Rusijos agresiją prieš Ukrainą motyvuoja Maskvos baimė, kad šalis net ir be narystės yra realiai integruojama į NATO ir kitas Vakarų struktūras, LRT TELEVIZIJAI pirmadienį sakė politologas Kęstutis Girnius. Pasak jo, Vladimiras Putinas nusprendė veikti dabar, nes po dvejų-trejų metų Ukraina Maskvai būtų galutinai prarasta.
Net ir po to, kai JAV prezidentas praeitą savaitę pareiškė, kad, jo žiniomis, Vladimiras Putinas jau priėmęs sprendimą pradėti invaziją į Ukrainą, tebebuvo dedamos intensyvios pastangos krizę išspręsti diplomatiniais būdais. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pranešė vilties teikiančią žinią, kad JAV vadovas Joe Bidenas sutinka susitikti su V. Putinu, jei Maskva susilaikys nuo karinių veiksmų.
Vis dėlto V. Putino pirmadienio vakare paskelbtas sprendimas pripažinti apsiskelbusiųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę ir pasiųsti į Donbasą rusų karius iš esmės pakeitė situaciją.
Kaip LRT TELEVIZIJAI dar prieš V. Putino pranešimą sakė Lietuvos ambasadoriaus Kijeve Valdemaras Sarapinas, Ukrainoje ir toliau gyva viltis, kad „sveikas protas nugalės“ ir totalinės invazijos nebus. Vyrauja įsitikinimas, kad labiau tikėtini daliniai užpuolimai ir lokalios eskalacijos – Rusija galėtų bandyti okupuoti likusią Donbaso dalį, Mariupolį, Charkivą, netgi Odesą, bandydama sukurti sausumos koridorių tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų.
„Situacija be galo sudėtinga, bet dar tikimasi – ir pats gynybos ministras (Oleksijus Reznikovas – LRT.lt) didelis optimistas – kad dar pavyks suvaldyti situaciją“, – pirmadienį kalbėjo V. Sarapinas.
Sankcijų veiksmingumas priklausys nuo Kinijos?
Pasak Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktoriaus Vaidoto Urbelio, NATO turi planus, kaip agresijos atveju ginti Baltijos šalis, nors tie planai ir nėra viešinami.
Pasak jo, nors iki šiol nėra tikslios informacijos, kokias konkrečiai sankcijas Vakarai ketina taikyti Rusijai, tai nereiškia, kad sąjungininkai dvejoja. „Nėra tikslo paskelbti, kokios tos galimos sankcijos, kad priešininkas galėtų pasiruošti ir adaptuotis“, – LRT TELEVIZIJAI pirmadienį sakė V. Urbelis.
Vos bus priimtas politinis sprendimas, sankcijos bus labai greitai paskelbtos ir įgyvendintos – ir jos bus ypatingai skaudžios, pasak V. Urbelio, nes JAV priemonės bus ekstrateritorialios, taigi paveiks ir trečiąsias šalis visame pasaulyje. „Rusija neapsidžiaugs“, – įsitikinęs KAM atstovas.
Kad ir kada būtų pradėtos taikyti sankcijos, svarbiausia, kad visos šalys tą padarytų vienu metu, mano V. Urbelis. „Mažai naudos, jei vieni taiko, kiti netaiko“, – sakė jis.
Pasak VU TSPMI docento Kęstučio Girniaus, sankcijų veiksmingumas taip pat priklausys nuo to, kokią poziciją užims Kinija. „Jei JAV taikys ekstrateritorialines sankcijas – ar Kinijos bankai ryšis tas sankcijas pažeisti ir būti sankcionuoti? Tai bus svarbu“, – sakė jis, pridurdamas, kad jei visgi Pekinas stos į Maskvos pusę, sankcijos bus gerokai mažiau veiksmingos.
Ar bus puolamas Kijevas?
Kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės eskpertas Darius Antanaitis LRT TELEVIZIJAI pirmadienį sakė nesąs įsitikinęs, kad V. Putinas apsisprendęs pulti Kijevą.
Pasak jo, rusų sutelktos pajėgos prie Ukrainos sienos dydžiu yra panašios į karių skaičių, kurias SSRS panaudojo pirmajai Lietuvos okupacijai. „Toks karių skaičius ko gero tiktų užimti kažkokį nedidelį plotą“, – sako D. Antanaitis.
Pasak jo, V. Putiną motyvuoja ne emocijos, o šaltas išskaičiavimas, kas jam būtų naudinga derantis su Vakarais dėl nuolaidų.
„Kalbama, kad jis pultų Kijevą. Ką jis ten darytų? – svarstė K. Girnius. – Būtų daug aukų. Gerai būtų tas žemės ruožas nuo Rusijos iki Krymo, bet kiek reikėtų karių jam okupuoti ir palaikyti saugumą? Prisiminkime JAV nesėkmę Irake, nes buvo per mažai karių.“
K. Girniaus teigimu, nors Lietuvos ir Vakarų žiniasklaida apgailestauja, kad Vakarai pasiduoda ir nuolaidžiauja V. Putinui, realiai Rusijos prezidentas, be susitikimų su Vakarų vadovais ir galimybės parodyti savo svarbą, beveik nieko nepasiekė ir mažai šansų, kad NATO kada nors sutiks atitraukti karines bazes iš Rytų Europos ar užverti duris Ukrainos bei Sakartvelo narystei.
„Jo esminiai reikalavimai yra atmesti kategoriškai, nėra jokių abejonių, kad jie kada nors būtų priimti. Jis tą turi žinoti ir turbūt ieško, kaip galėtų garbingai atsitraukti“, – K. Girnius sakė LRT TELEVIZIJAI dar prieš Rusijos karių pasiuntimą į Donbasą.
G. Nausėdos vizitas atneštų naudos
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario Raimundo Lopatos, į Ukrainą vizitą turėtų surengti prezidentas Gitanas Nausėda. „Kreipėmės į prezidentą, kad atvyktų – būtų gerai, nes Estijos prezidentas jau rytoj (antradienį – LRT.lt) vizituoja Kijeve“, – kalbėjo Seimo narys.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė antradienį „Žinių radijuje“ pranešė, kad G. Nausėda ketina vykti į Kijevą, tik saugumo sumetimais neatskleidė vizito datos.
Pasak ambasadoriaus Kijeve V. Sarapino, ukrainiečiai bet kada pasirengę priimti Lietuvos ar bet kurios kitos Vakarų valstybės vadovą, nes ne mažiau už materialinę ar karinę paramą yra svarbus ir simbolinis palaikymas. „Organizacine, logistine prasme (ukrainiečiams – LRT.lt) sudėtinga priimti, bet moraliai jie labai laukia tokių vizitų“, – sakė jis.
Pasak V. Sarapino, Ukraina jaučia Lietuvos ir jos vadovų palaikymą ir prisimena, kad pernai gruodį, kai irgi buvo pakilusi įtampa, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pirmieji atvyko į Kijevą išreikšti politinės paramos.
Ar NATO narystė apsaugotų Ukrainą
Buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio teigimu, NATO veiksmai reaguojant į Ukrainos krizę – paskelbtos pratybos Lenkijoje, kontingentų stiprinimas Baltijos šalyse, Rumunijoje ir Bulgarijoje – „parodė stiprią Vakarų konsolidaciją“.
Kalbėdamas apie galimybę pasiūlyti Ukrainai narystę NATO, ginkluotės ekspertas D. Antanaitis teigė, kad šalis jau dabar yra realiai integruojama į aljansą, o Vakarų teikiama ginkluotė daro poveikį ir ukrainiečių mentalitetui.
„Mes padarėme labai didelę paslaugą Ukrainai, pradėdami jiems tiekti vakarietišką ginkluotę, – įsitikinęs D. Antanaitis. – Kad ją valdytum, reikia pakeisti mąstymo būdą.“ Pasak jo, „vakarietiška ginkluotė“ didesnę svarbą teikia karių gyvybės apsaugai, o kariniai veiksmai labiau remiasi artilerija ir karine technika. Priimdama vakarietiškus kariavimo būdus Ukraina taip pat juda arčiau Vakarų ir toliau nuo Rusijos įtakos.
„Čia mes gudresni už Putiną […]. Čia jis pats iššaukė, kad mes keičiame Ukrainos kariuomenės mentalitetą“, – tvirtino D. Antanaitis.
Pasak K. Girniaus, pastarojo meto Rusijos veiksmai kaip tik ir yra nulemti jausmo, kad Ukraina jau yra toli pažengusi integracijos į NATO keliu. „Putinas pastebėjo, kad jei nieko nedarys, tai dar praeis 2-3 metai, bus dar daugiau ginkluotės, dar daugiau bendrų pratybų ir ji (Ukraina – LRT.lt) bus neoficiali narė“, – teigė jis.
K. Girnius nemano, kad Ukraina šiandien būtų saugesnė, jei jau būtų NATO narė. „Jei būtume pasiūlę (narystę – LRT.lt) prieš penkerius metus, būtume šią krizę turėję prieš penkerius metus“, – sakė jis.
Pasak KAM gynybos politikos direktoriaus V. Urbelio, net ir pačios Ukrainos žingsniai NATO link prasidėjo tik po 2014-ųjų, o iki tol Kijevas daugiau kalbėjo nei ėmėsi kokių nors praktinių veiksmų.
Pasak ambasadoriaus V. Sarapino, vis dėlto NATO karinė parama šaliai galėtų būti didesnė, ypač tiekiant priešlėktuvinės gynybos ginkluotę, kuri yra Ukrainos „Achilo kulnas“.
Ypač ukrainiečiams apmaudu dėl Vokietijos atsisakymo tiekti ginklus, sakė ambasadorius. „Tiek politinė Ukrainos vadovybė, tiek eiliniai žmonės žino tai ir vertina labai blogai“, – sakė V. Sarapinas, pridurdamas kad jo kolegei Vokietijos ambasadorei tenka dėti ypač daug pastangų viešojoje erdvėje ukrainiečiams paaiškinti Berlyno poziciją.
