Putino karas Ukrainoje: Kyjive naktį nugriaudėjo galingi sprogimai, pranešama apie užimtą Chersono miestą

Toliau tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą. Trečiadienį didžiuosiuose miestuose ir toliau vyko susirėmimai. Rusija pirmą kartą įvardino savo žuvusių Ukrainoje karių skaičių, o rytoj Maskvos ir Kyjivo delegacijos planuoja naujas derybas siekiant sustabdyti Kremliaus inicijuotą invaziją.

Rusija ir Ukraina ketvirtadienį toliau tarsis dėl galimybių sudaryti paliaubas per derybas prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, trečiadienį pranešė Maskvos vyriausiasis derybininkas.

Ši žinia buvo paskelbta jau beveik savaitę tęsiantis neišprovokuotai Rusijos invazijai į provakarietišką kaimynę.

„Ukrainos delegacija jau išvyko iš Kyjivo. Tikimės jų čia rytoj ryte“, – sakė rusų diplomatas Vladimiras Medinskis.

Ukrainos prezidentūra patvirtino, kad šalies delegacija „pakeliui“ į derybų vietą.

Rusija trečiadienį pranešė, kad 498 jos kariai žuvo per jau beveik savaitę besitęsiančią invaziją į Ukrainą.

Tai pirmas atvejis, kai Maskva paskelbė aukų savo pajėgose skaičių nuo prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti kariuomenę į kaimyninę provakarietišką šalį praeitą ketvirtadienį.

„Vykdydami pareigą žuvo 498 Rusijos kariai“, – sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas vaizdo pranešime, transliuotame per valstybinę televiziją.

Kariškis pridūrė: „1 597 mūsų draugai buvo sužeisti.“

Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad kad per savaitę žuvo beveik 9 000 Rusijos karių. Ukrainos duomenimis, dėl Rusijos invazijos Ukrainoje žuvo jau daugiau kaip 2 tūkst. civilių.

Apie antradienio dienos ir trečiadienio nakties įvykius skaitykite čia.

Atnaujinta 06:26

Į Sankt Peterburgo – prezidento Vladimiro Putino gimtojo miesto – gatves išėjo nepaklusnūs Rusijos demonstrantai, protestuojantys prieš invaziją į Ukrainą, rašo BBC.

Kaip ir ankstesnėmis dienomis, juos pasitiko gausios policijos pajėgos – prieš riaušes kovojantys pareigūnai smurtu išvaikė protestuotojus ir suėmė dešimtis kitų. Per pastarąsias kelias dienas buvo suimta šimtai demonstrantų.

Nauja protestų banga kilo tuo metu, kai įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino rengti kasdienius mitingus prieš karinį puolimą, sakydamas, kad Rusija neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“.

Atnaujinta 06:21

Rusija planuoja naudoti „deepfake“ technologiją – dirbtiniu intelektu pagrįstą žmogaus atvaizdo sintezės metodą. Rusai gali pasinaudoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio veidu provokacijai.

Apie tai įspėjo Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Apie ką visa tai? Kai 2022 m. vasario pradžioje konfliktas su Rusija ėmė įgauti pagreitį, Rusija suaktyvino visas turimas hibridinio karo priemones, t. y. informacinę įtaką, ir pradėjo vieną po kito fabrikuoti labai „pigius“ vaizdo įrašus: Ukrainos kariai neva apšaudė vaikų darželį Stanycios Luhanske, Ukrainos nariai neva rengia cheminę diversiją Donbaso teritorijoje, vadinamosios „LLR“ ir „DNR“ pradeda masinę gyventojų evakuaciją“, – priminė valdyba.

Dabar, pažymi Gynybos ministerija, Rusijos Federacija gali panaudoti šią technologiją, kai manys, kad Ukraina yra išsekusi ir pasirengusi pasiduoti.

„Tačiau, pirma, to niekada neįvyks, o antra, Gynybos ministerija turi žvalgybinės informacijos, kuri leidžia manyti, kad tokiame vaizdo įraše gali būti panaudotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio veidas. Todėl žinokite: toks vaizdo įrašas bus klastotė, kurios tikslas – pasėti paniką, dezorientuoti, palaužti, palenkti mūsų karius pasiduoti“, – pažymėjo žvalgyba.

Atnaujinta 06:15

Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos pietinį Chersono miestą, trečiadienį patvirtino vietos pareigūnai.

Tai yra pirmas didelis miestas, kritęs nuo Maskvos įsiveržimo pradžios prieš savaitę.

„(Rusų) okupantai yra visose miesto vietose ir yra labai pavojingi“, – vėlai trečiadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ parašė regiono administracijos vadovas Henadijus Lachuta.

Strategiškai svarbus uostamiestis prie Juodosios jūros, kuriame gyvena 290 000 žmonių, buvo apgultas Rusijos pajėgoms puolant kitus miestus.

Chersono meras Ihoris Kolychajevas paskelbė apie diskusijas su „ginkluotais svečiais“ miesto administracijoje.

„Mes neturėjome ginklų ir nebuvome agresyvūs. Parodėme, jog dirbame, kad apsaugotume miestą ir stengiamės susidoroti su invazijos pasekmėmis“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

„Turime didžiulių sunkumų su žuvusiųjų surinkimu ir laidojimu, maisto ir vaistų pristatymu, šiukšlių surinkimu, nelaimingų atsitikimų valdymu ir pan.“ – tęsė jis.

I. Kolychajevas sakė, kad jis „nieko nežadėjo“ įsiveržusioms pajėgoms, bet prašė jų „nešaudyti žmonių“, taip pat paskelbė naktinę komendanto valandą mieste ir automobilių eismo apribojimą.

„Kol kas viskas gerai. Virš mūsų plevėsuojanti vėliava yra Ukrainos. O kad ji tokia išliktų, reikia laikytis šių reikalavimų“, – pridūrė jis.

Rusijos kariuomenė dar trečiadienio rytą paskelbė užėmusi Chersoną, įsikūrusį netoli Krymo pusiasalio, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

Kitą svarbų Ukrainos uostą Berdianską jau užgrobė Rusijos kariai, o Mariupolis atakas „oriai atrėmė“, sakė šio miesto meras Vadymas Boičenka.

„Šiandien buvo sunkiausia ir žiauriausia diena per septynias dienas trunkantį karą. Šiandien jie tiesiog norėjo mus visus sunaikinti“, – sakė jis „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše, kaltindamas Rusijos pajėgas šaudant į gyvenamuosius pastatus.

V. Boičenka sakė, kad per puolimą buvo pažeista infrastruktūra, žmonės liko be šviesos, vandens ar šildymo.

Rusijos pajėgos taip pat bombardavo antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą; įvykiai ten lyginami su civilių gyventojų žudynėmis Sarajeve praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Kremlius praėjusį ketvirtadienį įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.

Per kelias dienas intensyvių kovų žuvo šimtai civilių, o nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo apie milijonas žmonių.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, parama Ukrainai.

Atnaujinta 05:45

Iziumo miesto, esančio už dviejų valandų kelio į pietryčius nuo Charkivo, atstovas pranešė, kad per oro antskrydžius žuvo aštuoni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus.

Mero pavaduotojas Volodymyras Matsokinas sakė, kad miesto centras patyrė didelę žalą, o pataikius į vyriausybinį pastatą buvo sužeisti policijos pareigūnai.

Anksčiau V. Matsokinas savo „Facebook“ puslapyje rašė, kad gyventojai žuvo, kai sviedinys pataikė į jų daugiabutį namą.

Atnaujinta 04:27

Tūkstančiai Rusijos mokslininkų ir mokslo žurnalistų pasirašė protesto pareiškimą prieš „neteisingą ir beprasmę“ invaziją į Ukrainą.

Pareiškimą internete iš pradžių rusų kalba paskelbė naujienų organizacija „TRV Science“. Pareiškimą pasirašė žymūs mokslininkai, tarp jų apie 25 Rusijos mokslų akademijos nariai.

Jų teigimu, kaltė dėl „naujo karo Europoje išprovokavimo“ tenka „tik Rusijai“.

„Reikalaujame nedelsiant sustabdyti visas prieš Ukrainą nukreiptas karines operacijas“, – priduria jie.

Jie teigia, kad Rusijos veiksmai ir dėl to jai gresiančios kitų šalių sankcijos reiškia, kad ji „pasmerkė save tarptautinei izoliacijai“.

„Tai reiškia, kad mes, mokslininkai, nebegalėsime normaliai dirbti savo darbo. Moksliniai tyrimai neįsivaizduojami be visapusiško bendradarbiavimo su kolegomis iš kitų šalių“, – priduriama pareiškime.

Atnaujinta 04:14

Ukrainos Gynybos ministras Aleksejus Reznikovas pareiškė, kad šalies kariuomenė sėkmingai atremia frontalines Rusijos karių atakas ir kad atėjo laikas didinti spaudimą priešui, kuris prarado iniciatyvą, rašo Unian.

Apie tai pranešė Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

„Rusija neišlaikė ir pradėjo pripažinti nuostolius. Tai įvyko dėl mūsų gynėjų didvyriškumo. Taip pat dėkojame informacinio fronto kovotojams, kurie pralaužė informacinę blokadą. Laikas didinti spaudimą priešui, kuris prarado iniciatyvą. Laikas pereiti prie visiško pasipriešinimo. Mūsų kariuomenė sėkmingai atremia rusų okupantų frontalines atakas. Mūsų specialieji daliniai – specialiosios pajėgos ir Vyriausioji žvalgybos valdyba – veiksmingai naikina žygiuojančius Rusijos karius“, – sakė ministras.

Jis taip pat kreipėsi į piliečius, gyvenančius laikinai priešo okupuotose teritorijose: „Su jūsų pagalba mūsų kariuomenė greičiau nugalės ir išstums okupantus. Būtina atimti iš Rusijos karių užnugario paramą“.

„Nelieskite tankų. Tik jei tikrai norite. Sunaikinkite galines kolonas. Jie seka šarvuočių kolonas. Jei priešas liks be degalų, šaudmenų, maisto, inžinerinės ir remonto paramos, jis taps bejėgis. Medžiotojai. Miškininkai. Žinote visus savo vietovės takus ir griovius. Dabar jūsų laikas. Priešas turi jausti, kad kiekvienas nekviestas žingsnis į Ukrainos žemę gali būti paskutinis. Būtina, kad okupantas turėtų tik vieną motyvaciją – kuo greičiau pabėgti iš mūsų šalies“, – pabrėžė V. Reznikovas.

Atnaujinta 03:31

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad yra pasirengusios įvesti sankcijas Rusijos naftos ir dujų tiekimui. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Baltieji rūmai įvedė sankcijas technologijų eksportui į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, praneša Sky News.

„Neturime strateginio intereso mažinti pasaulinį energijos tiekimą... dėl to amerikiečiams pakiltų kainos prie dujų siurblių“, – per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė atstovė spaudai Karine Jean–Pierre.

Tačiau J. Bideno administracija įspėjo, kad gali blokuoti rusišką naftą, jei Maskva padidins agresiją prieš Ukrainą.

„Tai labai svarstoma, tačiau turime pasverti, koks bus visas poveikis“, – trečiadienį sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

Ši žinia buvo paskelbta tuo metu, kai naftos kainos sparčiai augo, o ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo daugiau kaip 3 JAV doleriais iki 116,83 svaro už barelį – aukščiausios kainos nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.

JAV žalios naftos ateities sandoriai pabrango daugiau kaip 2 doleriais – iki 112,78 svaro sterlingų už barelį.

Atnaujinta 03:22

Bankų sistema „Swift“ pranešė, kad kovo 12 d., šeštadienį, septynis Rusijos bankus atjungs nuo savo pasaulinio tinklo, kad „laikytųsi taikomų sankcijų įstatymų“.

„Mūsų giliausios mintys yra su tais, kurie kenčia nuo tragiškų žmogiškųjų Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Anksčiau šią savaitę Vakarų valstybės susitarė pašalinti kai kuriuos svarbiausius bankus iš tarptautinės mokėjimų sistemos.

„Swift“ sistema naudojasi tūkstančiai finansų įstaigų daugiau kaip 200 šalių, kad palengvintų tarptautinius pinigų srautus.

Atnaujinta 03:13

Japonija įšaldys dar keturių Rusijos bankų turtą, pranešė finansų ministras Shunichi Suzuki.

Vyriausybė neatskleidė bankų, kuriems buvo pritaikytos sankcijos, pavadinimų.

Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai antradienį vyriausybė paskelbė, kad įšaldys Rusijos valstybinių bankų „Promsvyazbank“ ir „Vnešekonombank“ bei šalies centrinio banko turtą.

Atnaujinta 03:10

Per Rusijos antskrydžius Mariupolyje smarkiai sutrikdytas energijos ir vandens tiekimas, naujienų agentūrai UNIAN trečiadienį sakė miesto meras Vadymas Boičenko.

Pasak jo, trečiadienis buvo sunkiausia karo diena iki šiol. Jis pažymėjo, kad daugelis iš 440 tūkst. miesto gyventojų šiuo metu neturi vandens, šildymo ar elektros tiekimo.

„Rytoj mūsų komunalinių paslaugų įmonės imsis kritinės infrastruktūros atstatymo darbų“, – pridūrė meras.
Remiantis valdžios institucijomis, per antskrydžius Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 130 žmonių. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Mariupolis išsidėstęs netoli separatistinių teritorijų ir šiuo metu yra paskutinis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas didelis uostas prie Azovo jūros.

Atnaujinta 02:56

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pabėgo milijonas žmonių, pranešė JT pabėgėlių agentūra.

Ji pridūrė, kad tai yra sparčiausias pabėgėlių išvykimas šiame šimtmetyje, skelbia Sky News.

Atnaujinta 02:51

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pakartojo, kad jo šalis remia Ukrainą, ir paragino V. Putiną nutraukti neteisėtas atakas.

Jo komentarai paskelbti po trečiadienio vakarą įvykusio pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jis pridūrė, kad Kanada ir jos sąjungininkės toliau sieks, kad Rusija atsakytų už savo invaziją į Ukrainą.

„Mes ir toliau palaikysime Ukrainos žmones“, – sakė J. Trudeau.

„Mūsų parama yra nepajudinama.“

Spoke with President @ZelenskyyUa today. I applauded his leadership and the courage of Ukrainians. Volodymyr, Canada and the world stand with you – and call for an immediate end to President Putin’s illegal attacks that have resulted in the deaths of civilians.

— Justin Trudeau (@JustinTrudeau) March 3, 2022

Atnaujinta 02:27

Šią savaitę Jungtinės Valstijos pristatė Ukrainai šimtus raketų „Stinger“, įskaitant daugiau kaip 200 pirmadienį, praneša NBC. Pranešime cituojami du Kongreso pareigūnai, informuoti apie pristatymus.

Jie pridūrė, kad tai yra dalis 350 mln. dolerių pagalbos paketo, apie kurį Baltieji rūmai paskelbė vėlų penktadienio vakarą.

Į paketą taip pat įtrauktos prieštankinės raketos „Javelin“ ir šaudmenys, kurių, kaip teigė Ukrainos vyriausybė, jai reikia kovai su Rusijos kariuomene.

Raketomis „Stinger“ galima numušti lėktuvus.

Praėjusį savaitgalį Vokietija taip pat paskelbė, kad siunčia Ukrainai 500 raketų „Stinger“.

Atnaujinta 02:17

Balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje rodo, kad „pasaulinis pasipiktinimas yra didelis“, sako JAV prezidentas Joe Bidenas. Trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos posėdyje buvo nubalsuota už Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimą.

Už rezoliuciją balsavo 141 narė, o prieš – penki. Susilaikė 35 narės.

JAV prezidentas J. Bidenas pareiškė, kad šis rezultatas rodo „visuotinį pasipiktinimą“ išpuoliu.

Jis pridūrė, kad tai rodo „precedento neturinčią pasaulinę vienybę“.

Po balsavimo sakydamas aistringą kalbą, Ukrainos ambasadorius JT Generalinėje Asamblėjoje sakė, kad tai bus „lemiamas momentas mūsų kartai“.

Atnaujinta 02:13

Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, atakuojama Charkivo sritis. Smogta Izjumo miestui. Pranešama, kad žuvo mažiausiai trys civiliai. Kiek anksčiau oro antskrydis įvykdytas Merefoje. Atakuotas miesto centras, apgriauti namai. Pranešama apie žuvusiuosius, skelbia LIETUVOS RADIJAS.

Tęsiasi ir Charkivo apgultis. Pranešama kad dvi Rusijos pajėgų raketos pataikė į miesto teritorinės gynybos būstinę. Charkivo centras itin smarkiai sugriautas. Įtempta situacija ir Chersone. Nors Rusijos pajėgos tikina kontroliuojančios miestą, Chersono meras kiek anksčiau tvirtino, kad šis vis dar Ukrainos kontrolėje. Padėtis Mariupolyje taip pat įtempta. Čia gyvenamieji namai atakuoti ir raketomis, ir artilerija. Ukrainos pareigūnai praneša, kad per Kremliaus pradėtą karą žuvo daugiau nei 2000 civilių – iš jų – 21 vaikas. Jauniausia auka – 18 mėnesių.

Mažmeninės prekybos bendrovė H&M pranešė stabdanti pardavimus Rusijoje. Įmonės teigimu, toks sprendimas priimtas dėl karo Ukrainoje. Švedijoje įsikūrusi H&M yra antra pagal dydį rūbų prekiautoja pasaulyje. Panašių veiksmų prieš Rusiją jau ėmėsi virtinė verslo milžinių.

Tuo metu įrašų klausymo platforma Spotify nusprendė uždaryti savo biurą Rusijoje. Taip pat nebetalpinti Maskvos kontroliuojamos žiniasklaidos turinio.

Atnaujinta 02:08

„Nustokite atakuoti žiniasklaidos priemones ir įrangą“ – Žurnalistų apsaugos komiteto prašymas po operatoriaus nužudymo Kyjive. Rusijos pajėgos apšaudė televizijos bokštą Ukrainos sostinėje, o šiandien buvo nustatyta, kad per išpuolį žuvo televizijos operatorius Jevgenijus Sakunas.

Per raketų smūgį taip pat žuvo dar keturi žmonės.

Dabar Žurnalistų apsaugos komitetas paragino „visas konflikto šalis“ „apsaugoti vietos ir tarptautinius žurnalistus ir liautis taikytis į žiniasklaidos objektus ir įrangą“.

CPJ is deeply saddened by the death of journalist Yevhenii Sakun, who was killed on Tuesday, March 1, when Russian forces shelled a television tower in Kyiv.

All parties to the conflict must protect journalists and stop targeting media facilities.https://t.co/zHMsHNXD3M

— Committee to Protect Journalists (@pressfreedom) March 2, 2022

Atnaujinta 01:53

Kovo 3 d. po 1 val. 40 min. Ukrainos sostinę sudrebino keli galingi sprogimai. Jie buvo girdimi įvairiuose Kyjivo rajonuose.

Liudininkai agentūrai UNIAN pasakojo, kad sprogimai buvo girdimi Golosejevo ir Pečersko rajonuose. Sprogimai taip pat nugriaudėjo Družby Narodiv metro rajone.

Mieste paskelbtas oro pavojus. Visi sostinės gyventojai buvo paraginti nedelsiant pasislėpti.

🇷🇺 #Russia : Záběry masivní exploze ke které došlo před chvílí v hlavním městě #Kyiv Ukrajinská média hlásí explozí hned několik.#Ukraine #Russia pic.twitter.com/BrT6IGKrbP

— ProObjektiv 🇨🇿 (@ProObjektiv) March 3, 2022

#UkraineRussiaWar 🔴LAST MINUTE: An explosion has just occurred in the capital of Ukraine, Kyiv! and the closest image! 🇺🇦#Kiev #Ukraine #UkraineUnderAttack #UkraineRussiaWar #RussianUkrainianWar #StopPutinNOW pic.twitter.com/17lllpuaRX

— Ukraine Live🔴 (@AfricaUnitNow) March 3, 2022

Biggest blasts we've ever seen, just as we were coming off air tonight in #Kyiv #cbsnews @charliecbs @cbsnews pic.twitter.com/leIfTrdnXx

— Justine Redman (@redmanjustine) March 3, 2022

Atnaujinta 01:35

Po Vakarų įvestų sankcijų, Maldyvuose pastebėtos mažiausiai penkios Rusijos milijardieriams priklausančios jachtos. Laivų stebėjimo duomenys rodo, kad šiandien Maldyvuose buvo išmetusios inkarą arba plaukiojo bent penkios Rusijos milijardieriams priklausančios jachtos, skelbia Sky News.

Indijos vandenyne esanti sala nėra sudariusi ekstradicijos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.

Laivai į salyną prie Šri Lankos krantų atplaukė po to, kai Vakarai įvedė griežtas sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Laivybos duomenų bazės „MarineTraffic“ duomenimis, jachta „Clio“, priklausanti Olegui Deripaskai, aliuminio milžinės „Rusal“ įkūrėjui, kuriam Jungtinės Valstijos 2018 m. taikė sankcijas, buvo išmetusi inkarą prie sostinės Malės.

Vasario 28 d. atplaukė plieno gamintojo „Evraz“ įkūrėjui Aleksandrui Abramovui priklausanti jachta „Titan“.

Trečiadienį Maldyvų vandenyse buvo pastebėtos plaukiojančios dar trys jachtos, priklausančios Rusijos milijardieriams, rodo duomenys.

Atnaujinta 01:28

Ukrainoje tęsiantis Rusijos puolimui, pranešama, kad oro antskrydis įvykdytas Merefoje, Charkivo srityje. Atakuotas miesto centras, apgriauti namai. Pranešama apie žuvusiuosius, skelbia LIETUVOS RADIJAS.

Tęsiasi ir antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo apgultis. Pranešama kad dvi Rusijos pajėgų raketos pataikė į miesto teritorinės gynybos būstinę. Charkivo centras itin smarkiai sugriautas. Įtempta situacija ir Chersone.

Nors Rusijos pajėgos tikina kontroliuojančios miestą, Chersono meras kiek anksčiau tvirtino, kad šis vis dar Ukrainos kontrolėje. Padėtis Mariupolyje taip pat įtempta. Čia gyvenamieji namai atakuoti ir raketomis, ir artilerija. Pranešama apie daugybę žuvusiųjų.

Atnaujinta 01:19

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo naują Rusijos kariuomenės nuostolių Ukrainoje skaičių. Prezidentas teigia, kad per savaitę žuvo beveik 9 000 Rusijos karių, rašo Unian.

Kovo 3 d. naktį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įrašė naują kreipimąsi į Ukrainos žmones ir išsakė Rusijos nuostolius.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas Ukrainos valstybės vadovo „Telegram“ kanale.

„Per savaitę nužudyta beveik 9 tūkst. rusų. Nikolajevo kryptimi dešimtimis sraigtasparnių jie turi pasiimti savo 200 ir 300. Devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai...“, – sakė Zelenskis.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad nuo Rusijos kariuomenės invazijos pradžios rusų kariai į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 180 raketų, o civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai apgyvendintose vietovėse patyrė didelių nuostolių.

Jis sakė, kad Ukrainos žmonės per savaitę sugriovė priešo planus: „mes juos sustabdėme ir nugalėjome“.

„Mes esame žmonės, kurie per savaitę sugriovė priešo planus. Planai, kurie buvo kuriami daugelį metų. Klastingai, apskaičiuotai, su neapykanta mūsų šaliai, mūsų žmonėms, visiems žmonėms, kurie turi laisvę ir širdį. Tačiau mes juos sustabdėme ir juos nugalėjome“, – pabrėžė prezidentas.

V. Zelenskis pridūrė, kad, be kariškių ir teisėsaugos institucijų, net ir paprasti ukrainiečiai kasdien paima rusų karinius belaisvius.

„Ir jie sako tik vieną dalyką. Jie nežino, ko čia atvyko“, – sakė jis.

Atnaujinta 01:10

Pranešama, kad Maskvos ir Sankt Peterburgo gatvėse vyksta protestai, žmonės yra suimami.

Police detain protesters in Moscow and Saint Petersburg amid Russian Pres. Vladimir Putin's continued assault on Ukraine.

LIVE UPDATES: https://t.co/SBQ5LxTBxv pic.twitter.com/HyoDC3U8FV

— ABC News (@ABC) March 2, 2022

Skelbiama, kad Sankt Peterburge buvo sulaikyta Leningrado blokadą išgyvenusi Jelena Osipova, protestavusi prieš Rusijos karą Ukrainoje.

In #StPetersburg, #Russia, the police detained a well-known survivor of the Siege of Leningrad Yelena Osipova at an anti-war #protest: pic.twitter.com/QFhPrWKcCo

— Alex Kokcharov (@AlexKokcharov) March 2, 2022

Atnaujinta 01:06

Charkive žuvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė, praneša Sky News.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija pranešė, kad per apšaudymą Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo mieste žuvo jos specialiosios stebėjimo misijos narė.

Savo pareiškime ESBO įvardijo žuvusiąją Maryną Feniną ir teigė, kad ji žuvo „gaudama atsargų savo šeimai mieste, kuris tapo karo zona“.

ESBO yra didžiausia pasaulyje regioninė saugumo organizacija, kurios veikloje dalyvauja 57 pasaulio šalys, įskaitant Ukrainą ir Rusiją.

Atnaujinta 00:54

Per raketos smūgį į Kyjivo televizijos bokštą žuvo žiniasklaidos atstovas – vieno televizijos kanalo operatorius. Kaip praneša UNIAN, šią informaciją paskelbė „Tautos tarno“ frakcijos pirmininko pavaduotoja Jevgenija Kravčiuk.

„Deja, tarp žurnalistų jau yra pirmoji auka. Vieno televizijos kanalo operatorius žuvo gatvėje, kai į televizijos bokštą įskriejo raketa – tai įvyko vakar Dorogožičiuose“, – sakė ji.

Kanalo „Live“ interneto svetainėje buvo paskelbta, kad per rusų karių ataką žuvo „Live“ operatorius Jevgenijus Sakunas.

Kovo 1 d. Rusijos kariai raketomis bandė numušti televizijos bokštą Kyjive, tačiau pataikė į Babij Jarą.

Pirminiais duomenimis, dvi raketos pataikė į Kyjivo televizijos bokštą, sakė miesto meras Vitalijus Kličko. Pasak jo, buvo apgadinta transformatorinė pastotė, iš kurios tiekiama elektra televizijos bokštui, ir valdymo patalpa pačiame televizijos bokšte.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, apšaudant Kyjivo televizijos bokštą preliminariai žuvo penki žmonės ir dar penki buvo sužeisti.

Atnaujinta 00:36

Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausiasis prokuroras paskelbė pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, kuriuos Rusija įvykdė įsiverždama į Ukrainą, praneša BBC.

Pirmadienį Karimas Khanas sakė, kad ketino prašyti teismo pirmininkaujančios valstybės leidimo pradėti tyrimą, tačiau Jungtinės Karalystės ir 37 kitų valstybių kreipimasis į teismą reiškia, kad dabar jis ketina pradėti tyrimą nedelsiant.

Jis rašė, kad „preliminariai nagrinėdamas situaciją Ukrainoje, mano biuras jau rado pagrįstą pagrindą manyti, kad buvo įvykdyti Teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai (...)“.

„Nė vienas asmuo, susidariusioje situacijoje Ukrainoje, neturi leidimo daryti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus“, – sakė Khanas.

Atnaujinta 00:28

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje.

Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“.

Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai. Taip pat nuo 2020 metų vidurio nebuvo patvirtintas joks naujas kreditavimas Baltarusijai“.

Remiantis Pasaulio banko tinklalapiu, Baltarusijoje įstaiga vykdo 11 projektų, kurių bendra vertė siekia 1,2 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų); jie susiję su energetika, švietimu, transportu ir atsaku į COVID-19 pandemiją.

Rusijoje yra tik keturi projektai, kurių vertė siekia 370 mln. JAV dolerių (332,8 mln. eurų) ir kurie daugiausia susiję su politikos klausimais.

Pasaulio bankas antradienį paskelbė, kad ruošia 3 mlrd. dolerių (2,7 mlrd. eurų) pagalbos paketą Rusijos užpultai Ukrainai, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat ruošiasi suteikti šaliai skubią pagalbą.

Atnaujinta 00:23

Šiuo metu Baltarusijos kariuomenė tiesiogiai nedalyvauja Rusijos pradėtame kare, tačiau iš Baltarusijos kyla kariniai sraigtasparniai ir karo lėktuvai, kurie smogs Ukrainos teritorijai, sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas Oleksijus Danilovas televizijos kanale „Rada“.

„Šiandien mes tiesiogiai nematome Baltarusijos karinių pajėgų mūsų teritorijoje, tačiau suprantame, kad jos vis dar ruošiasi. Šiandien galime pasakyti tik tiek, kad būtent iš Baltarusijos teritorijoje esančių bazių kyla sraigtasparniai ir karo lėktuvai, kurie skraidys į mūsų teritoriją. Tai mums labai pavojinga situacija... Šiandien to tiesiogiai nepastebime, bet tai gali įvykti bet kuriuo metu, nes šie kariai (baltarusių – red.) yra pasiruošę, beveik yra visiškoje kovinėje parengtyje“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Atnaujinta 00:14

Trečiadienį Viskonsine vykusiame renginyje JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalbą pradėjo nuo tebesitęsiančio karo Ukrainoje aptarimo, rašo NBC.

„Mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, palaikome Ukrainos žmones“, – sakė J. Bidenas.

J. Bidenas sakė, kad Ukrainos žmonių parodyta drąsa yra „nuostabi“, ir kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad jis mano galįs „suskaldyti“ NATO, Europą ir JAV.

„Naujausias Vladimiro Putino išpuolis prieš Ukrainą yra iš anksto apgalvotas ir neišprovokuotas. Jis atmetė daugkartines diplomatijos pastangas. Jis manė, kad Vakarai ir NATO nereaguos. Jis manė, kad gali suskaldyti mus, bet jis klydo. Mes esame pasirengę“, – sakė J. Bidenas.

Atnaujinta 23.46

Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovičius pranešė, kad Rusija kasdien praranda vidutiniškai 1,5 tūkstančio karių.

Atnaujinta 23.28

Ukraina iš Estijos gavo antrąją prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ partiją, pranešė Estijos gynybos ministerija.

Atnaujinta 23.26

Ukrainos „Telegram“ kanalai pranešė, kad dvi Rusijos pajėgų paleistos raketos pataikė į Charkivo teritorinės gynybos būstinę.

Atnaujinta 23.19

V. Zelenskio komandos narys Davidas Arachamija pranešė, kad Rusijos ir Ukrainos derybos rytoj nevyks Belovežo girioje. Tiksli derybų vieta nėra žinoma.

Atnaujinta 23.12

Nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo mažiausiai 227 civiliai, o 525 jų buvo sužeisti, apie tai informuoja JT žmogaus teisių biuras.

Atnaujinta 23.03

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas artėjančias Kyjivo ir Maskvos delegacijų derybas, kurios vyks Baltarusijos teritorijoje, laiko pavojingomis Ukrainos valstybei.

Saugumo pareigūnas savo nuomonę pareiškė televizijos kanale „Rada“.

„Dabar vyksta tam tikri derybų procesai. Turiu pasakyti, kad jie yra labai pavojingi mūsų šaliai. Jei kas nors mano, kad galima derėtis ir kapituliuoti dėl mūsų šalies, tai labai klysta. Man nepatinka, kad derybos gali vykti ties Belovežo giria. Tai labai pavojingas procesas. Tai labai pavojinga mūsų šaliai“, – kalbėjo O. Danilovas.

Atnaujinta 22.43

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos duomenimis, informaciją apie Rusijos nusikaltimus Ukrainoje Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui pateikė 38 šalys.

Atnaujinta 22.39

Pentagonas atšaukė raketų bandymus, kad parodytų Maskvai, jog Jungtinės Valstijos neplanuoja didinti branduolinių pajėgų parengties lygio, pranešė departamento atstovas Johnas Kirby.

Pentagono atstovu teigimu, Rusija nesiruošia artimiausiu metu įtraukti papildomų karių į karą Ukrainoje.

Atnaujinta 22.28

Skelbiama apie naujus sprogimus ir gaisrą Charkivo mieste, netoli vienos gamyklų.

Atnaujinta 22.22

JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas „provokuojančią“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinę retoriką trečiadienį pavadino „neatsakingumo viršūne“.

Tai jis pareiškė V. Putinui prieš kelias dienas nusprendus paskelbti padidintą Rusijos branduolinių pajėgų parengtį.

„Tai pavojinga. Tai padidina apsiskaičiavimo riziką. To reikia vengti“, – per spaudos konferenciją Vašingtone sakė A. Blinkenas.

Atnaujinta 22.20

Kyjive skelbiama apie naują oro pavojų, žmonės raginami keliauti į slėptuves.

Atnaujinta 22.09

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patvirtino anksčiau pasirodžiusius pranešimus, kad nuo kovo 4 dienos Rusija ketina visoje šalyje įvesti karo padėtį.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas, kai O. Danilovas kalbėjo „Ukrainos 24“ televizijos eteryje, atsakydamas į klausimus apie galimą karo padėties taikymą Rusijoje.

„Pirma, tai yra mūsų žvalgybos turimi duomenys, kad nuo kovo 4 d. Rusijos Federacija iš tiesų šalyje įves karinę padėtį. Norėčiau pamatyti, kaip Maskva ir Sankt Peterburgas reaguos į tai“, – pabrėžė O. Danilovas.

Jis patikino nesuprantantis, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „siunčia vaikus į karo mėsmalę“.

Atnaujinta 22.04

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad JAV yra pasirengusi tęsti diplomatinį darbą su Maskva, jei ši deeskaluos situaciją Ukrainoje.

„Jei galime imtis diplomatinių žingsnių, kurie, Ukrainos vyriausybės nuomone, būtų naudingi, esame pasirengę jų imtis, nors ir toliau remiame Ukrainos gebėjimą apsiginti“, – sakė jis per spaudos konferenciją Vašingtone.

Pasak JAV diplomatijos vadovo, jau dabar „neišprovokuoto ir nepagrįsto“ Rusijos karo Ukrainoje žmogiškosios aukos yra „sukrečiančios“. Jis tai pareiškė septintąją Rusijos sukelto karo dieną.

„Šio smurto akivaizdoje Ukrainos žmonių drąsa įkvepia pasaulį“, – sakė A. Blinkenas.

Atnaujinta 21.55

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad kalbėsis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu „tiek ilgai, kiek reikės“, kad įtikintų jį nutraukti karą Ukrainoje.

„Aš nusprendžiau toliau palaikyti ryšius su prezidentu Putinu tiek ilgai, kiek galiu ir kiek reikia, kad be atvangos siekčiau įtikinti jį atsisakyti smurto... ir užkirsti kelią konflikto plitimui“, – sakė E. Macronas per televiziją.

Atnaujinta 21.54

Į Ukrainos sostinės gyventojus kreipėsi miesto meras ir paragino juos toliau laikytis saugumo taisyklių ir komendanto valandos.

„Draugai! Mieli Kyjivo gyventojai! Noriu padėkoti Kyjivo žmonėms už ištvermę ir saugumą. Dar prieš komendanto valandą žmonės būna namuose arba slėptuvėse. Tai svarbu šiandien! Nes situacija sudėtinga. Mieste kai kuriose vietovėse į kiemus pataikė keletas sviedinių. Ačiū Dievui, aukų nėra“, – kreipėsi į miesto gyventojus sostinės meras Vitalijus Klyčko.

Atnaujinta 21.50

Maskvoje ir Sankt Peterburge dešimtys mitinguotojų prieš karą sulaikyti įkalintam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui paraginus rusus protestuoti prieš prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.

Policija V. Putino gimtajame Sankt Peterburge smurtu išvaikė protestą ir sulaikė apie šimtą žmonių, pranešė ten buvęs AFP žurnalistas.

Maskvoje teisėsauga uždarė šalia Kremliaus esančią Raudonąją aikštę ir sulaikė bent septynis žmones, nepaisiusius iš garsiakalbių skambėjusio įspėjimo nesibūriuoti.

Demonstracijos įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai A. Navalnas paragino rengti kasdienius mitingus prieš karinę agresiją, teigdamas, kad Rusija neturėtų būti „išsigandusių bailių tauta“, o V. Putiną pavadino „išprotėjusiu mažuoju caru“.

Maskvoje moteris raudonu paltu, šaukusi „ne karui!“, buvo policijos nuvilkta į sunkvežimį, praneša AFP žurnalistas.

„Man skaudu žiūrėti į tai, kas vyksta, ir nieko nedaryti“, – AFP sakė penkiasdešimtmetis vyras. Netrukus jis drauge su septyniolikmečiu sūnumi buvo suimtas.

„Negalėjau likti namuose. Šis karas turi būti sustabdytas“, – 21-erių studentas Antonas Kislovas sakė AFP Sankt Peterburge.

Nepriklausoma opozicijos mitingus fiksuojanti grupė „OVD-Info“ teigia, kad Rusijoje per demonstracijas prieš ketvirtadienį prasidėjusią Maskvos invaziją į Ukrainą buvo sulaikyta per 7 tūkst. žmonių.

45 metų A. Navalnas, vadovavęs didžiausiems pastarųjų metų protestams prieš V. Putiną Rusijoje ir 2020 metais išgyvenęs pasikėsinimą jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje už Maskvos dėl senų kaltinimų sukčiavimu.

Atnaujinta 21.45

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį perspėjo, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europoje prasidėjo „nauja era“, ir senajam žemynui reikia investuoti į savo gynybą ir energetikos nepriklausomybę.

„Mūsų Europa jau parodė vienybę ir ryžtą, – sakė E. Macronas per televiziją kreipdamasis į tautą. – Mes įžengėme į naują erą.“

Atnaujinta 21.40

Anot vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjo Antono Heraščenkos, Kyjivo geležinkelio stoties rajone raketos smūgis nuplėšė didelę šilumos trasą.

Dalis Kyjivo gali likti be šildymo.

Atnaujinta 21.31

Kyjive Rusijos pajėgų sviedinys pataikė į geležinkelio stoties požeminės perėjos zoną.

Tai „Telegram“ tinkle paskelbė vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„Jis ką tik pataikė į stoties požeminės perėjos zoną. Tarp viešbučio „Ibis“ ir „Južny“, – rašė jis.

Atnaujinta 21.17

Švedų ginkluotosios pajėgos trečiadienį pranešė, kad keturi Rusijos naikintuvai įskrido į Švedijos oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje.

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, mes labai rimtai žiūrime į incidentą“, – sakė Švedijos oro pajėgų vadas Carlas-Johanas Edstromas, pridūręs, kad pažeidimas buvo trumpas, tačiau jam užfiksuoti buvo pakelti švedų naikintuvai.

Atnaujinta 21.10

V. Zelenskio štabas pranešė, kad Ukrainos delegacija vyksta susitikti su Rusijos delegacija.

Atnaujinta 21.00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paspartino savo žlugimą pradėjęs karą Ukrainoje, kurio jis negali laimėti, antradienį sakė tremtyje gyvenantis buvęs magnatas Michailas Chodorkovskis.

M. Chodorkovskis interviu televizijai „France 24“ iš Londono sakė, kad V. Putino sprendimas įsiveržti į Ukrainą buvo „emocingas“ vis labiau „paranojiško“ lyderio žingsnis.

„Tai savižudybė. Jis negali laimėti Ukrainoje, net jei užimtų Kyjivą ir (rytinį) Charkivo miestą. Tai paspartins jo pabaigą“, – sakė jis.

„Režimas subyrės. Tai nebus greitai, kalbame apie vienus ar dvejus metus“, – sakė M. Chodorkovskis, pridurdamas, kad pabaiga gali ateiti dėl ekonomikos žlugimo.

M. Chodorkovskis ilgą laiką buvo garsiausias Rusijos kalinys, 2003–2013 metais sėdėję kalėjime dėl kaltinimų, kurie, jo šalininkų teigimu, buvo išgalvoti už tai, kad išdrįso mesti iššūkį V. Putinui.

Tačiau prieš suėmimą M. Chodorkovskis, būdamas naftos milžinės „Jukos“ vadovu, pažinojo V. Putiną asmeniškai.

Jis teigė, kad prieš pradėdamas invaziją V. Putinas buvo pasiryžęs visą gyvenimą likti valdžioje, tačiau dabar padarė „istorinę“ klaidą.

„Jis nėra beprotis. Nors atsiranda tam tikrų senatvinės paranojos požymių... Jis bijo būti nužudytas. Tačiau klinikiniu požiūriu jis nėra beprotis“, – mano M. Chodorkovskis.

Pasak jo, daugiau nei du dešimtmečius būdamas valdžioje ir apsuptas patarėjų, bijančių jam pasakyti tiesą, V. Putinas smarkiai neįvertino Ukrainos pasipriešinimo masto.

„Jis manė, kad Ukrainoje bus sutiktas su gėlėmis. To (pasipriešinimo) jis nesitikėjo“, – sakė M. Chodorkovskis.

Atnaujinta 20.57

Ukrainos valstybinė pagalbos tarnyba pranešė, kad jos gelbėtojai ir savanoriai iš po nuolaužų evakavo daugiau nei 200 Bučos (Kyjivo sritis) gyventojų. Dėl rusų apšaudymo žmonės įstrigo rūsiuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos izoliavo ir nutraukė Kyjivo srityje Rusijos karių veržimąsi susprogdindamos tiltą Baširevkoje.

Atnaujinta 20.54

Beveik visoje Ukrainoje paskelbti oro pavojaus signalai. Kyjive prie Borščiagovkos pasigirdo stiprūs sprogimai.

Atnaujinta 20.47

Kyjivas teigia, kad „yra atskirų signalų apie galimą Baltarusijos karių dalyvavimą karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje“.

Apie tai pranešė Ukrainos prezidentūros atstovas Oleksijus Arestovičius.

Kartu jis pažymėjo, kad tokių signalų dar neužtenka oficialiai patvirtinti tokį Baltarusijos dalyvavimą Ukrainos prezidento kanceliarijos lygmeniu.

„Vyksta patikrinimas. Dabar mes negalime tiksliai pasakyti apie Baltarusijos dalinių dalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą“, – sakė O. Arestovičius.

Kartu jis pridūrė, kad Baltarusijos teritoriją Rusija naudoja aviacijai ir raketų paleidimui.

Atnaujinta 20.40

Kyjivo metro, kuris naudojamas kaip slėptuvė, šiandien yra iki 15 tūkst. žmonių, pranešė metro vadovas Viktoras Braginskis.

Atnaujinta 20.38

Kyjive skelbiama apie oro pavojų, mieste aidi sirenos, gyventojai raginami slėptis. Apie pavojaus sirenas skelbta ir kituose Ukrainos miestuose.

Atnaujinta 20.29

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose trečiadienį apkaltino Rusiją gabenant į Ukrainą kasetinius šaudmenis ir kitus pagal Ženevos konvenciją draudžiamus ginklus, Maskvai siekiant eskaluoti puolimą prieš kaimyninę valstybę.

Linda Thomas-Greenfield kalbėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė kelis Ukrainos miestus ir telkėsi prie sostinės Kyjivo, keldamos baimę dėl galimo puolimo.

„Panašu, kad Rusija ruošiasi didinti savo kampanijos prieš Ukrainą brutalumą“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė L. Thomas-Greenfield.

„Matėme vaizdo įrašus, kaip Rusijos pajėgos į Ukrainą gabena itin mirtiną ginkluotę, kuriai mūšio lauke ne vieta. Tai yra ir kasetinė amunicija, ir vakuuminės bombos, kurios pagal Ženevos konvenciją yra uždraustos“, – sakė ji.

JAV paskelbė naujų sankcijų Rusijos gynybos sektoriui ir Baltarusijai, pranešė agentūra AFP.

Atnaujinta 20.07

Rusijos kariuomenė apšaudė Avdijivkos miestą naudodama daugkartinį raketų paleidimo įrenginį „Smerch“, informavo Donetsko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenko.

„Rusijos kariai apšaudė Avdijivką iš „Smerch“. Laimei, visi sviediniai nukrito netoli miesto, niekas nenukentėjo“, – rašė P. Kyrylenko.

Anot jo, Rusijos pajėgos ir toliau rengia atakas prieš Avdijivką, įskaitant oro antskrydžius.

Atnaujinta 19.49

Nuo Rusijos invazijos pradžios į Ukrainos teritoriją rusų pajėgos paleido daugiau kaip 180 raketų, o be karinių objektų, didelių nuostolių patyrė civilinė infrastruktūra ir gyvenvietės.

Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainos teritoriją pradžios priešas paleido daugiau kaip 180 raketų. Be karinių objektų, didelių nuostolių patyrė civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai. Rusijos okupacinės pajėgos, pažeisdamos tarptautines humanitarines teises, griebėsi vietos gyventojų, įskaitant vaikus, plėšimo ir žudymo. Okupacinės kariuomenės moralė yra itin žema“, – teigiama pranešime.

Atnaujinta 19.38

Naujame mūšyje prie Kručio (Černihivo srityje) Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 200 Rusijos pajėgų karių. Pranešama, kad prieš mūšį Rusijos pajėgos bandė sugriauti Kručio didvyrių memorialą.

Atnaujinta 19.37

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas aptarė naujas sankcijas Rusijai ir naujus gynybos ginklų tiekimus Ukrainai, soc. tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos URM spaudos tarnyba.

Pokalbyje telefonu su JAV valstybės sekretoriumi D. Kuleba išreiškė padėką JAV už jau suteiktą karinę pagalbą Ukrainai. Pašnekovai susitarė dėl naujų gynybos ginklų tiekimo Ukrainai.

Ukrainos ministras pabrėžė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo svarbą.

Atnaujinta 19.26

JT Generalinė Asamblėja didele balsų dauguma pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą ir paragino Maskvą nutraukti agresiją.

Už atitinkamą rezoliuciją trečiadienį Niujorke balsavo 141 JT šalis narė, 35 susilaikė, o 5 buvo prieš.

Atnaujinta 18.58

Aukščiausioji Rada svarsto pradėti nacionalizuoti visą Rusijos turtą Ukrainoje po šios šalies pradėto karo šalyje.

Atnaujinta 18.49

Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų apkaltino Rusiją siekiant vykdyti genocidą jo šalyje, trečiadienį sakydamas kalbą per retus Generalinės Asamblėjos debatus, praėjus beveik savaitei nuo Maskvos karinės invazijos į jo šalį pradžios.

„Jie atėjo atimti iš Ukrainos pačią jos teisę egzistuoti“, – sakė ambasadorius Serhijus Kyslycia Generalinei Asamblėjai prieš balsavimą dėl rezoliucijos, kuria reikalaujama, kad Rusija išvestų savo pajėgas iš Ukrainos.

„Jau aišku, kad Rusijos tikslas – ne vien okupacija, bet ir genocidas“, – pridūrė ukrainiečių diplomatas.

Atnaujinta 18.47

Rusijos gynybos ministerija pirmą kartą oficialiai paskelbė apie žuvusius šalies karius.

Skelbiama, kad „žuvo 498 Rusijos kariai“. Ukraina skelbia apie žymiai didesnius Rusijos kariuomenės nuostolius.

Atnaujinta 18.45

Pranešama, kad 500 „Stinger“ ir 1000 „Panzerfaust 3“ gynybos kompleksai iš Vokietijos jau pasiekė Ukrainą.

Atnaujinta 18.44

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė neatmetantis galimybės, kad bus įvestos sankcijos Rusijos naftos importui į Ameriką, atsakant į Maskvos invaziją Ukrainoje.

„Niekas neatmetama“, – jis sakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ar beprecedenčių JAV ir Vakarų sankcijų tolesniu taikiniu galėtų tapti Rusijos nafta.

Jungtinės Valstijos kartu su Europos Sąjunga ir kitais sąjungininkais jau įvedė sankcijų, turinčių „suluošinti“ Rusijos ekonomiką, įskaitant valiutą, komercinių bankų sektorių, oro bendroves ir kitus taikinius.

Atnaujinta 18.34

Skelbiama, kad Rusijos delegacija į derybas atvyko tos pačios sudėties, o Ukrainos delegacija į derybų vietą atvyks rytoj.

Atnaujinta 18.30

Rusijos šarvuočiai įvažiavo į Balaklijos miestelį (Charkivo sritis). Meras pranešė, kad miesto valdžia su okupacinėmis pajėgomis nebendradarbiaus.

Atnaujinta 18.26

Kyjivo srities Bašyrivkos mieste buvo susprogdintas tiltas. Užblokuoti Rusijos evakuacijos keliai.

Katiužankoje prie Kyjivo sustojo rusiškos technikos kolona. Jie neturi kuro ir amunicijos. Pranešama, kad kareiviai iš Rusijos pasiruošę pasiduoti.

Atnaujinta 18.13

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad yra labai susirūpinusi dėl pranešimų apie išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje.

Kol kas patvirtintas tik vienas atvejis, sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, turėdamas omenyje incidentą, kai buvo apšaudyta ligoninė ir žuvo 4 žmonės.

Jis sakė, kad pranešimai apie kitas atakas tiriami ir pabrėžė, kad išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas pažeidžia tarptautinę teisę. Rusija nuo pat invazijos pradžios teigė, kad civiliniai objektai nebus puolami.

Ketvirtadienį į Lenkiją turėjo būti atgabentos PSO organizuotos pirmosios pagalbos atsargos. Tai – 36 tonos medžiagų, skirtų skubioms operacijoms, taip pat kiti vaistai ir produktai, skirti 150 tūkst. žmonių pamaitinti, sakė jis.

PSO Ukrainoje dirba jau daug metų, sakė skubios pagalbos koordinatorius Mike‘as Ryanas. Dar prieš Rusijos invaziją 23 ligoninėms buvo skirta medicinos priemonių ir kitų medžiagų.

PSO paskelbė raginimą surinkti 45 mln. dolerių aukų Ukrainai ir 12,5 mln. dolerių – kaimyninėms šalims, kurios padeda nukentėjusiems žmonėms.

Atnaujinta 18.11

„Makarovo miestas Kyjivo srityje buvo išlaisvintas. Ten buvo įsitvirtinusi „14-oji princo Romano Didžiojo“ vardo brigada ir „95-oji specializuota brigada“, – pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Skelbiama, kad Rusijos delegacija jau atvyko į derybų vietą.

Atnaujinta 17.45

Ukraina tikisi teigiamų signalų dėl narystės Europos Sąjungoje, apie tai „Twitter“ parašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Nuolat palaikome ryšį su savo patikimu draugu, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu. Aptarėme esamą situaciją mūšio lauke ir diplomatines pastangas. Tikimės teigiamų signalų dėl Ukrainos narystės ES“, – sakė šalies vadovas.

Atnaujinta 17.39

Rusijos pajėgos pradėjo ugnį į Ukrainos kontrolės punktą Korosteno mieste (Žytomyro sritis). 4 žmonės žuvo, 5 sužeisti. Nukentėjo ir Korosteno televizijos bokštas, nutrūko televizijos ryšys.

Taip pat skelbiama apie nukentėjusius civilius Enerhodare, į kuriuos buvo paleistos granatos.

Atnaujinta 17.34

Pranešimai apie oro pavojų Černihive, miesto gyventojai raginami slėptis.

Atnaujinta 17.32

Rusijos pajėgos vėl pradėjo raketų smūgį Charkivo centre.

Atitinkamą pareiškimą per „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos Charkivo srityje atstovas Jevhenas Vasylenko.

„Raketų smūgiai ką tik pasiekė centrinę miesto dalį. Apgriauta Charkivo miesto taryba, Darbo rūmai, gyvenamieji daugiabučiai. Centrinėje struktūroje yra sunaikintų pastatų. Gelbėtojai yra įvykio vietoje, mes dirbame“, – sakė A. Vasylenko.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos vadavietę Ditatkų kaime netoli Černobylio. Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės spaudos tarnyba.

Atnaujinta 17.16

Civiliai Enerhodaro mieste (didžiausios Europos atominės elektrinės namai) išėjo blokuoti kelių, sulaikydami Rusijos pajėgų tolesnį judėjimą.

Enerhodare pajėgos panaudojo granatas prieš civilius gyventojus.

Atnaujinta 17.08

Ispanija tiesiogiai tieks ginkluotę Ukrainai, kovojančiai su Rusijos karine invazija, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, prieš dvi dienas teigęs, kad Madridas prisidės prie pagalbos tik per Europos Sąjungos finansavimo mechanizmą.

Sprendimas priimtas P. Sanchezo kairiųjų koalicinei vyriausybei patyrus spaudimą aktyviau reaguoti į Europos rytiniame pakraštyje siaučiantį karą.

„Ispanija nusiųs puolamosios karinės techninės įrangos ukrainiečių pasipriešinimui“, – paskelbė P. Sanchezas. Daugiau informacijos apie siunčiamą pagalbą jis nepateikė.

Atnaujinta 17.02

Ukraina žada išduoti rusų karo belaisvius jų motinoms ir tėvams, jei jie atvyks jų pasiimti.

Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka pateikė kalinių motinoms išsamų veiksmų, skirtų vaikams grąžinti, algoritmą.

Ukrainos Rados žmogaus teisių pareigūnė pranešė, kad nuo invazijos pradžios šalyje žuvo 21 vaikas, 55 buvo sužeisti.

Atnaujinta 16.52

„Šįvakar vyks Rusijos ir Ukrainos derybos“, – pranešė vienas iš Ukrainos delegacijos narių ir Rados „Tautos tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija.

Atnaujinta 16.48

Ukrainos URM vadovas Dmytro Kuleba pranešė, kad į Ukrainą vyksta savanoriai iš 16 pasaulio šalių. Jų jau yra apie tūkstantis.

Atnaujinta 16.44

Vaizdai iš Charkivo miesto. Rusijos pajėgų sviediniai sunaikina civilių butus.

Atnaujinta 16.40

Ukrainos užsienio reikalų ministerija atidarė informacinę platformą užsienio auditorijai apie karą Ukrainoje portale war.ukraine.ua.

Pagrindinis war.ukraine.ua tikslas – pateikti patikrintą informaciją apie situaciją Ukrainoje, pasidalinti konkrečiais būdais palaikyti Ukrainą, taip pat parodyti žmogiškąjį pasipriešinimo aspektą.

Atnaujinta 16.30

Dėl NATO paramos Ukrainai Rusija įspėjo apie galimą konfliktą su Aljansu. „Žinoma, kad kyla rizikos, – trečiadienį valstybinei stočiai „Rossija 24“ sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. – Žinoma, kad mums nerimą kelia ginklų tiekimo programa, tai šioje situacijoje labai pavojinga.“ Esą nėra garantijų, kad nebus incidentų.

Virtinė NATO šalių po Rusijos invazijos į Ukrainą paskelbė apie ginklų siuntas Kyjivui. Rusija pabrėžia, kad Ukrainoje vykdoma „specialioji karinė operacija“ Rusijos piliečiams apsaugoti ir Rusijos saugumo interesams įgyvendinti.

A. Gruško apkaltino NATO siekiant „sukurti naują pasaulio tvarką“. „Vakarai laiko save Šaltojo karo nugalėtoju ir todėl nusprendė, kad tik jie gali nustatyti globalias taisykles“, – kalbėjo viceministras. Jis paragino ES atsiskirti nuo NATO. „ES neturės šansų būti nepriklausoma veikėja globalioje ir Europos scenoje“, – tęsė A. Gruško.

Jei ES nesupranta, kad JAV laiko Ukrainą forpostu kovoje su Rusija ir taip kursto įtampą, tai Europos projektas, anot jo, pasmerktas žlugti. „Tada ji liks JAV satelitu karine prasme ir nepasieks nepriklausomybės“, – sakė A. Gruško.

Atnaujinta 16.28

Baltarusijos žiniasklaidos kanalai praneša, kad Rusijos delegacija jau išvyko deryboms su Ukraina. Ukrainos pusė dar nepatvirtino, ar dalyvaus derybose.

Atnaujinta 16.22

Skelbiama, kad baltarusiai blokuoja geležinkelio judėjimą, norėdami pristabdyti karinių prekių judėjimą, praneša Baltarusijos televizija Lenkijoje „Belsat“.

Atnaujinta 16.19

Charkivas, dūmai virš Saltovkos rajono:

Atnaujinta 16.16

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė karinį NATO įsikišimą į Rusijos karą Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“.

„Mes nesiimsime karinių veiksmų“, – sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje NATO, kai trečiadienį su prisistatymo vizitu lankėsi Izraelyje.

Atnaujinta 16.10

Remiantis atnaujintais Donecko srities valstybės administracijos duomenimis, nuo Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainos teritoriją pradžios per Mariupolio apšaudymus buvo sužeisti 138 civiliai.

Tai paskelbė Donecko srities valstybės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko.

Anot jo, kovo 2 d. Donecko srityje prie Mariupolio tęsiasi įnirtingos kautynės. Tikslus žuvusių gyventojų skaičius kol kas nežinomas.

Kyjivo srities teritorijoje komendanto valanda galios nuo šiandien, kovo 2 d., 20 val., iki rytojaus, kovo 3 d., 7 val.

Tai paskelbė Kyjivo regioninės valstybės administracijos pirmininkas Oleksijus Kuleba.

„Pabrėžiu, kad komendanto valandos metu jokiu būdu neišeikite iš savo namų. Gavus oro pavojaus signalą, eikite į artimiausią prieglaudą“, – rašė jis.

Pranešama apie oro pavojų Charkive.

Atnaujinta 16.00

Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą.

Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų. Be to, jos sienos šiuo metu yra uždarytos kone visiems atvykėliams iš užsienio, siekiant išvengti pandeminio koronaviruso plitimo.

Tačiau dabar F. Kishida pažadėjo, kad Japonija „vykdys planą priimti žmones iš Ukrainos, kurie pabėgo į trečiąsias šalis“, siekdama „tokiu lemiamu momentu parodyti savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis“.

Atnaujinta 15.58

Charkivo mieste vykusiose atsakomosiose kovose Ukrainos ginkluotosios pajėgos sutriuškino vieną iš elitinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų brigadų.

Atitinkamą pareiškimą Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pasakė per spaudos konferenciją Ukrainos prezidento kanceliarijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Mes naikiname priešą. Mūsų aviacijos ir artilerijos pajėgos dirba labai meistriškai. Vakar buvo aviacijos antskrydžių diena netoli Kyjivo, prie Nikolajaus ir kituose miestuose. Mūsų dalinys Charkive kontratakavo ir priešo mūšiuose nugalėjo 200-ąją priešo brigadą, vieną geriausių elitinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų brigadų. Mūsų kariai laimi. Priešas bus nugalėtas; pergalė bus mūsų“, – sakė O. Arestovičius.

Atnaujinta 15.48

Voznesensko miestą apšaudė sunkioji artilerija, apgriautas vienas iš miesto tiltų.

Atnaujinta 15.46

Rusijos Valstybės Dūmoje buvo priimtos pataisos, numatančios „iki 15 metų kalėjimo už „klastočių“ (V. Putinui nepriimtinos informacijos) apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus platinimą“.

Atnaujinta 15.44

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukrainos vadovybė „turi atstovauti visoms šalies tautybėms“. „Ukrainiečiai renka savo vadovybę, – sakė jis interviu stočiai „Al Jazeera“, kurio ištraukas cituoja agentūra TASS. – Tačiau ji turi atstovauti visoms Ukrainos tautybėms.“

Atnaujinta 15.38

Kyjive pranešama apie oro pavojų, skamba sirenos, žmonės raginami keliauti į bunkerius ir slėptuves.

Achtyrkos policijos pareigūnai kartu su Terboronos atstovais sulaikė 10 rusų įsibrovėlių.

Apie tai pranešė Nacionalinės policijos spaudos tarnyba.

Atnaujinta 15.35

Vyksta konsultacijos dėl Ukrainos ir Rusijos delegacijų taikos derybų antrojo turo datos ir vietos. Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.

„Ar derybos įvyks, ar ne, nežinoma. Šiuo metu vyksta konsultacijos dėl datos, trukmės ir vietos. […] Iš tikrųjų negalime atmesti, kad jos įvyks šiandien [2022 m. kovo 2 d. – Red.], bet konsultacijos vis dar vyksta“, – sakė O. Arestovičius.

Jo teigimu, netrukus bus paskelbtas oficialus pareiškimas šiuo klausimu.

Tuo metu Ukrainos vadovo V. Zelenskio komandos narys Michaylo Podoliakas teigė, kad Rusijoje neatmetama galimybė įvesti karo padėtį.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pasiūlė Europos Sąjungai priimti 100 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Ukrainos miestams ir vietovėms atstatyti.

Atnaujint 15.06

Mariupolyje yra daugybė žuvusių žmonių, skelbia miesto meras. Anot jo, Ukrainos pajėgos toliau atremia Rusijos atakas, tačiau rusų pajėgos neleidžia iš miesto evakuoti civilių gyventojų.

Nuo antradienio miestą aktyviai apšaudo Rusijos artilerija.

Atnaujinta 15.01

JK premjeras: Putino režimas įvykdė karo nusikaltimų

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną karo nusikaltėliu dėl civilių taikinių bombardavimų Ukrainoje.

„Ką jau matėme iš Vladimiro Putino režimo, – jie jau mėto sprogmenis ant nekaltų civilių – mano požiūriu, visiškai atitinka karo nusikaltimą“, – premjeras sakė parlamentui.

Atnaujinta 14.52

Baltarusijos režimas patvirtina, kad „teroristai“ blokavo geležinkelį

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija patvirtino, kad nenustatyti „teroristai“ blokavo geležinkelio bėgius ir sunaikino signalines sistemas Mogiliovo, Gomelio ir Minsko regionuose.

Tai gali apsunkinti Rusijos karinės technikos judėjimą Baltarusijos teritorijoje.

Atnaujinta 14.33

836 tūkst. pabėgėlių

Beveik 836 tūkst. pabėgėlių jau pasitraukė iš Ukrainos, kurią užpuolė Rusija, ieškodami prieglobsčio kaimyninėse šalyse, rodo trečiadienį skelbiami Jungtinių Tautų duomenys.

Remiantis informacija JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) interneto svetainėje, iš viso šalį jau paliko 835 928 žmonės.

Tai didžiulis šuolis nuo antradienio popietės, kai JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi skelbė apie 677 000 pabėgėlių. Daugiau nei pusė jų patraukė į Lenkiją.

UNHCR duomenys rodo, kad į Lenkiją pabėgo 454 tūkst. žmonių, į Vengriją – 116 tūkst., į Slovakiją – 67 tūkst., į Moldovą – 65 tūkst., į Rusiją – 43 tūkst., į Rumuniją – 38 tūkst., į Baltarusiją – 350.

52 tūkst. pabėgėlių pasiekė toliau esančias Europos šalis.

Dar 96 tūkst. žmonių nuo vasario 18-osios iki 23-iosios į Rusiją pateko iš Maskvos vadovaujamų ir remiamų separatistų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko regionų, nurodė UNHCR.

Atnaujinta 14.30

Ukrainos karinės pajėgos pradeda perimti iniciatyvą iš puolančių Rusijos pajėgų kai kuriose vietovėse, skelbia Ukrainos generalinis štabas. Vidurdienį išplatintame pranešime rašoma, kad rusų pajėgos bando vengti tiesioginių susidūrimų su Ukrainos kariuomene ir civiliais, kurie blokuoja rusų karinių konvojų kelius.

Anot Ukrainos generalinio štabo, Rusijos kampanija Volynės kryptimi prarado iniciatyvą ir sustojo; Rusijos pajėgos veržiasi Makarivo, Brusylivo, Fastivo ir Kyjivo link; rusų pajėgos sustabdė puolimą Malyno, Irpino, Demidovo kryptimis; rusai bando dislokuoti pajėgas Žytomyro regione; sustabdytas rusų veržimasis Černihivo kryptimi, Krasnodaro ir Iziumo kryptimis; Rusijos pajėgoms nepavyko apsupti Mariupolio ir prasiveržti iki Donecko bei Luhansko rajonų ribos; Juodosios jūros regione Rusija toliau rengiasi vykdyti desanto išlaipinimą.

Anot Ukrainos generalinio štabo, Rusijos propagandinės kampanijos Ukrainos teritorijoje taip pat stringa, nes vietos gyventojai yra nusiteikę itin priešiškai Rusijos pajėgų atžvilgiu.

Atnaujinta 14.07

Internete plinta vaizdai, kuriuose užfiksuotos Rusijos atakos prieš civilinius Charkivo objektus. Sparnuotoji raketa pataikė į miesto administracijos pastatą, artilerijos smūgis buvo suduotas mokyklai.

Atnaujinta 13.52

ES atjungia 7 Rusijos bankus nuo SWIFT

Europos Sąjunga (ES) oficialiai atjungia 7 Rusijos bankus nuo bankinių mokėjimų sistemos SWIFT, bet kol kas nesiima veiksmų prieš bankus, per kuriuos atsiskaitoma už gamtines dujas ir naftą.

Ukraina: rusai siunčia kautis antrakursius kadetus

Rusijos kariuomenės resursai senka, o kariauti į Ukrainą Maskva siunčia karinių mokyklų studentus, praneša V. Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius. Anot jo, Ukrainos pajėgoms pasidavė antrakursių kadetų pulkas, dalyvavęs kovos veiksmuose.

Anot A. Arestovičiaus, kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad Baltarusijos kariuomenės daliniai dalyvautų kovos veiksmuose prieš Ukrainos karius.

Atnaujinta 13.40

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Rusijos delegacija lauks Ukrainos derybininkų ankstesnėje derybų vietoje Baltarusijoje trečiadienio vakarą.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija tviteryje taip pat pranešė, kad šalis yra pasirengusi priimti derybininkus.

Kyjivas yra pasirengęs antroms deryboms, bet Rusijos ultimatumų nepriims, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Volodymyro Zelenskio patarėjas Aleksejus Arestovičius pranešė, kad derybos turėtų vykti trečiadienio vakarą. Numatoma, kad Ukrainos delegacijos sudėtis nesikeis.

Atnaujinta 13.07

Chersono miesto meras prašo sukurti humanitarinį koridorių, kad būtų galima išgabenti iš miesto sužeistus žmones, mirusiuosius ir apsirūpinti maisto produktais. Miestą yra apsupusios Rusijos pajėgos, pavieniai rusų kariai ir technika jau fiksuojami ir miesto centre, čia vyksta kautynės.

Ukrainos pajėgos skelbia vykdančios kontratakas ir skelbia, kad nukovė daug rusų karių. Rusijos pajėgos esą tikėjosi Chersoną palaužti psichologiškai.

Atnaujinta 12.25

Navalnas ragina rusus protestuoti gatvėse: norime būti taikos tauta

Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį paskelbtuose „Twitter“ įrašuose paragino rusus išeiti į miestų gatves ir protestuoti prieš Maskvos karinę invaziją Ukrainoje. „Mes, Rusija, norime būti taikos tauta. Bet mus taip dabar vadintų nedaugelis“, – rašo opozicionierius.

Atnaujinta 12.17

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėja, kad Rusijos pajėgos vis artėja prie Ukrainos sostinės, bet pabrėžia, kad ukrainiečiai kovos gindami miestą.

Apklausa: beveik 90 proc. ukrainiečių tiki, kad pavyks atremti Rusijos invaziją

Beveik 90 proc. Ukrainos gyventojų tiki, kad šaliai pavyks atremti Rusijos invaziją, rodo sociologinės grupės „Rating“ kovo 1-ąją paskelbta apklausa.

98 proc. šalies gyventojų remia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmus, 93 proc. remia prezidentą Volodymyrą Zelenskį, 84 proc. – vietos valdžios pareigūnus.

Atnaujinta 11.41

Ispanija perduos letalinės ginkluotės Ukrainai.

Atnaujinta 11.30

„Nexta“ kanalo žiniomis, Rusijos pajėgos gali rengti provokaciją prieš Baltarusijos pasieniečius Ukrainos pasienyje. Rusų kariai, dėvintys Ukrainos kariuomenės uniformas, gali pulti baltarusių pareigūnus, taip siekdami sukurti pretekstą Baltarusijos režimo pajėgoms įsitraukti į Maskvos vykdomą karą prieš Ukrainą.

Atnaujinta 11.29

Žiniasklaida: Janukovyčius yra Minske, rusai jį skelbs Ukrainos prezidentu

Per 2014 m. Maidano revoliuciją nuverstas ir iš šalies pabėgęs prorusiškas Ukrainos eksprezidentas Viktoras Janukovyčius šiuo metu yra Minske. Čia Rusija jį rengia „specialiajai operacijai“, remdamasis šaltiniais Ukrainos žvalgyboje, skelbia dienraštis „Ukrainskaja pravda“.

Atnaujinta 11.21

V. Zelenskis pakeitė Odesos ir Čerkasų rajonų gubernatorius.

Starobilske neginkluoti vietos gyventojai sudarė gyvą žmonių grandinę, kuri užtverė kelią Rusijos karinės technikos kolonai judėti miesto gatvėmis. Energogrado gyventojai taip pat žmonių grandine užtvėrė kelią, kad neleistų prasiveržti Rusijos karinėms pajėgoms.

Ukrainos kariuomenė skelbia mūšyje prie Charkivo perėmusi 6 naujausius Rusijos tankus T-80BVM, kitos karinės technikos.

Atnaujinta 10.45

Ukrainą jau pasiekė nauji bepiločiai koviniai orlaiviai „Bayraktar TB2“, greitu metu tikimasi, kad bus pristatyti ir papildomi „Stinger“ bei „Javelin“ ginklai, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Atnaujinta 10.43

Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios, pavaldžios Maskvos patriarchatui, kunigai skelbia, kad pamaldų metu neminės Maskvos patriarcho Kirilo II ir reikalauja, kad patriarchas Onufrijus atskirtų Bažnyčią nuo Maskvos patriarchato.

Atnaujinta 10.23

Rusijos naujienų agentūra RIA skelbia, kad greitu metu gali vykti antrasis Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų raundas. Kada jis vyks, esą dar nėra aišku, tačiau neatmetama, kad derybininkai susitiks jau trečiadienio vakarą.

Atnaujinta 10.14

Ukrainos generalinis štabas įspėja, kad Rusijos pajėgos gali bandyti užimti Pietų Ukrainos atominę elektrinę. 20 rusų pajėgų sraigtasparnių pajudėjo iš Mykolaivo link Voznesensko, kur yra ši elektrinė.

Atnaujinta 10.12

Zelenskis sako, kad Rusija nori ištrinti Ukrainą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino jo šalį puolančią Rusiją siekiant „ištrinti“ ukrainiečius, jų šalį ir istoriją.

Vaizdo įraše Ukrainos lyderis sakė, kad raketos smūgis į taikinį holokausto žudynių vietoje rodo, kad „daugeliui žmonių Rusijoje mūsų Kyjivas yra visiškai svetimas“.

Atnaujinta 10.08

Rusijos desantas išsilaipino Mykolaive, esančiame tarp Odesos ir Chersono šalies pietuose, čia skelbiama komendanto valanda.

Atnaujinta 09.49

JK gynybos sekretorius: rusų bombardavimas tik stiprės

Rusijos pajėgos smarkiai atsilieka nuo invazijos plano, o Ukrainos miestų bombardavimas tik stiprės, trečiadienį ryte „Sky News“ televizijai sakė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace`as.

„Matome, kad pasirinka taktika buvo klaidinga. Jie (rusų pajėgos) manė, kad galės užimti daugelį miestų per kelias valandas, o ne dienas“, – sakė JK sekretorius. Anot jo, Rusijos pajėgos veikiausiai susiduria su logistikos problemomis, prie kurių prisideda ir „labai gudri“ ukrainiečių gynyba.

„Dabar matome intensyvius bombardavimus naktį, jie nesiartins prie miestų taip smarkiai, kaip iki šiol, (...) kai kur jie visiškai nesirinkdami taikinių bombardavo ištisus rajonus. (...) Dabar jie bandys apsupti miestus ir arba juos apeiti, arba subombarduoti“, – sakė B. Wallace`as.

Anot jo, Vladimirui Putinui nerūpi Vakarų įvestos sankcijos ir jis mano galėsiąs jas ištverti, kaip ir 2014-aisiais.

Ukrainos duomenimis, per naktį vykusį Charkivo bombardavimą žuvo mažiausiai 21 civilis, dar 112 buvo sužeisti.

Rusijos pajėgos yra visiškai apsupusios Chersono miestą, skelbia meras Igoris Kolychajevas, tačiau miestas dar nėra okupuotas.

Atnaujinta 09.22

Baltarusijos opozicijos atstovė Ana Krasulina televizijai „Ukraine 24“ sakė, kad Mozyrų (Baltarusija) miesto morgai yra pilni Ukrainoje žuvusių čečėnų karių kūnų.

Esą buvo duotas įsakymas juos čia kuo ilgiau saugoti, kad eiliniai čečėnai nesužinotų apie Rusijos kariuomenės praradimus Maskvai rengiant invaziją Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija praneša, kad rusų kariai užėmė Chersoną ir esą vyksta derybos su civiline miesto administracija, siekiama užtikrinti įprastą infrastruktūros darbą. Ukraina šios informacijos nepatvirtino.

Atnaujinta 08.48

Rusijos raketa smogė ir apgriovė policijos būstinės pastatą Charkive bei šalia esantį universiteto pastatą. Kol kas apie nuketėjusiuosius nepranešama.

Atnaujinta 08.24

13 Rusijos taktinių bataliono grupių tęsia puolimą Kyjivo kryptimi ir bando atkirsti šalies sostinę, veiksmai vyksta Goreiničių, Gostomelio ir Demidovo apskrityse miesto šiaurėje.

Keliose vietovėse į šiaurę nuo Kyjivo Ukrainos pajėgos sustabdė rusų veržimąsi, Rusijai nepavyksta išlaikyti apsupus Sumų, Lebedino ir Achtyrkos miestų.

Žytomyro regione veikia iki 3 Rusijos taktinių bataliono dydžio grupių, skelbia Ukrainos generalinis štabas.

Rusijos pajėgos bando blokuoti Mariupolio miestą, tačiau jiems to nepavyksta padaryti. Rusai juda ir link Chersono bei Nikolajevo, nurodė Ukrainos generalinis štabas. Apie Chersono praradimą ukrainiečiai nepraneša.

Pietuose Rusijos pajėgos rengiasi išlaipinti desantą iš jūros.

Anot Ukrainos generalinio štabo, rusų pajėgų moralė yra žema dėl sėkmingos ukrainiečių gynybos.

Atnaujinta 08.13

Naktis iš antradienio į trečiadienį Kyjive buvo neįprastai rami, teigia čia esanti Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė. Tačiau politologai teigia, kad Rusijos pajėgos galbūt persigrupuoja, bando atnaujinti tiekimo grandines, o galbūt ruošiasi antrajam derybų raundui, kuris turėtų vykti trečiadienį.

Atnaujinta 08.11

JT: žuvo 136 Ukrainos civiliai, iš jų bent 13 yra vaikai

Jungtinių Tautų duomenimis, per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo mažiausiai 136 civiliai ukrainiečiai, iš jų 13 yra vaikai. Tačiau JT Aukščiausiojo žmogaus teisių komisaro atstovė Liz Throssell pabrėžė, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius veikiausiai yra kelis kartus didesnis.

Ukrainos duomenimis, žuvo bent 352 civiliai, buvo sužeista 1 684 žmonės.

Atnaujinta 08.05

Pietų Korėja įveda sankcijas Rusijos bankams: „Sberbank“, VEB, PSB, VTB, „Otkritie“, „Sovcom“, „Novicom“.

Charkive toliau griaudi sprogimai.

Atnaujinta 07.16

Prie Ukrainos gynybos jungiasi ir savanoriai iš Japonijos. Ukrainos duomenimis, į buriamą tarptautinį batalioną atvyko 70 Japonijos piliečių. 50 iš jų yra buvę Japonijos savigynos pajėgų kariai, dar 2 yra Prancūzijos užsieniečių legiono kariai, praneša dienraštis „Mainichi Shimbun“, kurį cituoja „Sky News“. Ukrainos ambasada Tokijuje taip pat pranešė, kad kviečia atvykti savanorius, turinčius medicininės, IT, ugniagesių darbo patirties.

Atnaujinta 06.46

Skelbiama, kad Charkive Ukrainos kariuomenė nepatyrė nuostolių per susišaudymus, tačiau aktyvūs veiksmai čia tebevyksta.

Atnaujinta 06.15

„The Kyiv Independent“ praneša, kad Vladimiras Putinas uždraudė Rusijos piliečiams paikti šalį su daugiau nei 10 tūkst. dolerių vertės užsienio valiuta.

Atnaujinta 06.05

„Nexta“ teigia, jog daugėja pranešimų, kad Chersonas gali būti užimtas. Miesto meras prašo humanitarinės pagalbos medicinos priemonėmis ir maistu bei evakuoti iš miesto sužeistuosius.

Atnaujinta 05.15

Chersono meras Igoris Kolychajevas skelbia, kad rusų kariai sugebėjo užimti miesto geležinkelio stotį ir upės uostą.

Atnaujinta 05.00

JAV prezidentas Joe Bidenas skaitė savo metinį pranešimą, jame Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino kruopščiai suplanuotu aktu ir dar kartą pasakė, kad V. Putinui tai atsilieps labai skaudžiai. Jis teigė, kad Rusijos ekonomika nuo pasaulio paskelbtų sankcijų griūva, o šalis tampa izoliuota nuo pasaulio.

„Putinas apsupo Ukrainą su tankais, tačiau jis niekada nepalauš Ukrainos žmonių sielų ir širdžių“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Savo kalboje J. Bidenas dar kartą pasakė, kad JAV kariai nesikaus su Rusijos armija Ukrainoje, tačiau patikino, kad visos NATO šalys bus ginamos, įskaitant Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Prezidentas teigė, kad JAV atsiųs dar daugiau karinių pajėgų į Europą.

J. Bidenas oficialiai patvirtino, kad JAV uždaro savo šalies oro erdvę visiems Rusijos lėktuvams.

„Prezidente Zelenski, ukrainiečiai, – jūs įkvėpėte visą pasaulį. Ukrainos studentai, mokytojai – visi tapo kariais.

Mes, Jungtinės Valstijos, stovime koja kojon su Ukrainos žmonėmis. Žinome pasaulio istorijos pamokas: jeigu diktatorius nėra sustabdomas, jis eina pirmyn.

Putinas dabar yra apribotas nuo pasaulio, ko nėra buvę pasaulio istorijoje. Kartu su savo sąjungininkais mes pritaikėme dideles ekonomines sankcijas, jos Putino karines lėšas paverčia bereikšmėmis.

Aš šiandien sakau Putinui ir jo oligarchams, kurie pavogė milijardus dolerių, – viskas. Jų prabangūs būstai, jachtos, lėktuvai ir sąskaitos – mes viską areštuosime. Nuo šiandien atšauksime visus skrydžius iš Rusijos. Ir tik Putinas yra dėl to kaltas“, – kalbėjo J. Bidenas.

Atnaujinta 04.05

LRT RADIJAS: Žiniasklaida skelbia, kad Ukrainoje Kyjivo link judėjęs didžiulis Rusijos karinis konvojus buvo pristabdytas. Anot agentūros „Reuters“, rusų pajėgos susidūrė su logistinėmis problemomis, maisto ir degalų trūkumu, taip pat galbūt nusprendė pergalvoti puolimo strategiją. Kai kurių nepatvirtintų šaltinių teigimu, dešimčių kilometrų ilgio konvojų atakavo Ukrainos pajėgos.

Atnaujinta 03.45

Pranešama, kad Rusijos kareiviai visiškai užėmė Trostyaneco miestą Sumų regione, praneša miesto meras Juris Bova. Rusai eina per gyventojų namus ir tempia juos į lauką, verčia šalti ir likti gatvėje, nes bijo Ukrainos kariuomenės smūgių iš oro. Nutrauktos elektros linijos, sugadinti visi į miestą vedantys keliai. Ši informacija oficialios Ukrainos valdžios dar nėra patvirtinta.

Atnaujinta 03.30

Ukraina tariasi dėl humanitarinių koridorių apsuptiems miestams, praneša UNIAN, cituodami Ukrainos sveikatos ministrą Viktorą Lyaško.

„Premjero pavaduotoja Olga Stefanišina palaiko nuolatinį ryšį, aš palaikau ryšį su Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) Europos regiono biuro direktoriumi Hansu Kluge, kad būtų suorganizuoti humanitariniai koridoriai, kuriais būtų galima pristatyti medikamentų, vaistų ir kitų reikalingų dalykų“, – sakė V. Lyaško.

Jis pridėjo, kad psichoneurologinis dispanseris Černihive tris diena atkirstas nuo tiekimo, Mariupolio ligoninės susiduria su nuolatiniais elektros energijos tiekimo sutrikimais. Jis teigia, kad rusai nepraleidžia greitosios pagalbos automobilių, neleidžia pristatyti vaistų ir maisto.

Okupantai niokoja gyventojų namus, darželius, mokyklas ir ligonines.

Atnaujinta 03.20

Ukrainos Aukščiausioji Rada apibendrino pabėgėlių padėtį. Pranešama, kad per 5 karo dienas į Ukrainą ginti šalies nuo Rusijos invazijos sugrįžo apie 80 tūkst. žmonių, dauguma iš jų vyrai.

Šiuo metu pasienyje yra įstrigę apie 8000 automobilių, per pastarąją parą net 15 tūkst. kirto sieną, o visi sienos perėjimo punktai dirba 24 valandas per parą.

Atnaujinta 03.00

Ukrainos Aukščiausioji Rada praneša, kad į Charkivo miestą nusileido Rusijos karių desantas ir puola netoli miesto centro esančią karinę ligoninę. Įvykio vietoje pranešama apie intensyvius susišaudymus. Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas. Šiomis dienomis tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos bando veržtis į miestą. Analitikų teigimu, jo užėmimą Vladimiras Putinas laiko vienu pagrindinių šios invazijos tikslų.

Atnaujinta 02.25

„The Wall Street Journal“ praneša, kad JAV per artimiausias 24 val. uždarys savo oro erdvę visiems Rusijos kompanijų lėktuvams.

Breaking: The U.S. is expected to ban Russian planes from its airspace, people familiar with the matter say, following prohibitions by Europe and Canada https://t.co/UZRnZALKBO

— The Wall Street Journal (@WSJ) March 1, 2022

Atnaujinta 02.20

Ukrainoje dirbantis LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas atvyko į Žytomyrą, kuriam antradienį prieš vidurnaktį smogta raketomis.

„Šiuo metu esu Žytomyre, kur prieš kelias valandas atskrido raketos, arba, kaip įtariama, buvo smūgiuota iš oro. Kol kas neaišku – kokios ginkluotės. Tačiau aplink mane yra absoliutus chaosas, dirba dešimtys ugniagesių, jie vis dar ieško gyvų žmonių, kurių galimai vis dar yra po tuo, kas liko iš jų namų.

Destrukcijos skalė yra tiesiog neįtikėtina – keturi, penki, gal šeši namai yra absoliučiai sunaikinti. Nesimato jokių žymių, kad tai būtų buvęs namas, tiesiog krūva plytų ir degančio metalo. Tačiau kai kurie namai dar nesunaikinti, nors apgadintos sienos, išmušti langai.

Greta esanti ligoninė taip pat buvo pažeista. Meras patvirtino, kad bent keturi žmonės žuvo, iš jų vienas vaikas. Tikslesnių duomenų turbūt bus galima sulaukti rytoj ryte“, – LRT RADIJUI pasakojo B. Gerdžiūnas.

Atnaujinta 02.00

Pranešama, kad ukrainiečiai prie Baštankos miesto, Nikolajevo srityje, sunaikino 800 karinės technikos vienetų Rusijos armijos koloną. Apie tai feisbuke paskelbė Dniepropetrovsko regiono vadovas Nikola Lukašukas. Jis teigia, kad kolona buvo atakuota iš oro, tačiau nepatikslina, ar kalba apie 800 sunaikintų technikos vienetų, ar koloną tiesiog sudarė toks kiekis technikos.

Kol kas oficialūs Ukrainos valdžios kanalai apie tokią pergalę oficialiai nepatvirtino.

Atnaujinta 01.30

Ukrainos gynybos ministerija įspėja apie galimą Baltarusijos kariuomenės puolimą. Pranešama, kad pastebėtas „žymus aviacinės technikos aktyvumas“, karinės technikos kolonos Baranovičiuose, Liachovičiuose ir Pinske.

Atnaujinta 01.15

Skelbiama apie oro pavojų Mariupolyje, žmonės raginami skubiai slėptis.

Atnaujinta 00.25

Pranešama, kad į Žytomyrą pataikiusi raketa apgriovė 10 gyvenamųjų pastatų, 3 iš jų dega, kaip ir miesto ligoninė. Žuvo mažiausiai du žmonės, dar trys sužeisti. Sugriautuose pastatuose greičiausiai yra prispaustų žmonių. Vietoje dirba 95 ugniagesių gelbėtojų būrys.

Žytomyre yra įkurta 95-osios desantinės-šturmo brigados bazė.

Atnaujinta 00.06

Charkivo ir Mariupolio gyventojai raginami slėptis, pranešama apie atakų pavojų.

Atnaujinta 00.05

Žytomyro meras teigia, kad viena iš Rusijos paleistų bombų pataikė į gyvenamąjį pastatą, kuris buvo netoli valstybinės ligoninės.