Pasaulyje

2021.08.11 23:14

Lenkijos Seimas priėmė kontroversišką įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų

atnaujinta 07.55
BNS2021.08.11 23:14

Lenkijos įstatymų leidėjai trečiadienį vakare priėmė kontroversišką įstatymą dėl žiniasklaidos priemonių savininkų, anot kritikų, suvaržysiantį žiniasklaidos laisvę ir neigiamai paveiksiantį ryšius su Jungtinėmis Valstijomis.

Teisės aktas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – buvo priimtas 228 balsais prieš 216, dešimčiai deputatų susilaikius.

Balsavimas Seime įvyko per audringą posėdį, kuris buvo vienu metu sutrikdytas, kai įstatymų leidėjai patvirtino opozicijos siūlymą paskelbti debatų pertrauką, kad balsavimas dėl žiniasklaidos įstatymo būtų atidėtas.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta subjektams ne iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies Vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

Valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose yra suvaržytos galimybė užsienio kapitalo dalyvauti žiniasklaidos sektoriaus.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Kritikai savo ruožtu sako, kad naujasis įstatymas atveria kelią TVN kontrolę perimti kuriai nors valstybinei įmonei. Panašiai jau nutiko anksčiau, kai regioninių laikraščių grupę „Polska Press“ perėmė valstybinė energetikos milžinė „PKN Orlen“.

TVN ragino Senatą ir prezidentą Andrzejų Dudą atmesti įstatymo projektą ir teigė, kad balsavimas Seime yra „precedento neturintis puolimas prieš žodžio laisvę ir žiniasklaidos nepriklausomybę“.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

Vyriausybės ateitis – miglota

Anksčiau per parlamento posėdį Vyriausybė pralaimėjo keturis svarbius balsavimus, įvykusius kitą dieną po vienos iš valdančiosios koalicijos partnerių pasitraukimo iš Vyriausybės.

Per vieną iš balsavimų deputatai 229 balsais prieš 227 priėmė opozicijos siūlymą paskelbti posėdžio pertrauką ir atidėti balsavimą dėl žiniasklaidos įstatymo.

Tačiau Seimo maršalka Elzbieta Witek, kuri yra PiS narė, paliepė surengti kitą balsavimą dėl siūlymą posėdį tęsti, nors opozicija tuo karštai piktinosi. Šį balsavimą Vyriausybė laimėjo 230 balsais prieš 225.

„Sukčiai! Sukčiai!“ – skandavo parlamentarai ir kaltino Vyriausybę nusipirkus palaikymą, kad laimėtų šį balsavimą.

„Seimo dauguma, suklijuota korupcijos ir šantažo purvu, byra mūsų akyse“, – per „Twitter“ parašė liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Tai gali šiek tiek užtrukti, bet ji jau nepajėgi valdyti“, – pridūrė jis.

Pastarieji sukrėtimai dar nereiškia, kad Vyriausybė, dominuojama partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), neišvengiamai subyrės, nes parlamente turėtų būti surengtas oficialus balsavimas dėl nepasitikėjimo. Be to, ji galėtų tęsti darbą kaip mažumos Vyriausybė.

„Atrodo, viskas rodo, kad turime mažumos Vyriausybę“, – sakė kairiosios partijos „Kartu“ įstatymų leidėjas Adrianas Zanbergas.

Tačiau apžvalgininkai sakė, kad mažumos Vyriausybei išsilaikyti būtų sunku, nes ji turėtų kliautis kraštutine dešiniąja Konfederacijos partija, kritikuojančia dabartinį kabinetą.

Kiti rinkimai turėtų vykti 2023 metais.

„Vieningosios dešinės“ koalicija, dominuojama PiS, vadovauja Lenkijai nuo 2015 metų.

Europos Sąjunga ją kaltino varžant šalyje demokratines laisves, tačiau PiS išlieka populiari Lenkijoje – daugiausiai dėl palankiai vertinamų socialinio sektoriaus reformų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt