Pasaulyje

2021.01.15 21:20

Ar iš žemėlapių išnyks Baltarusija: kaip mūsų kaimynė gali tapti Baltarusia arba Baltąja Rusia

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.01.15 21:20

Gruzija oficialiai tapo Sakartvelu, o kaip bus su Baltarusija? Ar netrukus kaimynę vadinsime Baltąja Rusia arba Baltarusia? LRT laidoje „Dienos tema“ – Vilniaus universiteto profesorė Irena Smetonienė ir užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

– Užsienio reikalų ministerija ketina kreiptis į Kalbos komisiją, kad ši patikslintų Baltarusijos valstybės pavadinimą. Kodėl tokia idėja kilo ir kaip norėtumėte vadinti Baltarusiją?

M. Adomėnas: Iš tiesų idėja nėra visai nauja, ji jau sklandė Lietuvos viešojoje erdvėje kurį laiką, ypač po Baltarusijos visuomenės sukilimo, pakilimo kovoti už savo laisvę ir demokratines teises. Ta mintis buvo išsakyta ne vieno Lietuvos intelektualo ir Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Petrauskas taip pat yra rašęs ta tema. Susitikime, kuris vyko praeitą savaitę, su demokratinės mūsų kaimyninės šalies (dabar nenori įsipareigoti vienam ar kitam vardui) lydere Sviatlana Cichanouskaja buvo išsakytas iš baltarusių pusės kvietimas peržiūrėti tą nomenklatūrą. Pirmiausia todėl, kad dabartinis Lietuvoje vartojamas pavadinimas Baltarusija tarsi suponuoja, jog tai yra Rusijos dalis, tarsi kažkokia baltoji Rusijos dalis.

Dienos tema. Ar Baltarusiją netrukus vadinsime Baltąja Rusia arba Baltarusia? (su vertimu į gestų k.)

Tokią nomenklatūrą yra naudojusi carinė valdžia, kai sakydavo, kad caras yra Rusijos raudonosios ir baltosios, didžiosios ir mažosios valdovas ir taip toliau. Kai žinome, kad istoriškai „rus“ žodyje „Belarus“ aiškiai nurodė ir Rusią, labiau į slavų karalystes ir žemes, kurios apėmė ir dabartinę Ukrainą, kitaip tariant, tai visai kitas geopolitinis tęstinumas. Tas istorinis vardas nesuponavo priklausymo Rusijai, kas dabartiniams baltarusiams yra svarbu. Todėl būtent jie kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją pagal analogiją su Sakartvelu apsvarstyti, koks vardas būtų geriausiai vartotinas Lietuvoje, turint omenyje visus šiuos sumetimus, kuriuos aš trumpai išsakiau.

Tokią nomenklatūrą yra naudojusi carinė valdžia, kai sakydavo, kad caras yra Rusijos raudonosios ir baltosios, didžiosios ir mažosios valdovas ir taip toliau. Kai žinome, kad istoriškai „rus“ žodyje „Belarus“ aiškiai nurodė ir Rusią, labiau į slavų karalystes ir žemes, kurios apėmė ir dabartinę Ukrainą, kitaip tariant, tai visai kitas geopolitinis tęstinumas. Tas istorinis vardas nesuponavo priklausymo Rusijai, kas dabartiniams baltarusiams yra svarbu.

Užsienio reikalų ministerija nėra įgaliota spręsti dėl pavadinimo, todėl kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją su kvietimu apsvarstyti. Koks bus sprendimas – ar bus įteisintos kelios vardo variacijos, ar, kaip ir Sakartvelo atveju, bus pakeistas oficialusis pavadinimas, tai, be abejo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencija. Užsienio reikalų ministerija mato tikslingumą tokią diskusiją pradėti ir pirmiausia norėčiau, kad tai iš tiesų taptų vieša diskusija, kad galėtume apsvarstyti visus variantus ir kad sprendimas, kuris galiausiai būtų priimtas, atspindėtų ir tam tikrą gimstantį visuomenės sutarimą.

– Ponia Smetoniene, jums, kaip kalbininkei, kokių minčių sukėlė šis pasiūlymas?

I. Smetonienė: Pirmiausia labai puikiai pono Manto pasakyta, kad tai turi būti vieša diskusija, nes jeigu grįžtume prie Sakartvelo, tai kaip kalbininkė turiu pasakyti, kad diskusijų buvo mažokai. Jeigu būtų buvusi vieša diskusija, kažin ar būtume priėmę tokį variantą, o dėl Baltarusijos keitimo norėčiau priminti, kad Kalbos komisija 2010 metais gavo Užsienio reikalų ministerijos prašymą pasvarstyti ir dėl Gruzijos tuo metu pavadinimo, ir dėl Baltarusijos. Tuo metu kreipėsi Baltarusija, kaip suprantu, oficialiai į mūsų Užsienio reikalų ministeriją, o tik taip ir gali būti keičiami pavadinimai – turi kreiptis Vyriausybė, turi kreiptis šalis, o ne pavieniai asmenys. Tuomet jie prašė, kad Baltarusijos pavadinimas būtų arčiau jų originalo, kad būtų pasvarstyta forma „Belarus“. Bet tuomet susirinkę Kalbos komisijos nariai, tarp jų, kaip puikiai žinome, yra lingvistų, išmanančių ir senąją slavų kalbą, ir kitas kalbas, pasakė, kad jokiais būdais – turime jau susiformavusį tradicinį pirmojo sando variantą „baltas“, vadinasi, gali būti tiktai Baltarusija. Taip tada buvo atsakyta. Šiuo atveju nežinau, kaip elgsis Kalbos komisija, nes visą laiką mes svarstydavome tik tada, kai būdavo oficialiai. Kodėl, pavyzdžiui, Birma buvo pakeista į Mianmarą? Todėl, kad Birmoje įvykęs perversmas nutarė pakeisti pavadinimą ir tuomet buvo prašoma per Pasaulio geografų draugiją, kad visos šalys parašytų, kaip jų šalis turėtų būti vadinama. Tada gavome iš Užsienio reikalų ministerijos paklausimą ir, kadangi neturėjome jokių pretenzijų dėl įvykusio perversmo, o kreipėsi pati valstybė oficialiai, tai buvo nutarta pakeisti į Mianmarą. 2010 metais Gruzija norėjo pavadinimo Džordžija ir Kalbos komisija labai griežtai pasisakė, kad negali būti tokių variantų – keisti į anglišką pavadinimą, nes turime tradicinį Gruzija, jeigu kreiptųsi ir prašytų Kartvelija, tada būtų svarstoma. Dabar turim Sakartvelą – yra kas kita.

Tuo metu kreipėsi Baltarusija, kaip suprantu, oficialiai į mūsų Užsienio reikalų ministeriją, o tik taip ir gali būti keičiami pavadinimai – turi kreiptis Vyriausybė, turi kreiptis šalis, o ne pavieniai asmenys.

Dėl tos pačios Baltarusijos – vienas dalykas yra politika, kitas dalykas – labai aiškus kalbos sistemos susiejimas. Labai teisingai ponas Mantas sako, kad čia Kalbos komisija kaip nuspręs, taip ir bus. Kokių kyla problemų? Problemos kyla tokios: taip, galima siūlyti istorikams žinomą variantą – Baltoji Rusia, nors aš per 10 metų esu gavusi ne vieną Ukrainos prašymą pakeisti Kijevo Rusia ir Kalbos komisija nesiėmė šitokių dalykų svarstyti. Būtų galima, bet jeigu tu sprendi dėl valstybės pavadinimo, tai turi spręsti, kaip vadinsis ten gyvenantys žmonės ir kaip vadinsime tos šalies kalbą. Jeigu mes imame svarstyti variantą Baltoji Rusia, kaip vadinsis gyventojas, o kokia bus kalba? Bijau vieno: ar tai bus Baltrusia, ar dar kažkaip kitaip sugalvosim, ar Baltoji Rusia, ar tik neišvirs, kad gyventojas vis tiek yra baltarusis, o kalba baltarusių?

Bijau vieno: ar tai bus Baltrusia, ar dar kažkaip kitaip sugalvosim, ar Baltoji Rusia, ar tik neišvirs, kad gyventojas vis tiek yra baltarusis, o kalba baltarusių?

– Iš tiesų šiuo atveju nėra pačios valstybės prašymo, yra tiktai Baltarusijos pilietinės visuomenės lyderės S. Cichanouskajos kreipimasis. Ar nereikėtų palaukti oficialios valdžios pasikeitimo?

M. Adomėnas: Yra du dalykai, vienas – iš tikrųjų Lietuva nepripažįsta prezidento Aliaksandro Lukašenkos teisėtu valstybės vadovu dėl suklastotų rinkimų, ir todėl šiuo metu nėra tokio kompetentingo vadovo, kuris galėtų kreiptis valstybės vardu. Dar svarbiau, man atrodo, yra tai, kad vis tiek tai yra mūsų vidaus klausimas, kaip vadinsime tas valstybes. Šiuo atveju būtent todėl į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ne tiesiogiai kreipiasi ar Sakartvelo atveju, ar šiuo atveju baltarusių demokratinės tautos lyderis, ne patys užsienio valstybių atstovai ar jų žmonėms atstovaujančios struktūros, o Užsienio reikalų ministerija. URM yra ta instancija, kuri įvertina tikslingumą ir būtent užsienio santykių politinę prasmę. Kitaip tariant, nemanau, kad, pavyzdžiui, visais atvejais, jeigu dabar nuspręstų kokia kita kaimyninė valstybė, kurią vadiname ne taip, kaip jie patys save vadina, ir tradiciškai nusistovėjęs vardas, nemanau, kad mes nuspręstume, jog yra tikslinga bandyti keisti lietuvišką nusistovėjusią vartoseną. Būtent Užsienio reikalų ministerija įvertina, ar tas žingsnis yra prasmingas. Užsienio politikos ir santykių su valstybėmis aspektus ji pagal savo kompetenciją vertina pati ir tuomet kreipiasi arba nesikreipia į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, o komisija iš tiesų turėtų įvertinti būtent tuos kalbinius aspektus, koks pavadinimas geriausiai atitiktų lietuvių kalbos sistemą ir istorines tradicijas, kad atspindėtų tą tikrovę, kurios vardą turėtų atspindėti. Šiuo atveju svarbus momentas, kad tame varde nesigirdėtų, jog tai savotiška Rusijos dalis arba prielipas. Tai ir gali įvertinti Kalbos komisija.

– Ponia Smetoniene, buvote Kalbos komisijos pirmininkė. Ar būdama VLKK pirmininkė sulaukdavote politikų spaudimo, nes kalbant dėl Sakartvelo pavadinimo keitimo kai kurie komisijos nariai man yra neoficialiai sakę, kad iš tiesų sulaukė politinio spaudimo iš Užsienio reikalų ministerijos, kad privalo tokį pavadinimą suteikti, tarsi čia gruzinai mūsų draugai, reikia atsižvelgti į jų prašymą, nepaisant to, ką sakytų kalbos dėsniai?

I. Smetonienė: Deja, taip. Tik tiek, kad, kai buvo sprendžiamas grynai Sakartvelo klausimas, aš jau nebuvau komisijoje. Bet kai 2010 metais buvo kreipiamasi dėl Džordžijos, spaudimas buvo didelis, tikrai didelis, ir nemalonių pokalbių būdavo. Būdavo sakoma, kad čia ir sovietinis jūsų požiūris, ir per jus nebus užmegzta draugystė, bet tada buvo dėl Džordžijos. Nežinau, kaip buvo dabar dėl Sakartvelo.

Jeigu grįžtume prie istorinių arba tradicinių šaknų, tai reikia nepamiršti, kad lingvistikoje vartojame ir iki šiol tebevartojame tradicinį Baltarusijos pavadinimą – Gudija. Yra Gudija ir yra gudas.

– Pritartumėte, kad Gudiją būtų galima vartoti nuolat?

I. Smetonienė: Manyčiau, kad šitas klausimas Kalbos komisijoje tikrai iškils, nes mes labai dažnai vadiname Gudija. Vienas dalykas yra oficialiai, vis tiek turi vadinti Baltarusija, nes čia yra lygiai tas pats, kas su Karaliaučiaus kraštu: jeigu žurnalistai, pavyzdžiui, oficialiai kalba, tai tikrai sako, kad Kaliningrado meras, bet, jeigu šneka kokia lengvesne tema, gana dažnai vartoja vadinamuosius tradicinius mūsų vietovardžius. Tradicinis vietovardis Gudija ir gudas nuolat skamba.

– Galbūt iš tikrųjų užtektų Gudijos ir nereikėtų keisti ir sakyti Baltarusia ar Baltoji Rusia?

M. Adomėnas: Manau, komisija turėtų apsvarstyti visus aspektus. Iš dalies ir kaip filologas matyčiau porą prieštaravimų, kodėl Gudija gal nebūtų tinkamas sprendimas. Pirmiausia tai toks liaudiškas vardas, kuris regionui, turinčiam ilgą istoriją su mumis, neatspindi visos tos geopolitinės svarbos. Kitas motyvas yra tas, kad, pasak vieno išaiškinimo, „gudai“ pirmiausia reiškia žmones, nesuprantančius kalbos, taip pat kaip graikiškai „barbarai“. Kaip šalies pavadinimas jis gali būti suprastas kaip tam tikros nepagarbos parodymas. Bet visus aspektus, etimologijas ir istorinę tradiciją, tuo labiau kad turime istorinę tradiciją, kai senovinė Baltarusia buvo verčiama Baltoji Rutenija, ne Rusija – tas labai svarbu, kas yra Rusijos atitikmuo lietuviškai. Mes neturėtume išsižadėti per šimtmečius vartoto pavadinimo ir pagalvoti, kaip jį tinkamai lietuviškai perteikti, kad nesigirdėtų nepageidaujamo geopolitinio Rusijos vardo.