Rusijos žmogaus teisių organizacija „Memorial“ sako ieškosianti teisinių išeičių tęsti veiklą Aukščiausiajam teismui antradienį nusprendus ją likviduoti. Organizacija kaltinama pažeidusi vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą, pagal kurį iš užsienio finansavimą gaunančios institucijos privalo žymėti savo publikacijas. „Memorial“ atstovai teigia, kad teismo sprendimas – politiškai motyvuotas ir taip siekiama nutildyti valdžiai nepriimtinus pasakojimus, įskaitant ir susijusius su sovietų režimo represijomis.
Teisingumo ir tvarkos deivė Temidė paprastai vaizduojama užrištomis akimis, tačiau prie Rusijos aukščiausiojo teismo ant pakylos ji stovi be raiščio. Toks ir šiandienos verdiktas, sako žmogaus teisių aktyvistai, – šališkas ir politiškai motyvuotas. Teigiama, kad šis smūgis nukreiptas į tuos, kurie iš tiesų siekė teisingumo traukdami iš užmaršties tuos, kuriuos sovietinis režimas pasmerkė pražūčiai.
„Teismas nutarė tenkinti generalinio prokuroro administracinį ir teisminį ieškinį: išardyti tarptautinę nevyriausybinę organizaciją, tarptautinę istorijos, švietimo, labdaros ir žmogaus teisių draugiją „Memorial“, jos regioninius skyrius ir kitus struktūrinius padalinius“, – sako Aukščiausiojo teismo teisėja Ala Nazarova.
„Memorial“ tyrė stalinistinio režimo nusikaltimus, juos dokumentavo ir viešino, gynė žmogaus teises Rusijoje ir kitose Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusiose respublikose. Įkurta 1989-aisiais ir pradėjusi tirti tamsiausius Rusijos istorijos epizodus, ji tapo šalies atsivėrimo – pasauliui ir sau pačiai – simboliu.
„Memorial“ buvo labai svarbus reiškinys, labai svarbi įstaiga, kuri diegė Rusijoje teisinės valstybės principus ir rūpinosi, kad būtų paminėtos, prisimenamos represijų aukos. Tarp kitko, ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJAI sako rašytojas, disidentas Tomas Venclova.
Sovietmečio disidentas, rašytojas, kuris sako pats pažinojęs „Memorial“ įkūrėjus – tarp jų Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą, – teismo nurodymą organizaciją uždaryti vadina „pasauliniu skandalu“, darkart patvirtinančiu tai, kas ir šiaip nestebina.
„Tas faktas sako, kad teismai nėra nepriklausomi. Na bet tai nieko nestebina. Jie jau senokai nėra nepriklausomi“, – tikina disidentas.
Maskvos prokurorai organizaciją kaltino pažeidžiant vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą. Juo remdamasi valdžia šiemet spaudimą darė ir kitiems nevyriausybininkams, nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, viešinusiems Kremliui pavaldžių valdinininkų korupcines schemas. „Memorial“ kaltinama nežymėjusi publikacijų, kaip to reikalauja įstatymas.
„Šių argumentų teisiškai nepakanka, kad būtų uždaryta ne pelno siekianti organizacija. Taigi, mūsų, kaip teisininkų, pareiga – imtis visų priemonių, kad šis sprendimas būtų teisiškai atšauktas“, – pabrėžė teisininkas Genri Reznikas.
Teismo posėdį stebėjusių žurnalistų teigimu, prokuroras teigė, kad ši organizacija neva spekuliuoja apie sovietmečio represijas, kurdama Sovietų Sąjungos kaip teroro valstybės įvaizdį. Organizacijos šalininkai verdiktą vadina smūgiu tam, kas liko iš Rusijos pilietinės visuomenės.
Preliudija organizacijos likvidavimui įvyko dar pirmadienį, kai kitas Petrozavodsko teismas nuo 13 iki 15 metų prailgino kalėjimo bausmę vienam organizacijos atstovų, žinomam „gulago“ istorikui, „Memorial“ padalinio Karelijoje vadovui Jurijui Dmitrejevui.
Kai kurie stebėtojai sako, kad tai ženklas, jog Rusijos demokratizacijos periodas galutinai baigiasi. Ypač ryškėjančios priešpriešos su Vakarais kontekste.
„Radikaliai keičiasi šiuolaikinės Rusijos santykiai su Vakarų Europą. Antras dalykas, šie santykiai keičiasi ne gerąja linkme. Dėl šitų pokyčių Rusija pastaraisiais mėnesiais labai sparčiai ir radikaliai, pavartočiau žodį, valo savo informacinę erdvę“, – tikina Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius.
„Memorial“ atstovai ir organizacijos rėmėjai teismo verdiktą vadina tragedija visai Rusijai. Tačiau nenusileis – sako verdiktą skųs ir Rusijoje, ir Strasbūro teisme. Ir toliau tęs tyrimus, kiek pavyks tą daryti.
