Ši pandemija turbūt ne paskutinė, tad jei užkluptų kita sveikatos krizė – reikia būti pasiruošus. Taip teigia Europos Komisija (EK), jau metus kalbanti apie naujos sveikatos agentūros kūrimą. Rugsėjį buvo paviešintas konkretus pasiūlymas – siūloma kurti Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją, sutrumpintai vadinamą HERA.
Tai – dalis didesnės misijos, kuri skirta pasiruošti ateities sveikatos krizėms. Iš viso tam artimiausiais metais planuojama skirti 30 mlrd. eurų, o HERA institucijai per artimiausius šešerius metus norima skirti 6 mlrd. eurų.
„Norime užtikrinti, kad joks virusas niekada nepavers vietinės epidemijos į pasaulinę pandemiją. Tai – geriausia investicijos grąža“, – rugsėjo viduryje per metinę kalbą Europos Parlamentui sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
EK teigia, kad institucija orientuosis į dvi veiklas: pasiruošimą ateities sveikatos krizėms ir veiksmų koordinavimą joms atėjus.
Pasiruošimas sveikatos krizėms
Pasiruošimas bus vykdomas pirmiausia užtikrinant, kad Europa niekada nepritrūktų medicinos įrangos. EK planuoja dirbti su verslo atstovais, siekdama, kad kuo daugiau medicinos prekių būtų gaminama Europoje. Tai leis pasiekti, kad, atėjus krizei, sutrumpėtų tiekimo grandinės.
„[Pandemijos pradžioje] staiga pristinga medicininės įrangos, kad ir paprasčiausių kaukių. Paaiškėja, kad įranga – šiuo atveju paprasčiausios kaukės – Europoje negaminama. Žinoma, rinkos dėsniai tokie, kad vieną dieną verslas pajaus ir pradės gaminti. Bet laukti, kol rinka sureaguos, negalime“, – LRT.lt sako europarlamentaras, Europos liaudies frakcijos narys Liudas Mažylis.
Dar vienas svarbus aspektas – potencialiai grėsmę keliančių susirgimų stebėsena. Praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos pradžios, kai kurie ekspertai konstatuoja – koronavirusas buvo pastebėtas tik tada, kai jis pradėjo plisti. Taigi, per vėlai.
„Bendrijos lygiu žvalgybos pajėgumai šiuo metu neegzistuoja“, – konstatuoja EK.
Nauja institucija turėtų užtikrinti, kad panašūs susirgimai Europos lyderių ir mokslininkų darbotvarkėje atsidurtų anksčiau, taip bus galima efektyviau užtikrinti, kad jie neišplistų.
Veiksmų koordinavimas atėjus krizei
Europai susidūrus su sveikatos krize, agentūra atliktų veiksmų koordinavimo funkciją. EK pabrėžia, kad esminė problema kovojant su sveikatos krizėmis – per didelė valstybių sveikatos apsaugos sistemų fragmentacija. Esą tai užkirto kelią efektyviai kovoti su 2009 m. kilusia kiaulių gripo pandemija, taip pat ir su COVID-19 virusu.
„Be koordinuotų procedūrų, valstybės narės yra linkusios varžytis dėl atsakomųjų priemonių (pvz., vakcinų, asmens apsaugos priemonių, ventiliatorių). Dėl tokių veiksmų gali padidėti kainos, sumažėti prieinamumas“, – rašoma EK atliktame poveikio vertinime.
Pagal Bendrijos siūlymą, į HERA veiklą būtų įtraukti visų 27 ES valstybių atstovai, taip pat ir Europos Parlamento nariai. Tai leis efektyviau bendrauti tarp šalių narių, organizuoti bendrus medicinos priemonių pirkimus ir jų paskirstymą po šalis nares.
Kokie tolesni veiksmai?
EK pristačius pasiūlymą įkurti HERA, dabar dėl naujos institucijos turės susitarti valstybės narės. Kai kurių šalių sveikatos apsaugos ministrai jau anksčiau teigiamai įvertino ES norą kurti instituciją, skirtą kovoti su ateities sveikatos krizėmis.
Vokietijos – galingiausios Bendrijos ekonomikos – sveikatos ministras Jensas Spahnas šią organizaciją pavadino „žingsniu stiprių ir galingų ES sveikatos institucijų link“. Tačiau problemų tariantis dėl HERA neabejotinai kels diskusijos dėl to, kiek galinga ši institucija turėtų būti.
„Mes norime, kad HERA toliau stiprintų struktūras, skirtas pasiruošti ir kovoti su bendromis sveikatos grėsmėmis ES. Mes turime aiškiai identifikuoti, ką galime padaryti kartu, taip pat – kokių veiksmų geriau imtis nacionaliniu lygiu“, – teigė J. Spahnas.
Pagal ES sutartį, sveikatos klausimai – pačių valstybių narių reikalas. Diskusijų dėl to, kiek Bendrija gali kištis į vidinius procesus, buvo kilę artėjant vasarai, kai, kuriant COVID-19 pažymėjimo (dar vadinamo žaliuoju pažymėjimu) sistemą, dalis politikų prieštaravo rekomendacijoms, kokius ribojimus atvykstantiems turistams turi taikyti šalys.
Europos Parlamente taip pat pasigirdo kritikos organizacijos struktūrai. Pavyzdžiui, vokietis europarlamentaras Tiemo Wolkenas HERA pavadino „administraciniu vienetu Komisijos sudėtyje“, taip teigdamas, kad organizacija turi būti stipresnė, didesnė ir labiau nepriklausoma.
