Pasaulyje

2020.10.22 20:30

Pokyčiai ES: Kipras nebegalėtų vetuoti Lietuvos iniciatyvų, bet Vilnius prarastų įtaką?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.10.22 20:30

Baltarusijos režimas du mėnesius smurtavo prieš protestuojančius gyventojus, kol Europos Sąjunga susitarė dėl pirmų sankcijų. Dėl vienbalsiškumo principo ES užsienio politikoje neretai komitetų, ambasadorių ir ES pareigūnų darbas nueina perniek, nes sprendimą vetuoti gali kiekviena Bendrijos narė. Kodėl ES toliau laikosi šios sistemos ir ar jos atsisakymas galėtų pakenkti tokioms mažoms šalims kaip Lietuva?

Europos Sąjunga dėl bendros užsienio politikos sutarė prieš beveik 3 dešimtmečius, tačiau šalys užsienio reikalus laiko nacionalinio suvereniteto dalimi, tad sprendimus dėl bendrų ES iniciatyvų priima vienbalsiškai, tai yra tik jei neprieštarauja nė viena narė.

Europos Komisija jau prieš kelerius metus ėmė atvirai kalbėti, kad Bendrijai reikėtų atsisakyti vienbalsiškumo bent dėl dalies užsienio politikos klausimų, pavyzdžiui, sprendžiant dėl sankcijų. Rugsėjį EK atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius sakė, kad sistemą reikia keisti pereinant prie kvalifikuotos daugumos.

„Sankcijos dėl Baltarusijos paruoštos labai seniai, sprendimai iš principo priimti valstybės vadovų lygmeniu ir tai, kad jų vis dar nėra, yra būtent valstybių narių užsienio reikalų ministrų nesutarimo objektas“, – aiškino A. Pranckevičius.

ES pirmąsias sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams paskelbė spalio 2-ąją, praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai Aliaksandras Lukašenka apsiskelbė vėl laimėjęs rinkimus, o šalies pareigūnai ėmė naudoti smurtą prieš į gatves išėjusius baltarusius.

Dėl „bendros“ užsienio ir saugumo politikos Europos Bendrija susitarė 1992 m. Mastrichto sutartyje. Ji suteikė kiekvienai šaliai veto teisę, todėl, pavyzdžiui, Kipras gali vėl blokuoti ES sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimą, dėl kurio ES narės jau pasiekė „politinį sutarimą“.

Lietuvos pareigūnai neatmeta, kad būtent taip gali nutikti. Vis dėlto Vilnius visada priešinosi veto teisės atsisakymui, LRT.lt pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.

„Dabar lazda atsisuko kitu galu ir pradedama sakyti, kad štai, jei būtų kvalifikuota dauguma, galbūt būtų kitokios galimybės, būtų lengviau patvirtinti tokius klausimus. Bet dėl kvalifikuotos daugumos Lietuva turi rezervacijų“, – teigia politologė.

Grėsmė mažoms šalims?

Siūlymai pereiti prie daugumos principo kol kas apsiriboja tam tikromis užsienio politikos sritimis, tačiau įtikinti Bendrijos nares nelengva. 2019 m. pradžioje Lietuva nepritarė EK siūlymui atsisakyti veto teisės sprendžiant mokesčių politikos klausimus.

„Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija, atvirai norėtų pereiti prie daugumos principo, (...) bet tai labiau išimtis“, – LRT.lt teigia Belgijos karališkojo „Egmont“ instituto tarptautiniams santykiams „Europa pasaulyje“ programos direktorius prof. Svenas Biscopas.

Nepaisant nusivylimo dėl stringančių sprendimų, vienbalsiškumo principą ES narės remia. Mažos ES valstybės baiminasi, kad praradusios veto teisę neteks ir įtakos Bendrijos politikoje – jas galėtų paprasčiausiai „nubalsuoti“.

M. Šešelgytės nuomone, šie nuogąstavimai nėra pagrįsti: jei ES užsienio politika taptų efektyvesnė ir aktyvesnė, mažų valstybių, ir Lietuvos, įtaka išaugtų.

„Kai mes norime patvirtinti tam tikras sankcijas, įtvirtinti poziciją, kuri mums svarbi, galbūt kvalifikuota dauguma būtų parankesnė, jei sugebėtume susiderėti ir kokia viena valstybė, kaip Kipras, negalėtų užblokuoti. Tiesiog valstybei reikėtų daugiau dėti pastangų derantis, buriant koalicijas, bet tai nebūtinai yra blogai, taip tektų išsigryninti poziciją“, – teigia TSPMI direktorė.

Perėjus prie kvalifikuotos daugumos, sprendimui priimti pakaktų pusės ES šalių, atstovaujančių bent pusei Bendrijos gyventojų, pritarimo, todėl valstybėms tektų ieškoti sąjungininkų, leistis į kompromisus.

Tačiau Briuselio idėjų kalvės „Friends of Europe“ ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jamie`is Shea nurodo, kad daugeliu atvejų vienbalsiškumas veikiau atideda sprendimų priėmimą, o ne visiškai jį sustabdo. Kartu tai prideda svorio priimamiems sprendimams.

„Tai ypač svarbu mažesnėms ir labiau pažeidžiamoms šalims, kurioms reikia ES paramos, solidarumo ir apsaugos vienbalsiškuose sprendimuose. Pavyzdžiui, Baltijos šalims santykiuose su Rusija. Turime atsiminti, kad kartais ES valstybė turi prašyti ES partnerių solidarumo esminio nacionalinio intereso klausimu“, – LRT.lt teigia jis.

Federalizacija ar iliuzijos

ES šalių diplomatai užsimena, kad didžiosios Bendrijos valstybės pritartų daugumos principo įvedimui sankcijų klausimais.

„Dauguma šalių laikosi savotiškos suverenumo iliuzijos, kurią joms reiškia veto. Bet realybė tokia, kad be ES jos daugeliu šių klausimų išvis nieko negalėtų padaryti. Todėl pasirinkimas yra ne tarp nacionalinės ir ES užsienio politikos. Dauguma sostinių išvis neturi užsienio politikos kai kuriais klausimais, (...) o jei ir turi savo požiūrį, jis realios įtakos nedaro“, – teigia S. Biscopas.

EK taip pat deklaravo siekį tapti geopolitine žaidėja ir didinti ES vaidmenį pasaulinėje arenoje – kaip ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbantis apie „strateginę autonomiją“.

Tačiau ekspertai skirtingai vertina, ar ES pasirengusi tokiems pokyčiams.

„Šalys žino, kad jų rinkėjai ir parlamentai nepritartų procesų automatizavimui, kai Ministrų Taryba balsuodama priimtų sprendimus. (...) Euroskepticizmas Europos Sąjungoje augo, kilo populistų partijos. Dabar ne laikas tolesniems konstituciniams ir instituciniams pokyčiams, reikėtų Europos visuomenes vėl įtraukti į ES projektą, rodant dabartinės sistemos galimybes“, – mano J. Shea.

Anot jo, pakanka dabartinių ES sutarčių straipsnių, kurie užtikrina valstybių solidarumą ir tarpusavio pagalbą, o reaguodamos į tokias krizes kaip teroristinės atakos, kibernetiniai išpuoliai šalys sugeba bendradarbiauti mažesniais formatais ES rėmuose.

„Tokių iniciatyvų plėtojimas leistų geriau panaudoti ES laiką nei bandymas įgyvendinti ES institucinius pakeitimus“, – apibendrina „Friends of Europe“ ekspertas.

M. Šešelgytė pabrėžia, kad ES kai kuriose srityse jau eina gilesnės federalizacijos keliu. „Dabar ES dažnai kaltinama, kad nesugeba priimti sprendimų. (...) Siekiant, kad Bendrija būtų efektyvesnė bent jau tais keliais klausimais, manau, bus įvesta kvalifikuota dauguma“, – teigia TSPMI vadovė.

„Jei nori būti geopolitinis žaidėjas, tau reikia daugiau tikslumo, turi galėti veikti ryžtingiau ir greičiau. Kitu atveju negalėsi reaguoti į tokius žaidėjus kaip Kinija ir Rusija. Manau, Komisija stengsis tai padaryti, nors nežinau, kaip jai seksis“, – svarsto S. Biscopas.