Pirmadienį Vilniuje susitiko Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys ir NATO karinio komiteto pirmininkas adm. Robas Baueris. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje R. Baueris pabrėžė, kad Rusija toliau telkia karius Ukrainos pasienyje, tačiau NATO tiki diplomatiniais krizės sprendimo būdais.
„Iki dabar nematome realių Rusijos ketinimų pulti NATO šalis nei tiesiogiai, nei per Baltarusiją“, – sakė R. Baueris.
Jis pabrėžė, kad Aliaksandro Lukašenkos ir Kremliaus retorika yra vienas iš faktorių, kuriuos NATO vertina dėl agresijos grėsmės, bet dabar prieš Lietuvą ir kitas Aljanso nares jos nėra.
„Mano nuomonė tikrai ta pati. Taip, (Rusijos karių telkimas Baltarusijoje) keičia saugumo padėtį, (...) bet taktiškai ar operaciškai tiesioginės grėsmės šiai minutei, šį pirmadienį, nėra“, – pridėjo V. Rupšys.
Anot jo, NATO priešakinių pajėgų bataliono (eFP) buvimas yra Lietuvos saugumo garantas.
„Tiesiogiai grasinti mums būtų, iš esmės, neatsakinga, net pasakyčiau, kvaila, tai pakeistų situaciją ne regione, bet saugumo situaciją visame pasaulyje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas. Jo žiniomis, dabar Rusija ir Baltarusija rengiasi finalinei bendrų karinių pratybų Baltarusijoje fazėje.
„Neramu tai, kad šios pratybos yra labai suderintos su tuo, kas vyksta aplink Ukrainos šiaurinę, šiaurės-rytų sieną. (...) Jei bus priimtas sprendimas invazijai į Ukrainą, tai paskutinis suderinimas visų veiksnių“, – sakė V. Rupšys.
Lietuvos kariuomenės vadas taip pat pažymėjo, kad vyksta derybos su Berlynu dėl papildomų vokiečių karinių pajėgumų Lietuvoje dislokavimo, jų perkėlimo „laikai, indikatoriai yra numatyti“. Tačiau tikslaus skaičiaus, kiek karių atvyktų, V. Rupšys nenurodė.
R. Baueris nurodė, kad artimiausiame NATO sąjungininkų kariuomenės vadų susitikime bus nagrinėjama situacija regione ir teikiami pasiūlymai, kaip sąjungininkai galėtų atsakyti į išaugusias grėsmes, tačiau greitesnį pajėgų stiprinimą Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse užtikrintų dvišaliai susitarimai tarp valstybių.
„Jei norite greito sprendimo, jis veikiausiai bus dvišalis, nes tam nereikės visų sąjungininkų pritarimo“, – pažymėjo R. Baueris.
