Šeštadienį vienas pagrindinių Italijos dienraščių „La Repubblica“ du puslapius skyrė Lietuvai ir situacijai Baltarusijoje, informuoja Užsienio reikalų ministerija.
1. Interviu su Užsienio reikalų ministru Gabrieliu Landsbergiu, kurį jis davė vizito Romoje metu.
Viena iš pagrindinių žinučių yra apie tai, jog lietuviai turi liepsną viduje, kuri leido pirmiesiems palikti SSRS. Ši liepsna dega iki šiol, todėl tęsiame kovą už laisvę. Ministras pastebi, kad Europoje stebimas atsiraukimas vertybėmis grįstos politikos, todėl ši LR Vyriausybė deklaruoja vertybinę užsienio politiką.
Pasak jo, lietuvius ir baltarusius sieja labai ilga istorija, todėl mes remiame jų demokratinius siekius. G. Landsbergis teigia, jog esame solidarūs su Honkongu ir Taivanu, Lietuva paiko 17+1 formatą, tačiau jis nedavė laukiamų rezultatų, todėl pasisakome už 27+1 formato sukūrimą.
Į klausimą, ar tokia maža valstybė nebijo mesti iššūkių Rusijai ir Kinijai, ministras atsako, kad Lietuva niekam iššūkių nemeta. Atstovybės Taivane steigimas ar santykių su kitomis demokratinę tradiciją turinčiomis regiono šalimis, pavyzdžiui, Pietų Korėja, yra naujų ekonominio bendradarbiavimo galimybių paieška.
2. Gianni Vernetti (buvęs politikas, buvęs parlamento narys, buvęs URM valstybės sekretorius) publikuoja reportažą iš Vilniaus: „Vilniuje, pasipriešinimo sostinėje „Mes prieš Lukašenką ir Putiną“.
Viena pagrindinių žinučių, kad Vilnius tapo naująja pasipriešinimo sostine. Tūkstančiai jaunų intelektualų, politikų rado saugų prieglobstį Vilniuje nuo Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos. Įžangoje trumpai rašoma apie skaudžią Lietuvos istoriją paminint Ribentropo ir Molotovo paktą, nacistinę okupaciją ir vėl 40 metų sovietinės okupacijos. Čia buvo Šiaurės Jeruzalė, dingusi nacistinės okupacijos metais, Stalino deportacijos, draudimas kalbėti lietuviškai, kultūrinio genocido grėsmė, tačiau laisvės ir demokratijos idėjos čia rado derlingą žemę, 1989 m. buvo „Baltijos kelias“ ir galiausiai Sovietų Sąjungos griuvimas.
„Esame laisvi tik 30 metų ir karta, kuri pažino totalitarizmą tebėra aktyvi ir integrali visuomenės dalis. Remti kovojančius už laisvę yra mūsų DNR dalis“, – sako Gabrielius Landsbergis. Anot jo, jei Baltarusijos jungtinės demokratinės jėgos sukurs vyriausybę tremtyje Lietuva bus pasiruošusi ją pripažinti.
Toliau straipsnyje rašoma apie Baltarusijos opozicinių jėgų veiklą, paramą laisvai žiniasklaidai, politiniams kaliniams ir jų artimiesiems. Straipsnio pabaigoje minima, kad Vilnius priglaudžia ir rusų demokratinę diasporą, apie Rusijos demokratinių jėgų veiklą pasakoja Leonidas Volkovas, Ivanas Tyutrinas.
3. G. Vernetti interviu su Sviatlana Cichanouskaja „Cichanouskaja „pasiruošusi suformuoti vyriausybę tremtyje“.
Pradžioje rašoma, kad S. Cichanouskaja Vilniuje gyvena nuo 2020 m. rugpjūčio. Lietuvoje jai suteiktas „specialaus svečio“ statusas, o Lietuvos parlamentas vienbalsiai ją pripažino „išrinktąja prezidente“. Pastarosiomis dienomis S. Cichanouskaja Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir turėjo ilgą nuotolinį susitikimą su Austrijos kancleriu Sebastianu Kurz, lanko baltarusių diasporą visoje Europoje.
S. Cichanouskaja sako, kad A. Lukašenka kelia grėsmę visos Europos saugumui, integracija su Rusija vyksta pastaruosius 26 metus, bet dabar jis neturi teisės pasirašyti naujas sutartis su Rusija. Baltarusijoje yra virš 500 politinių kalinių, įskaitant ir jos vyrą. Jie yra kankinami, patiria fizinį ir psichologinį smurtą, tai byloja ir Stepano Latypovo bandymas nusižudyti. Ji tiki, kad ES ir JAV yra teisingame kelyje priimdamos sankcijas režimui.
Interviu pabaigoje dėl vyriausybės tremtyje sukūrimo S. Cichanouskaja sako, kad diskutavo apie tokią galimybę dar praėjusį rugsėjį, bet tada tikėjo, kad viskas pasiseks greičiau ir jie bus išlaisvinti iš režimo, todėl Vyriausybė tremtyje nereikalinga. Dabar priešingai, šis klausimas keliamas vis dažniau, todėl tai yra vienas iš pasirinkimu. „Esu įsitikinusi, kad ko gero jau yra momentas įgyvendinti šį pasirinkimą“, – teigia ji.
