalijo tragiška žinia.

„Mariupolis – taikus ir darbštus miestas be jokios vidinės piktybės. Buvo apsuptas ir užtvertas. Sąmoningai alinamas, tyčia kankinamas. Okupantai tyčia nutraukia komunikacijas. Sąmoningai blokavo maisto tiekimą, vandens tiekimą, elektrą. Pirmą kartą per dešimtmečius Mariupolyje nuo dehidratacijos mirė vaikas“, – sakė šalies vadovas.

Atnaujinta 13.55

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pažymi, kad Rusijos pajėgos bando veržtis šešių miestų operatyvinėmis kryptimis, tačiau patiria nuostolių.

Tai teigiama jo vaizdo žinutėje, paskelbtoje Ukrainos prezidento kanceliarijos „Facebook“ puslapyje.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kitos pajėgos tęsia gynybinę operaciją, siekdamos sulaikyti priešą šiose veiklos zonose: Kyjive, Sumuose, Černihive, Charkive, Mykolajive, Zaporižioje. Priešas bando veržtis šiomis kryptimis, tačiau patiria nuostolių dėl Ukrainos aviacijos ginkluotųjų pajėgų ir mūsų sausumos dalinių smūgių“, – sakė O. Arestovičius.

Kartu jis pabrėžė, kad žinia, kad Rusijos kariai tariamai užėmė Iziumo miestą, nėra tiesa. „Dabar ten vyksta kovos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugali priešą“, – aiškino prezidentūros vadovo patarėjas.

Atnaujinta 13.53

Ukrainos Aukščiausiojo Teismo generalinis štabas praneša, kad galimybė Baltarusijai dalyvauti karo veiksmuose prieš Ukrainą Rusijos Federacijos pusėje išlieka.

Sausumos pajėgų ir Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų SSO daliniai perkelti į aukščiausius kovinės parengties lygius, tačiau personalo moralinė ir psichologinė būklė yra itin žema. Dauguma kariškių žino apie artėjančius veiksmus ir nenori kariauti Rusijos pajėgų pusėje.

Atnaujinta 13.37

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pavadino šią krizę „giliai neraminančia“.

Tokius komentarus Xi Jinpingas išsakė praėjus beveik dviem savaitėms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir JT pranešus, jog dėl karo iš savo šalies pasitraukusių ukrainiečių skaičius perkopė 2 mln. – tai yra sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Vis dėlto Pekinas atsisakė pasmerkti savo glaudžios partnerės Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą. Xi Jinpingas sakė norįs, kad „abi pusės išlaikytų derybų postūmį, įveiktų sunkumus ir toliau kalbėtųsi, siekdamos rezultatų... ir užkirstų kelią didelio masto humanitarinei krizei“, nurodoma valstybinio transliuotojo CCTV pranešime.

„Norėtume paraginti laikytis kuo didesnio santūrumo, kad būtų išvengta didelio masto humanitarinės krizės“, – perspėjo kinų lyderis.

Anot Xi Jinpingo, „dabartinė padėtis Ukrainoje kelia didelį nerimą“, o Pekinas „apgailestauja, kad Europos žemyne atsinaujino karas“.

Kinija taip pat pažadėjo siųsti humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Pirmadienį kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi žurnalistams sakė, kad jo šalis pasirengusi padėti tarpininkauti taikos deryboms. Vis tik ministras pabrėžė, jog Pekino ir Maskvos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“, nors Rusijos vykdomas įsiveržimas išprovokavo tarptautinį pasmerkimą.

Atnaujinta 13.32

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį paragino rusus toliau protestuoti prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, nors per prieš kelias dienas prasidėjusias demonstracijas jau buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių.

Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei pulti provakarietišką kaimynę, sulaikyta daugiau nei 13,5 tūkst. antikarinių protestų dalyvių.

A. Navalnas, atliekantis pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų sukčiavimu, kuriuos jo bendražygiai vadina politiškai motyvuotais, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jo tėvynėje auga pasipiktinimas konfliktu.

Pasak opozicionieriaus, tai rodo jo padėjėjų atlikta apklausa. A. Navalnas pridūrė, jog protestai didina spaudimą Kremliui, kuris esą „desperatiškai“ siekia „kuo greičiau“ užbaigti karą.

„Antikarinis impulsas ir toliau augs visoje visuomenėje, todėl antikariniai protestai jokiomis aplinkybėmis neturėtų liautis“, – anglų kalba tviteryje parašė A. Navalnas.

Anksčiau jis ragino rengti kasdienes demonstracijas prieš invaziją, kviesdamas rusus kiekvieną vakarą ir savaitgaliais rinktis miestų gatvėse.

Teisėsaugos veiksmus per demonstracijas stebinti grupė „OVD-Info“ pranešė, kad policija per protestus prieš karą, vykusius praėjusį savaitgalį 60 miestų, sulaikė mažiausiai 5 016 žmonių.

Rusijoje beveik neleidžiama rengti jokių antivyriausybinių protesto akcijų, o demonstrantai, išėję į gatves, rizikuoja sulaukti baudų ar įkalinimo.

Valdžia siekia nutildyti bet kokią karinės kampanijos kritiką, o V. Putinas praėjusią savaitę patvirtino teisės aktus, už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skleidimą numatančius bausmes, įskaitant ilgą laisvės atėmimą.

Nuo praėjusio penktadienio, kai įsigaliojo šios pataisos, teisėsauga jau iškėlė kelias bylas dėl administracinių teisės pažeidimų.

Atnaujinta 13.26

Rusijos pajėgos per humanitarinį koridorių nepraleido vaikų, moterų, pagyvenusių žmonių iš Donecko srities Mariupolio. „Priešas pradėjo puolimą humanitarinio koridoriaus kryptimi“, feisbuke pranešė Jungtinių pajėgų operacijos štabas.

„Tokie rusų veiksmai yra ne kas kita, kaip Ukrainos žmonių genocidas. Kremliaus okupantų nusikaltimai neliks nenubausti!“ – rašoma pranešime.

Atnaujinta 13.11

Rusijai puolant Ukrainą, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareikalavo saugoti ligonines. „Savaime suprantama, kad sveikatos personalas, ligoninės ir kitos medicinos įstaigos niekada negali tapti taikiniu – ir per krizes bei konfliktus“, – antradienį Kopenhagoje sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Klugė.

Iki šiol patvirtinta 16 pranešimų apie atakas prieš sveikatos sistemą Ukrainoje, kiti dar tikrinami. „PSO griežčiausiai smerkia šias atakas“, – sakė H. Klugė.

PSO Europos regionui priklauso 53 šalys, įskaitant Rusiją ir Ukrainą.

Atnaujinta 13.09

Zaporižios apygardos karinės apygardos spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos kariai užgrobė radijo stotį „Azovskaja Volna“, esančią Berdianske.

„Įspėjame visus piliečius, kad okupantai gali skleisti propagandinio ir antiukrainietiško pobūdžio informaciją. Žinokite, kad tai dezinformacija ir manipuliacija“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 13.00

Evakuacija iš Sumų vyksta pagal planą: vilkstinė iš Sumų miesto vyksta į Poltavą.

Atnaujinta 12.56

Rusijos pajėgos apšaudė žmonių kolonas, „Telegram“ sakė žurnalistas Andrijus Tsaplienka.

„Informacija iš Mariupolio. Rusai pažadėjo humanitarinį koridorių civiliams. Bet jie pradėjo šaudyti į kolonas ir, pasislėpę už civilių, pradėjo puolimą. Apgaulinga, klastinga Rusijos kariuomenė, kuri slepiasi už neginkluotų žmonių“, – rašė A. Tsaplienka.

Atnaujinta 12.44

Antradienį šiaurės rytiniame Sumų mieste, vietos valdžios institucijų ir regioninės prokuratūros duomenimis, per naktį surengtus antskrydžius žuvo mažiausiai 21 žmogus, įskaitant du vaikus.

Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Naktį regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis pranešė apie 10 žuvusiųjų.

„Kai kuriose vietovėse buvo bombarduojami gyvenamieji pastatai. Beveik pačiame Sumų centre keli namai buvo sugriauti, kai į juos pataikė bomba“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Žyvyckis.

Taip pat „nelygioje kovoje su Rusijos kariuomene“ žuvo keturi Ukrainos kariai, pridūrė jis.

Antradienį Rusija ir Kyjivas susitarė dėl Sumų evakuacijos operacijos. Ryte autobusai ir privatūs automobiliai išvyko iš miesto į už 170 km esantį Poltavos miestą, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Atnaujinta 12.39

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija apšaudė humanitarinį koridorių netoli Mariupolio.

Atnaujinta 12.31

Chersone vyksta protestai.

Atnaujinta 12.28

Aukšti Rusijos pareigūnai mano, kad jie kariauja su naciais. Taip jie pateisina savo teroristinius veiksmus prieš Ukrainą, sako Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas vaizdo kreipimesi, kuris buvo paskelbtas socialiniame tinkle „Twitter“.

Atnaujinta 12.02

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio rytiniame kreipimesi į šalies žmones teigė, kad „pasaulyje gyvuoja besąlyginės vertybės, o Rusija bando jas atimti“.

Vaizdai iš apgriauto Iziumo miesto.

Atnaujinta 11.34

Rusijos pajėgos sulėtino savo puolimo veiksmus, suprasdamos, kad bandymai užimti Charkivą buvo nesėkmingi, tai paskelbė Charkivo regiono valstybės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas, o jo žodžius cituoja „UNIAN“.

„Mes laikomės savo pozicijų. Per pastarąją parą mieste nebuvo jokių priešo kovinių dalinių ir jų sabotažo bei žvalgybos grupių proveržių. Sudėtinga padėtis Iziumo mieste. Rusų kariuomenė bandė užimti miestą, mes gynėmės, bet rusų okupantai ir toliau laiko miestą apsuptyje, neleisdami ten pristatyti humanitarinių krovinių ir evakuoti gyventojų“, – sakė jis.

Atnaujinta 11.19

Sumų regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė keturias priešo mašinų kolonas, naudodamos kovinius dronus „Bayraktar“.

Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvytskis per „Telegram“ paskelbė sunaikintų Rusijos karinės technikos kolonų vaizdus.

„Taip atrodo bepiločio drono „Bayraktar“ sunaikintos priešo technikos kolonos. Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir visiems dalyvaujantiems!“ – rašė D. Žyvytskis.

Atnaujinta 11.15

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros vadovas antradienį nurodė manąs, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius per artimiausias dvi dienas viršys 2 mln.

„Manau, kad šiandien arba vėliausiai rytoj bus viršyta 2 mln. riba. Srautai nesiliauja“, – reporteriams Osle teigė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

Atnaujinta 11.12

Pietų Korėja uždraudė sandorius su Rusijos centriniu banku, praneša „The Wall Street Journal“.

Atnaujinta 11.02

Dėl Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje tampa vis sunkiau padėti sužeistiesiems, antradienį teigė pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).

Organizacijos vykdomasis direktorius Christianas Katzeris sakė Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF, kad šalyje suprastėjęs priemonių tiekimas ligoninėms. Pasak jo, pavyzdžiui, Odesoje visiškai žlugo maisto produktų tiekimas. „Negana to, nebeįmanoma užsisakyti svarbių vaistų“, – teigė Ch. Katzeris.

MSF Ukrainoje turi kelias komandas, be kita ko, sostinėje Kyjive, Mariupolyje ir Odesoje. Tačiau vis dar sudėtinga teikti veiksmingą pagalbą, pridūrė Ch. Katzeris. „Šią akimirką situacija daugelyje Ukrainos vietovių tebėra tokia paini, kad praktiškai neįmanoma dirbti“, – teigė jis.

Atnaujinta 10.59

Sumų mieste prasidėjo pirmasis gyventojų evakavimo etapas, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

„Sumų miestui suteiktas žaliasis koridorius, prasidėjo pirmasis evakuacijos etapas“, – sakė jis.

Atnaujinta 10.54

Pasaulio banko vykdomoji taryba patvirtino skubios finansinės paramos Ukrainai paketą – iš viso 723 mln. JAV dolerių (663 mln. eurų).

Pasak šios tarptautinės finansų organizacijos spaudos tarnybos pranešimo, 489 mln. dolerių skiriama Ukrainos valstybės iždui paremti, iš jų 350 mln. dolerių sudarys paskola lengvatinėmis sąlygomis, o 139 mln. dolerių – skolinimosi garantijos.

Atnaujinta 10.52

Tris Arizonos valstijos valstybinius universitetus prižiūrinti taryba pirmadienį nurodė jų vadovams kiek įmanoma greičiau parduoti visus turimus rusiškus aktyvus dėl Maskvos karo su Ukraina.

Arizonos Regentų taryba taip pat pažadėjo atsisakyti investicijų į rusiškus aktyvus tarybos pensijų programoje.

Taryba „griežčiausiai smerkia Vladimiro Putino neteisėtą invaziją į suverenią Ukrainos valstybę ir akivaizdų taikymąsi į civilius gyventojus“, išplatintame pranešime nurodė pirmininkė Lyndel Manson.

„Šios dienos sprendimu taryba atmeta Putino agresiją ir užtikrina, kad Arizonos valstybinių universitetų įmonė atsisakys visų rusiškų aktyvų“, – pridūrė ji.

Arizonos valstijos universiteto (ASU), Arizonos universiteto (UoA) ir Šiaurės Arizonos universiteto (NAU) vadovai tarybai sakė nutraukę visas savo mokslo įstaigų programas su universitetais Rusijoje, o jų fondai parduoda visus turimus rusiškus aktyvus.

Rusijoje investuota nedaug lėšų. ASU fondas į rusiškus aktyvus yra investavęs 2,3 mln. JAV dolerių (2,11 mln. eurų) – 0,05 proc. viso savo investicijų portfelio. NAU fondo apie 40 proc. investicijų tenka ne amerikietiškiems aktyvams, iš jų tik 0,01 proc. yra investicijos į Rusijos įmonių akcijas. UoA fondas yra investavęs 25 mln. JAV dolerių į besiformuojančiose rinkose veikiančius fondus, iš jų 6 proc. tenka Rusijai.

Arizonos iždo vadovės pavaduotojas Markas Swensonas teigė, kad valstijos investicijos atliekamos tik į JAV įmonių vertybinius popierius.

Iždo vadovė Kimberly Yee praėjusią savaitę paprašė visų valstijos prekeivių nebefinansuoti jokių su rusiška nafta susijusių sandorių.

Atnaujinta 10.43

JAV neprieštarauja, kad Lenkija savo naikintuvus perleistų į Ukrainą, tokį sprendimą turėtų priimti pati Varšuva.

Tai pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, informuoja „Radio Svoboda“.

„Šiuo klausimu dirbame su Lenkija ir konsultuojamės su likusiomis mūsų NATO sąjungininkėmis. Tai yra suverenios Lenkijos sprendimas. Mes jokiu būdu neprieštaravome, kad Lenkija perduotų lėktuvus Ukrainai... Yra nemažai sudėtingų praktinių klausimų, įskaitant tai, kaip lėktuvai bus perkelti iš Lenkijos į Ukrainą, iš kur jie skris, kur nusileis. Visa tai labai svarbūs klausimai“, – sakė J. Psaki.

Ji pridūrė, kad amerikietiškų lėktuvų perkėlimas į Lenkiją vietoj sovietinių, kuriuos Varšuva galėtų perduoti Ukrainai, gali užtrukti ilgai.

Atnaujinta 10.38

Rusijai „ne itin gerai“ sekasi vykdyti invaziją į Ukrainą, teigia Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as.

B. Wallace`as sakė „Sky News“, kad Rusijos didžiausi ligšioliniai nuostoliai yra žmogiškieji. Pasak jo, rusų kariai „yra nusivylę savo pasibaisėtinais lyderiais, pasibaisėtina lyderyste ir planais“. Ministras pridūrė, kad dabar bus stebima, ar Kremlius pripažins visą savo patirtų nuostolių mastą.

B. Wallace`o teigimu, Rusija tampa „vis labiau desperatiška“ ir susiduria su „realiomis logistinėmis problemomis“, Kyjivo link prieš tai judėjusi ilga karinės technikos vilkstinė toliau stovi vietoje.

Paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Lenkija galėtų tiekti Ukrainai naikintuvus, B. Wallace`as nurodė, jog JK, kaip NATO narė, „palaikys Lenkiją“, tačiau dėl to pastaroji šalis galėtų sulaukti tiesioginės Rusijos ugnies.

Gynybos sekretorius taip pat buvo paklaustas apie pareiškimus, kad JK, priimdama pabėgėlių iš Ukrainos, veikia pernelyg lėtai – šalis iki šiol išdavė tik 300 vizų. Jis nurodė, kad šalies Vidaus reikalų departamentas yra „pasiryžęs visa tai paspartinti“, tačiau pripažino, kad „galėtume tai daryti greičiau“.

Atnaujinta 10.37

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas įstrigo savo sukurtame „informaciniame burbule“.

Jis tai pareiškė interviu JAV „ABC News“ televizijai.

V. Zelenskio teigimu, V. Putinas gali užbaigti karą, kurį jis pats pradėjo Ukrainoje.

„Putinas yra informaciniame burbule, jis gali baigti karą, kurį pats pradėjo“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Atnaujinta 10.32

Vėlų vakarą per Rusijos agresoriaus apšaudymą Luhansko srityje žuvo vienas žmogus, o keturi buvo sužeisti. Apšaudytas vaikų darželis ir psichoneurologijos internatas, „Facebook“ tinkle pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Praėjusi naktis Luhansko srityje buvo daugmaž rami, bet praėjęs vakaras ir šis rytas sugrąžino mus į karo realijas. [...] Orkų dėka mes turime žuvusių ir sužeistų žmonių“, – rašė jis.

Atnaujinta 10.24

Vaizdai iš atverto Sumų humanitarinio koridoriaus.

Atnaujinta 10.13

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną į Lenkiją jau atvyko apie 1,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, portalas „France 24“ cituoja Lenkijos pasieniečius.

Pasak jų, vien pirmadienį į šalį atvyko 141 500 ukrainiečių.

Atnaujinta 10.10

Ukrainos valdžia praneša, kad Rusijos kariai Kyjivo srityje apšaudė evakuacijos autobusą ir daugybę kaimų: 3 žmonės buvo sužeisti.

Atnaujinta 09.57

Rusijos vyriausybė įvedė draudimą iš šalies eksportuoti užsienio medicinos prietaisus.

Atnaujinta 09.53

Australijos Vyriausybė paskelbė naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš dezinformaciją, kuria bandoma legitimuoti Maskvos invaziją į Ukrainą, pareiškė užsienio reikalų ministrė Marise Payne.

M. Payne sakė, kad Australijos Vyriausybė taikys sankcijas dešimčiai asmenų, „strategiškai svarbių Rusijai dėl jų vaidmens skatinant priešiškumą Ukrainai ir propaguojant prokremlišką propagandą, kuria siekiama legitimuoti Rusijos invaziją“.

„Tai apima melagingų pasakojimų apie Ukrainos „denacifikaciją“ skleidimą, klaidinančius kaltinimus dėl etninių rusų genocido Rytų Ukrainoje ir skatinimą pripažinti vadinamąsias Donecko ir Luhansko liaudies respublikas nepriklausomomis“, – sakoma M. Payne pareiškime.

Kanbera taip pat ketina įvesti finansines sankcijas šešiems aukštiems Rusijos kariniams vadams, „atsakingiems už jūrų, sausumos ir oro atakų prieš Ukrainą įgyvendinimą“. Šiems pareigūnams taip pat turėtų būti taikomi draudimai keliauti.

Atnaujinta 09.52

Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė, kad nuo 10 val. Maskvos laiku įvedė tylos režimą, siekdama atidaryti humanitarinius koridorius iš Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Mariupolio, ir leis evakuoti civilius gyventojus.

Savo ruožtu Ukraina yra pasirengusi užtikrinti judėjimą humanitariniu koridoriumi iš Sumų į Poltavą kovo 8 d., sakė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Irina Vereščiuk.

„Šiandien [kovo 8 d.] turėtų būti atidarytas humanitarinis koridorius Sumų mieste. Šį faktą oficialiai patvirtino Rusijos gynybos ministerija raštu Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Kitaip tariant, tiek Raudonasis Kryžius, tiek mes, kaip šalis, su kuria buvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus atidarymo, turime oficialų dokumentą“, – sakė I. Vereščiuk.

Atnaujinta 09.44

Jau nustatyta, kad Sumuose per naktinį Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo 18 civilių, įskaitant du vaikus, sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Griuvėsiai vis dar apieškomi, tačiau „18 civilių, tarp jų dviejų vaikų, žūties faktas jau nustatytas“.

A. Heraščenka pažymėjo, kad civilių gyventojų mirtis Sumuose „krenta ne tik ant rusų sąžinės“, bet ir ant tų Europos politikų bei „nelaimingų strategų, kurie dar nenusprendė Ukrainai suteikti galingų priešlėktuvinių raketų ar uždaryti oro erdvės“.

Ukrainos valdžia praneša, kad iš Charkivo jau evakuota per 600 000 gyventojų.

Atnaujinta 09.39

Per 12 dienų karą Ukrainoje Rusijos pajėgos patyrė didelius kovinius nuostolius. Per tą laiką Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo beveik 12 000 karių.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Atnaujinta 09.10

Azerbaidžano, artimo Rusijos invazijai į Ukrainą nepritariančios Turkijos sąjungininko, valstybinės aviakompanijos AZAL ir „Buta Airways“ pranešė neribotam laikui stabdančios visus skrydžius į Rusiją.

Avianews.com skelbia, jog Azerbaidžano oro vežėjos atsisakė skraidinti į Rusiją dėl JAV ir ES įvestų sankcijų Rusijai dėl jos neregėtos karinės agresijos, nes nebegali apdrausti skrydžių į šią valstybę.

„Tai kelia nepagrįstą riziką mūsų keleiviams, aviakompanijoms ir kitiems juridiniams asmenims“, – teigiama AZAL pranešime.

Rusija įprastu sau „veidrodiniu atsakymu“ nutraukė savo aviakompanijų skrydžius į Azerbaidžaną.

Atnaujinta 09.09

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley pirmadienį paragino Europoje dislokuotus amerikiečių karius parodyti savo ryžtą ir užkirsti kelią „galingųjų valstybių karui“, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas keliauja po Europą, siekdamas parodyti Vašingtono „pasiryžimą“ ginti rytinį NATO flangą Maskvos agresijos akivaizdoje.

Jungtinių Valstijų vadovaujamos sąjungininkės skubiai pasiuntė tūkstančius karių į arčiau Rusijos esančias šalis, tęsiantis kautynėms NATO nepriklausančioje Ukrainoje.

„Turime būti pasirengę reaguoti greitai, demonstruoti savo jėgą ir ryžtą, paramą šiam Aljansui, kad užkirstume kelią tolesnei rusų agresijai ir išvengtume galingųjų valstybių karo“, – pareiškė M. Milley JAV kariams, dislokuotiems oro pajėgų bazėje netoli Rumunijos pietuose esančio Konstancos miesto.

„Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios 1914 metais iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945-aisiais... buvo išžudyta 150 mln. žmonių... Nenorime, kad tai kada nors pasikartotų“, – kalbėjo generolas.

Naujienų agentūrai AFP jis sakė: „Man akivaizdu, kad NATO yra vieninga ir ryžtinga beprecedentės grėsmės ir didžiausio sausumos konflikto Europos žemyne nuo 1945 metų akivaizdoje.“

Šiuo metu Europoje nuolatine tvarka dislokuojama apie 67 tūkst. JAV karių.

Pastarosiomis savaitėmis beveik 15 tūkst. papildomų karių buvo dislokuota 1,2 km ilgio lanku šalyse, besiribojančiose su Ukraina ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, siekiant atgrasyti Maskvą nuo tolesnio puolimo.

Baltijos šalyse iš viso dislokuota 2,5 tūkst. JAV karių, Lenkijoje – 10 tūkst., Rumunijoje – 2,4 tūkst., Slovakijoje – 1,5 tūkst., Bulgarijoje – 350, Vengrijoje – 200.

M. Milley per savo penkių dienų kelionę aplankė penkias iš šių šalių.

Atnaujinta 08.59

Vakarų Ukrainos Lvivo miestas prašo tarptautinių organizacijų paramos padėti apgyvendinti pabėgėlius. Miestas tapo prieglobsčio vieta maždaug 200 000 nuo bombų ir raketų smūgių pabėgusių žmonių, sakė meras Andrijus Sadovijus. Žmonėms tiekiamas maistas ir visa, kas reikalingiausia. „Tai labai sunki našta miestui, šiandien esame ties savo galimybių riba“, – teigė meras pareiškime.

Jis pareiškė prašąs visų tarptautinių organizacijų pagalbos. „Mums reikia jūsų paramos, mums reikia tiesioginio jūsų dalyvavimo čia, Lvive“, – antradienį teigė A. Sadovijus. Reikalingos, pavyzdžiui, didelės palapinės su sanitariniais mazgais ir galimybe gamintis maistą. Be to, reikia pasirūpinti vaikais, kurie „tikriausiai išgyvena sunkiausias savo gyvenimo dienas“.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lvivas tapo svarbia pabėgėlių susitelkimo vieta.

Atnaujinta 08.47

Skelbiama, kad radiacinis fonas Zaporižios regiono teritorijoje išlieka nepakitęs ir nekelia pavojaus gyventojų gyvybei ir sveikatai. Rusijos pajėgos praėjusią savaitę apšaudė šiame regione esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę.

Achtyrka po naktinių bombardavimų

Charkive per naktinį apšaudymą žuvo keturi žmonės. Jų kūnai buvo rasti po griuvėsiais. Mykolajivo mieste per Rusijos pajėgų apšaudymus taip pat žuvo keturi žmonės.

Atnaujinta 08.33

Sumuose per Rusijos ataką į gyvenamuosius pastatus žuvo devyni žmonės, tarp jų du vaikai, pranešė Ukrainos Valstybinė pagalbos tarnyba „Telegram“ tinkle.

„Sumuose gelbėtojai likvidavo oro smūgio, kurį priešas negailestingai surengė gyvenamųjų namų sektoriui, pasekmes... Pirminiais duomenimis, per apšaudymą žuvo 9 žmonės, tarp jų 2 vaikai“, – rašoma pranešime.

Atnaujinta 08.06

Per mūšius netoli Charkivo žuvo Rusijos generolas majoras Vitalijus Gerasimovas, feisbuke pranešė Ukrainos karinė žvalgyba. Jos duomenimis, nukauta arba sužeista ir daugiau aukštų rusų kariškių.

V. Gerasimovas kovojo ir antrajame Čečėnijos kare, o po Krymo aneksijos buvo apdovanotas ordinu.

Rusijos pusė V. Gerasimovo žūties kol kas nepatvirtino. Tačiau tyrimų portalo „Bellingcat“ direktorius Christo Grozevas tviteryje rašo gavęs vieno rusų šaltinio patvirtinimą apie generolo žūtį.

V. Gerasimovas būtų antrasis Rusijos generolas, kurio Rusija neteko per kelias dienas. Kovo 3-iąją pranešta apie generolo Andrejaus Suchoveckio žūtį.

Atnaujinta 08.03

Ukrainos ministrų kabinetas karo padėties metu leido registruoti santuokas su kariškiais jiems asmeniškai nedalyvaujant.

Kad metrikacijos skyrius pasirašytų santuokos dokumentus, reikia asmens, kuris nedalyvaus ceremonijoje, sutikimo tuoktis. Tokio dokumento tikrumą patvirtina padalinio, kuriame tarnauja kariškiai, vadas ar vadovas.

Primenama, kad nuo karo Ukrainoje pradžios susituokė beveik 4000 porų.

Atnaujinta 07.47

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė, kad gavo pranešimų apie artilerijos sviedinių apgadintą branduolinių tyrimų objektą apgultame antrajame Ukrainos mieste Charkive, tačiau „radiologinių padarinių“ esą nėra.

Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų institucija sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos pranešė, jog ataka buvo įvykdyta sekmadienį, tačiau pridūrė, kad apie jokį radiacijos lygio padidėjimą objekte nepranešta.

TATENA teigė, kad „radioaktyviųjų medžiagų atsargos šioje aikštelėje yra labai mažos“ , o jų būklė „nekritinė“, todėl „žala, apie kurią pranešta, neturėjo jokių radiologinių pasekmių“.

Objektas priklauso Charkivo fizikos ir technologijų institutui – mokslinių tyrimų institutui, gaminančiam radioaktyviąsias medžiagas, naudojamas medicinoje ir pramonėje.

Pastarosiomis dienomis Charkivas buvo intensyviai apšaudomas iš artilerijos ir raketomis, nes Maskva bando didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.

Pats branduolinis institutas yra atsidūręs internetinių sąmokslo teorijų ir nepagrįstų teiginių Rusijos žiniasklaidoje centre – neva Ukraina bando sukurti „nešvarią bombą“, t. y. primityvų branduolinį ginklą, galintį sukelti masinių aukų.

TATENA teigė, kad tai tik vienas iš atvejų, kai branduolinis objektas tampa Rusijos karo Ukrainoje taikiniu.

„Mes jau turėjome keletą epizodų, kai buvo pažeista Ukrainos branduolinių objektų sauga“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossis.

Gauta pranešimų apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginių pažeidimus netoli Kyjivo ir Charkivo, o Rusijos pajėgos smogė Zaporižios atominei elektrinei ir sukėlė gaisrą, jį teko malšinti.

TATENA teigė, kad didžiausią Europos branduolinę elektrinę dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, jos blokuoja atsarginių dalių ir vaistų tiekimą. Veikia tik du iš šešių elektrinės reaktorių.

Taip pat nutrūko ryšys su nedideliais branduoliniais objektais Ukrianos pietuose esančiame Mariupolio mieste, jis yra apsuptas Rusijos pajėgų, todėl gyventojai neturi elektros ir vandentiekio.

TATENA paragino Maskvą ir Kyjivą susitarti dėl branduolinių objektų apsaugos plano.

M. Grossi pasisiūlė vykti į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę, kurioje 1986 metais įvyko katastrofa, dabar čia jau 12 dienų iš eilės dirba daugiau kaip 200 darbuotojų.

Atnaujinta 07.45

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad ketina susitikti su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. „Šiuo metu planuojama kovo 10-oji. Pažiūrėsime, ar jis skris į Antaliją, tada skrisiu ir aš. Susėsime, pakalbėsime“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą vaizdo įraše.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu prieš tai pareiškė, kad abiejų šalių atstovų kovo 10 dieną laukiama Antalijoje. Pokalbiai turėtų vykti kartu su M. Cavusoglu trišaliu formatu.

D. Kuleba sakė, kad jei S. Lavrovas nori rimto pokalbio, bus kalbama diplomatiškai. „Jei jis pradės kartoti absurdišką propagandą, kuri pastaruoju metu skleidžiama, išgirs iš manęs griežtų žodžių, kurių nusipelnė“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Susitikimas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vyks diplomatijos forumo Antalijoje kuluaruose. Reguliariai rengiamame forume diskusijų susirenka politikai, diplomatai ir įvairių sričių ekspertai. Turkija kelis kartus siūlėsi būti tarpininke Ukrainos konflikte.

Pasak D. Kulebos, Ukraina neuždaro durų ir tiesioginiams pokalbiams tarp prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino. „Mūsų prezidentas nieko nebijo, įskaitant tiesioginį pokalbį su V. Putinu. Jei ir V. Putinas nebijo, tegu atvyksta į susitikimą, sėda ir kalbasi“, – teigė D. Kuleba.

Atnaujinta 07.42

Volodymyras Zelenskis nusprendė atšaukti Ukrainos taikdarius iš visų karinių misijų pasaulyje.

Atnaujinta 07.38

Dėl Rusijos įvykdyto apšaudymo Zaporižios srities Melitopolio mieste bei Melitopolio rajone buvo sugriauta daugiau nei 90 privačių namų.

Tai paskelbė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

„Dėl rusų įsibrovėlių apšaudymo Melitopolyje ir Melitopolio srityje buvo sugriauta daugiau nei 90 privačių namų. Miesto komunalinės tarnybos jau likvidavo avarines situacijas daugiau nei 20 namų – šie darbai tęsiasi“, – sakė jis.

I. Fiodorovas pažymėjo, kad televizijos ir radijo bokštus Melitopolyje kontroliuoja Rusijos kariai, todėl per vietinę televiziją ir radiją skleidžiama informacija yra nepatikima. Anot jo, okupantai blokuoja ir telefoninius ryšius bei internetą.

Atnaujinta 07.35

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų priešlėktuvinių raketų kompleksą „Buk“, naudodamos smogiamąjį droną „Bayraktar“.

„Telegram“ tinkle buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas taiklus smūgis į Rusijos kariuomenės įrangą.

„Viena „Buk“ sistema mažiau“, – rašoma ataskaitoje.

Atnaujinta 07.26

Rusija, jos ambasadoriaus JT duomenimis, siūlo naujas paliaubas dėl humanitarinių koridorių atvėrimo Ukrainoje. Vasilijus Nebenzia pirmadienį (vietos laiku) JT Saugumo Taryboje citavo naują pareiškimą iš Maskvos: „Jame sakoma, jog Rusija vėl pareiškia, kad rytoj, kovo 8 dieną, 10.00 val. Maskvos laiku bus vykdomos paliaubos ir atidaromi humanitariniai koridoriai“, kad būtų evakuoti žmonės iš Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo ir Mariupolio.

Tačiau, remiantis Rusijos gynybos ministerijos „Telegram“ kanale paskelbta informacija, humanitariniai koridoriai daugiausia arba visiškai eina Rusijos arba Baltarusijos kryptimi.

Todėl Ukraina kaltina Rusiją žlugdant evakuacijos maršrutų atvėrimą. Nors su Maskva ir Tarptautiniu Raudonuoju Kryžiumi susitarta dėl maršruto per Centrinės Ukrainos Poltavos miestą, Maskva paskelbė apie naujus maršrutus tik per Rusiją ir Baltarusiją. Tai Niujorke skubiai sušauktame posėdyje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje pareiškė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kislica.

„Aš raginu Rusijos pusę grįžti prie prieš tai sutartų maršrutų, kad ukrainiečiams ir užsieniečiams būtų leista išvykti į Europą“, – pabrėžė ambasadorius.

Tačiau Rusijos ambasadorius V. Nebenzia sakė, kad pabėgėliai nebūtinai bus siunčiami į Rusiją. „Siūloma ir evakuacija Ukrainos miestų, esančių į vakarus nuo Kyjivo, kryptimi“, sakė jis.

Atnaujinta 07.22

Japonija įvedė sankcijas 20 Rusijos piliečių. Sąraše yra ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Atnaujinta 07.18

Rusijos pajėgos toliau tęsia puolimą, tačiau jos kariuomenės veržimosi tempas gerokai sulėtėjo, praneša Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Černihivo gynyba tęsiasi šiaurės kryptimi. Kyjivo gynyba tęsiasi palei išorinę gynybos sieną ir papildomai nustatytose vietose. Pietinėje operatyvinėje zonoje dengiama jūros pakrantė, vyksta gynybinės kovos Mykolajivo priemiesčiuose.

Ukrainos pajėgos rašo, kad Rusijos pajėgos yra demoralizuotos ir vis dažniau pažeidžia tarptautinės humanitarinės teisės normas dėl karinių veiksmų.

Charkivo, Sumų, Černihivo ir Kyjivo srityse, Rusijos pajėgų laikinai užimtose teritorijose, fiksuojami plėšimų, civilių butų užgrobimo faktai.

Laikinai priešo okupuotose Chersono ir Mikolajivo sričių teritorijose sukurta iki 10 psichologinės kovos taktinių grupių, jos atlieka propagandinį darbą su vietos gyventojais.

Atnaujinta 07.12

Rusija verbuoja sirus ir kitus užsieniečius kovotojus, tęsdama savo puolimą Ukrainoje, pirmadienį pranešė Pentagonas.

Maskva į Sirijos pilietinį karą įsikišo 2015 metais, kad paremtų prezidento Basharo al Assado režimą. Šioje šalyje jau ilgiau kaip dešimtmetį tęsiasi konfliktas, pasižymintis gausiomis gatvių kautynėmis.

Dabar JAV Gynybos departamento pareigūnai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo „verbavimo misiją“, kad įtrauktų į karą Ukrainoje sirų kovotojų.

Kaip rašo dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV pareigūnai sakė, kad Rusija, pradėjusi įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę vasario 24 dieną, pastarosiomis dienomis verbavo kovotojus Sirijoje, tikėdamasi, kad jie gali padėti užimti sostinę Kyjivą ir kitus miestus.

Vienas pareigūnas dienraščiui sakė, kad kai kurie kovotojai jau yra Rusijoje ir ruošiasi prisidėti prie kautynių Ukrainoje, nors neaišku, kiek iš viso jų buvo užverbuota.

Detalių turima nedaug: pareigūnai negalėjo pateikti konkretesnių duomenų, kiek samdinių prisidėjo ir kiek jie yra parengti. Visgi Pentagonas pabrėžė, kad priežasčių abejoti šių pranešimų tikslumu nėra.

„Manome, kad pranešimai, jog jie, rusai, ieško Sirijos kovotojų, siekdami papildyti savo pajėgas Ukrainoje... manome, kad čia esama tiesos“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

Visgi žinant, kad Rusija disponuoja didžiule smogiamąja galia ir yra pasiuntusi į Ukrainą daugiau kaip 150 tūkst. karių, atrodo reikšminga, kad V. Putinui pasirodė būtina užverbuoti samdinių, pažymėjo Pentagonas.

„Įdomu, kad p. Putinas šiuo atveju atrodo priklausomas nuo užsieniečių kovotojų“, – sakė J. Kirby, nors pripažino, kad Pentagonas neturi tikslesnių žinių, kas dedasi prie šio reikalo.

Anksčiau pirmadienį vienas aukšto rango gynybos pareigūnas su žurnalistais kalbėjosi atviriau: „Žinome, kad jie stengiasi užverbuoti sirų kautynėms.“

Ukraina taip pat yra pakvietusi užsieniečius dėtis prie šalies pajėgų.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad apie 20 tūkst. užsieniečių savanorių yra pateikę prašymus prisidėti prie Kyjivo pajėgų.

Per pirmadienį surengtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Kinijos ambasadorius paragino abi konflikto puses elgtis santūriai. Anot jo, Ukrainai tiekiami ginklai ir „samdinių“ atvykimas gali dar labiau paaštrinti padėtį, nors konkrečiai nepaminėjo Rusijos, Pekino sąjungininkės.

JT atstovas Stephane`as Dujarricas kasdienėje spaudos konferencijoje sakė negalįs „nei patvirtinti, nei paneigti“ pranešimų, kad Rusija verbuoja samdinius.

Visgi jis pažymėjo, kad šiam „konfliktui nebūtinai reikia daugiau iš išorės atvykstančių žmonių“, ir pridūrė, kad JT yra „susitelkusios į humanitarinį aspektą“.

Ukrainos sostinę ir antrąjį pagal dydį šalies miestą Charkivą Vyriausybė tebekontroliuoja. Rusija yra užėmusi Ukrianos pietuose esantį Chersono uostamiestį ir suintensyvinusi urbanizuotų centrų bombardavimą visoje šalyje.

Jau beveik dvi savaites tęsiantis Rusijos puolimui iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių. JT pareiškė, kad ši pabėgėlių krizė yra sparčiausiai auganti Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Atnaujinta 07.10

Rusijos karas prieš Ukrainą padarė milijardų grivinų žalą Ukrainos transporto infrastruktūrai, o didžiausių objektų atstatymas užtruks ne vienus metus. Tai pareiškė infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, praneša „Ukrinform“.

Praėjusios savaitės pabaigoje vien transporto infrastruktūrai (keliams, tiltams, geležinkeliams, įrangai ir oro uostams) padaryta žala viršijo 10 mlrd. dolerių (9,2 mlrd. eurų).

Anot Kubrakovo, atkurdama infrastruktūrą, Ukraina pasikliaus pasaulio pagalba: „Žinoma, ši tragedija nėra vien mūsų, šis karas nėra vien mūsų – Ukraina gina viso civilizuoto pasaulio interesus, mes taip pat atkursime šalį ne vieni.“

Atnaujinta 06.55

Per oro antskrydžius Sumuose žuvo 10 žmonių, padėtis Mariupolyje aštrėja

Per oro antskrydžius Šiaurės Ukrainos Sumų mieste, vietos institucijų duomenimis, žuvo daugiau kaip 10 žmonių, įskaitant vaikus. „Kai kuriose vietovėse buvo bombarduojami gyvenamieji namai. Beveik Sumų centre bombos sunaikino kelis pastatus“, – naktį į antradienį sakė srities administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Jo teigimu, „nelygioje kovoje su rusų kariais“ žuvo ir keturi Ukrainos kareiviai. „Mes to niekada neatleisime“, – pabrėžė D. Žyvyckis. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Pranešama, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje padėtis toliau aštrėja. Miesto valdžios teigimu, „nėra gatvės, kurioje nebūtų išdaužtų langų, sugriautų butų ar namų“. Miestas likęs be elektros, vandens ir dujų.

Mariupolis yra netoli vadinamosios kontaktinės linijos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos kariuomenės Donecko srityje. Miestas turi didelę strateginę reikšmę.

Atnaujinta 06.39

JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai

JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai. „Esame susirūpinę, kad pasaulis turi būti pasirengęs labai ilgam ir labai sunkiam keliui“, – pirmadienį Niujorke skubiai sušauktame posėdyje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje sakė amerikiečių ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vienareikšmiškai pasiruošęs paaukoti tūkstančių rusų karių gyvybes, kad įgyvendintų savo asmenines ambicijas“, pabrėžė ambasadorė.

Rusijos ginkluotosios pajėgos, anot JAV, praėjusiomis dienomis nepasiekė didelės pažangos Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose. Daliniai užėmė Chersono miestą ir mėgina apsupti Mariupolį, sakė JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby`is, jį cituoja agentūra „Reuters“.

Atnaujinta 06.13

Įrašai Ukrainos karštąja linija, skirta rusams, norintiems sužinoti apie savo į karą išvykusius artimuosius, rodo, kad daugelis rusų karių, atrodo, nežinojo, kokie jų planai ir kodėl jie buvo dislokuoti, skelbia pokalbių įrašus gavusi CNN.

CNN teigimu, įrašai patvirtina ir pranešimus apie tai, kad rusų kariams neleidžiama bendrauti su šeimomis.

Nuo vasario 24 d. prasidėjus invazijai internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Ukrainos civiliai ir kariai leidžia Rusijos kariams skambinti namo ir kalbėtis su tėvais.

Karštąją liniją, pavadintą „Grįžk iš Ukrainos gyvas“, įsteigė Ukrainos vidaus reikalų ministerija, ji pripažino, kad ši iniciatyva yra ir humanitarinė, ir propagandinė priemonė.

Atnaujinta 05.54

Rusija įspėjo, kad gali uždaryti savo pagrindinį dujotiekį į Vokietiją.

Ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas sakė: „Dėl nepagrįstų kaltinimų Rusijai, susijusių su energetikos krize Europoje ir „Nord Stream 2“ uždraudimu, mes turime visišką teisę priimti atitinkamą sprendimą ir įvesti embargą dujų pumpavimui „Nord Stream 1“ dujotiekiu.“

„Tačiau kol kas tokio sprendimo nepriimame“, – pridūrė jis.

Atnaujinta 05.44

Bučos gyventojai Kyjivo regione Rusijos karių laikomi įkaitais, jiems neleidžiama palaidoti žuvusiųjų, praneša UNIAN. Anot agentūros, tokia informacija per trumpą nuotolinę spaudos konferenciją pasidalijo Bučos meras Anatolijus Fedorukas.

„Visi pagrindiniai mūsų regiono greitkeliai ir gatvės yra apšaudomi priešo“, – sako A. Fedorukas. Jo teigimu, net ir nustojus apšaudymams rusų kariai neišleidžia gyventojų iš namų.

Atnaujinta 05.40

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Vakarų šalis, kad karas Ukrainoje nesibaigs, o išpuolis prieš jos laisves paveiks visą likusį pasaulį.

Pirmadienį duodamas interviu laidai „ABC World News Tonight“ V. Zelenskis dar kartą pabrėžė, kad reikia apsaugoti Ukrainos oro erdvę.

„Negalime leisti, kad Rusija aktyviai veiktų tik ten, nes jie mus bombarduoja, apšaudo, siunčia raketas, sraigtasparnius, reaktyvinius naikintuvus – daug ką, – sakė V. Zelenskis. – Mes nekontroliuojame savo dangaus.“

Jis pridūrė manantis, kad JAV prezidentas Joe Bidenas „gali padaryti daugiau“, kad karas būtų sustabdytas. „Esu įsitikinęs, kad jis gali, ir norėčiau tuo tikėti. Jis gali tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis pirmadienio naktį taip pat paskelbė naują įrašą savo feisbuko paskyroje.