Pasaulyje

2020.09.18 08:01

Įvykiai Baltarusijoje. Pareigūnai prieš protestuotojus naudoja seksualinį smurtą – pasirodė liudijimas

Minskas žada proporcingą reakciją ES sankcijoms, atnaujinta 20.12
BNS, LRT.lt, ELTA2020.09.18 08:01

Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnai prieš suimamus protestuotojus naudoja seksualinę prievartą, rašoma nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbtoje ataskaitoje.

Rugsėjo 14 d. paviešintame dokumente atskleidžiamas vienas atvejis, kai 30-metį IT sektoriuje dirbantį baltarusį Alesą OMON pareigūnas, nutempęs į vilkiką išprievartavo su policijos „bananu“.

„(Riaušių policija) reikalavo, kad aš atrakinčiau savo telefoną. Aš atsisakiau. Jie pasikvietė aukštesnio rango policijos pareigūną. Jis pagrasino, kad jei nebendradarbiausiu, man į užpakalį sugrūs „bananą“. Tada jis perpjovė mano šortus ir paklausė kitų pareigūnų, ar kas nors turi prezervatyvą. Aš buvau paguldytas ant grindų veidu į apačią, bet pamačiau, kaip jis užmovė prezervatyvą ant „banano“ ir tada jį sugrūdo į mano išangę. Tada jį ištraukė ir vėl pareikalavo slaptažodžio. Jis spyrė ir trenkė man į šonkaulius, veidą, dantis – du mano dantys įskilo“, – vyro pasakojimas užfiksuotas HRW ataskaitoje.

Vėliau vyras buvo nuvežtas į Zavodskio rajono policijos komisariatą, kur jam neleido būti apžiūrėtam greitosios pagalbos medikų.

Greitoji pagalba vyrui buvo iškviesta tik kai jis buvo nuvežtas į kitą sulaikymo centrą, praėjus apie 30 val. nuo sužeidimų, pažymi „Meduza“.

HRW gavo nuotraukas, kurios patvirtino Aleso sužeidimus ir su juo kalbėjosi praėjus 17 dienų po paleidimo.

Apie tai, kad pareigūnai grasina ir gali naudoti seksualinį smurtą prieš protestuotojus, žiniasklaida pranešė jau anksčiau, suimti baltarusiai pasakojo, kad tokiais veiksmais jiems buvo grasinama. Tačiau konkrečių liudijimų kitos galimos seksualinio smurto aukos nepateikė, pažymi „Meduza“.

Baltarusijos pareigūnai neigia tokius kaltinimus.

Atnaujinta 20.12

Kipras toliau blokuoja sankcijas Baltarusijai

Kipras toliau blokuoja planuojamas ES sankcijas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos rėmėjams. ES šaltinių duomenimis, ši mažytė šalis penktadienį valstybių narių Nuolatinių atstovų komitete laikėsi savo pozicijos dėl veto.

„Tokie Nikosijos veiksmai saugo A. Lukašenkos režimą nuo jo nedemokratiško elgesio padarinių“, – komentavo vienas ES diplomatas. Anot jo, reikia tikėtis, kad Kipras pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime atsisakys savo veto.

Kipras teigia pritarsiantis sankcijoms Baltarusijai tik tuomet, jei ES paskelbs sankcijas ir Turkijai. Kipras ir Graikija jau seniai reikalauja ES griežčiau reaguoti į, jų nuomone, nelegalią Turkijos vykdomą gamtinių dujų žvalgybą rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Tačiau kitos ES valstybės mano, kad tai gali apsunkinti šiuo metu vykstančias tarpininkavimo pastangas ir todėl nori lukterėti.

Atnaujinta 19.38

Minskas žada proporcingai sureaguoti į galimas ES sankcijas

Baltarusija proporcingai sureaguotų į galimas ES sankcijas, taip pat gali imtis radikalių priemonių, kad apsisaugotų nuo žalingo poveikio iš išorės ir iš vidaus, penktadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.

„Žinoma, būsime priversti tinkamai reaguoti į Europos Sąjungos sprendimą. Be abejo, bus taikomos ir asmeninės sankcijos įvairių Europos Sąjungos struktūrų atstovams, taip pat atskirų Europos Sąjungos valstybių narių atstovams“, – sakė V. Makejus.

„Sąrašo projektą jau esame parengę. Būsime pasiruošę jį suaktyvinti iškart po atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo“, – teigė baltarusių diplomatijos vadovas.

„Valstybė, be abejo, yra įpareigota saugotis nuo žalingo poveikio iš išorės ir iš vidaus. Taigi, jeigu bus paskelbtos kokios nors sankcijos Baltarusijai, manau, kad baltarusių valstybė imsis atitinkamų veiksmų, tarkime, susijusių su valstybės vidaus politiniu funkcionavimu. Tai gali būti susiję ir su politine sistema, ir su Baltarusijoje akredituotos užsienio žiniasklaidos veikimu, daugybe kitų žingsnių“, – pridūrė jis.

„Yra ir visiškai radikalių priemonių rinkinys, jei, tarkime, būsime priversti žengti šiuos žingsnius. Galime persvarstyti mūsų dalyvavimą įvairiose iniciatyvose, organizacijose, kurių veikla be Baltarusijos netektų prasmės“, – sakė ministras.

„Kraštutinės priemonės būtų, tarkime, diplomatinio buvimo lygio įvertinimas, galimybė išsaugoti diplomatinius santykius su viena ar kita valstybe“, – pridūrė V. Makejus.

Vis tik jis pabrėžė, jog kalba „tik teoriškai, hipotetiškai apie galimus reakcijos būdus, jei mūsų partneriai privers mus imtis tokių veiksmų“.

Jis išreiškė viltį, kad sveikas protas paims viršų, „kad visos šalys šioje situacijoje pademonstruos apdairumą“.

„Visų pirma – mūsų partneriai, kaltinantys Baltarusiją, Baltarusijos valdžią visomis mirtinomis nuodėmėmis, net nesivargindami pamėginti suprasti, kas vyksta Baltarusijoje, ir objektyviai įvertinti situaciją“, – pareiškė V. Makejus.

Atnaujinta 17.45

Latuška: dešimtys valdžiai nepritariančių baltarusių URM darbuotojų gali būti atleisti

Buvęs Baltarusijos ambasadorius Lenkijoje ir Prancūzijoje bei dabartinis Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška pareiškė, kad gali būti atleisti dešimtys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų, nepritariančių valdžios veiksmams po rugpjūčio 9 dienos rinkimų.

„URM sistemoje vyksta tam tikras „valymas“. Artėja atleidimai dešimčių diplomatų ir įvairaus rango ministerijos darbuotojų, įskaitant ambasadorius, patarėjus, diplomatinių atstovybių ir ambasadų antruosius ir trečiuosius sekretorius, vienintelius sistemos (darbuotojus), mokančius retų užsienio kalbų. Keletą žmonių jau atleido; su jais arba nutraukė darbo sutartis, arba nepratęsė tų, kurios baigėsi“, – penktadienį sakė P. Latuška.

Pasak jo, atleidimų priežastis – diplomatų nepritarimas valdžios veiksmams per prezidento rinkimus ir po jų.

„Kai kurie, būdami apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais užsienio institucijose, atvirai atsisakė klastoti balsavimo rezultatus, kiti socialiniuose tinkluose pasmerkė jėgos struktūrų veiksmus prieš protestų dalyvius“, – sakė opozicionierius.

Pasak jo, Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos centriniame aparate dirba maždaug 200 žmonių.

„Iš tikrųjų visiškai diskredituojama šalies užsienio politika. Neįtinkančių diplomatų atleidimas lemia užsienio politikos tarnybos žlugimą“, – pareiškė P. Latuška.

Atnaujinta 17.05

Bado streikas

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas, kuriam buvo pareikšti kaltinimai raginus imtis veiksmų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, nuo penktadienio paskelbė bado streiką.

„Kaltinimai, kaip ir įtarimai, vis dar nekonkretizuoti, todėl neaišku, kurie Maksimo pasisakymai yra vertinami kaip kenkiantys valstybės saugumui, o tai vis dar prilygsta persekiojimui už nuomonės išsakymą“, – sakė M. Znako advokatas Dzmitryjus Lajevskis. Jį cituoja portalas tut.by.

„Dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir savavališko suėmimo advokatas Maksimas Znakas rugsėjo 18 dieną, nuo kaltinimų pateikimo akimirkos, oficialiai paskelbė atsisakantis maisto. Apie tai jis raštu informavo laikino sulaikymo izoliatoriaus administraciją“, – nurodė jo teisinis gynėjas.

Pasak M. Znako, maisto atsisakymas sulaikymo izoliatoriuje jam yra „vienas iš nedaugelio likusių būtų kovoti su neteisėtumu ir neteisybe šalyje“, pridūrė D. Lajevskis.

„Maksimas Znakas paaiškino, kad maisto atsisakymas turi paskatinti visus, ypač teisėsaugos pareigūnus, prisiminti tas dvasines ir moralines vertybes, ant kurių laikosi teisė, ir jų negriauti“, – pabrėžė advokatas.

M. Znakui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl viešų raginimų imtis veiksmų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Jeigu bus pripažintas kaltu, M. Znakui gresia nuo dvejų iki penkerių metų laisvės atėmimo.

M. Znakas dirbo kalinamo buvusio pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktaro Babarykos teisininku. Jis taip pat yra buvusios kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva įkurtos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys.

Kartu su M. Znaku buvo sulaikyta kita tarybos narė Maryja Kalesnikava ir jos advokatas Ilja Salejus.

Pasak tyrėjų, Koordinacinės tarybos narių veiksmais buvo siekiama „destabilizuoti socialinę-politinę, ekonominę ir informacinę padėtį šalyje, pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.

Padėtis katastrofiška

Jungtinių Tautų (JT) specialioji pranešėja žmogaus teisių klausimais Baltarusijoje Anais Marin padėtį šalyje pavadino „katastrofiška“, praneša agentūra „Reuters“.

„Mes negalime leisti, kad ant Europos žemyno dar kartą nusileistų geležinė uždanga“, – sakė ji penktadienį Ženevoje. A. Marin kalbėjo skubiai sušauktuose debatuose apie žmogaus teisių situaciją Baltarusijoje. Jos kalbą keliskart pertraukė Rusijos, Baltarusijos ir dar kai kurių šalių atstovų šūksniai.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja savo pranešime paragino šalies institucijas nutrauktu smurtą prieš demonstrantus. Kartu ji pareikalavo laisvų ir demokratiškų naujų prezidento rinkimų.

S. Cichanouskaja po rugpjūčio 9 dieną vykusių rinkimų pasitraukė į Lietuvą, nes baiminosi dėl savo saugumo.
Baltarusijos ambasadorius JT Jurijus Ambrazevičius per debatus sakė, jog nepriimtina, kad Jungtinės Tautos naudojamos kišimuisi į rinkimus Baltarusijoje.

Atitrūkęs nuo realybės

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja „Telegram“ kanale paskelbė savo komentarą apie A. Lukašenkos pareiškimą dėl sienų su Lietuva, Lenkija ir Ukraina uždarymo.

„Tai, ką jis vakar pasakė apie sienų uždarymą, yra naujas atitrūkimo nuo tikrovės lygis. Tai silpno žmogaus žodžiai iš jo paties įsivaizduojamo pasaulio“, – rašė ji.

„Neklausykite ir nekreipkite dėmesio į tai, ką sako Lukašenka. Jis prarado pasitikėjimą savimi. Visi mūsų kaimynai yra mūsų draugai. Visi baltarusiai yra viena tauta“, – pridūrė ji.

Atnaujinta 12.11

L. Linkevičius: Lukašenkos pareiškimai apie sienos uždarymą yra neadekvatūs

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie sienos uždarymą ir stiprinamą apsaugą yra neadekvatūs, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai apie sienos uždarymą ir stiprinamą apsaugą yra neadekvatūs, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Tų pareiškimų būta ir iki šiol – apie krovinių nukreipimą į kitus uostus, paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas ir panašiai. Tai aš manau dabar irgi reikėtų palūkėti, ką tai reiškia, ar tai reiškia sienų uždarymą kroviniams, ar žmonėms, ar dar kažką“, – LRT sakė ministras.

Jis įspėjo, kad kaimyninės šalies ekonomikai esant „ant bankroto ribos“ visi panašūs žingsniai turėtų būti daromi pamatuotai ir atsakingai, nes gali atsigręžti prieš juos pačius.

L. Linkevičiui, tuo tarpu, nerimą kelia pareiškimai apie kariuomenės perkėlimą prie sienų.

„Buvo pareiškimų, kad pusė kariuomenės mesta saugoti Vakarų sieną, atrodytų, kad čia kažkas gresia, kažkas puls. Tai yra neadekvatus neadekvataus žmogaus reagavimas į situaciją“, – sakė ministras.

Atnaujjinta 07.57

Ką reiškia ši A. Lukašenkos žinia?

Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos vadovas Maksimas Milta LRT TELEVIZIJAI teigia, kad pareiškimais apie uždaromą sieną su Vakarais A. Lukašenka vėl bando kurti išorės priešo įspūdį, kad protestai šalyje esą yra „Vakarų darbas“, kad prie to prisideda tokios šalys kaip Lietuva ir Lenkija.

Žinios. Milta: Lukašenkos pareiškimas – eilinė propaganda, turinti mažai bendro su realybe

„Oficialusis Minskas ir Lukašenka asmeniškai neturi jokio ryšio su realybe, nesupranta, kad protestai, vykstantys Baltarusijoje, iš tikrųjų sukelti 26 metus vykstančios priespaudos ir pavogtų rinkimų“, – sako M. Milta.

Vakarykštis pareiškimas buvo išsakytas moterų forume, kuris pirmiausia skirtas propagandiniams tikslams, pastebi M. Milta.

„Apie jo rengimą nebuvo įspėjama iš anksto. Praktiškas jis buvo organizuojamas paslapčia. Tai eilinis propagandinis pareiškimas, kuris turi mažai bendro su realybe. Matyt, Lukašenkai tai būdas parodyti, kad jis kontroliuoja padėtį, bet jis jos nekontroliuoja. 41 dieną tęsiasi protestai ir nuo šio pareiškimo jie niekur nedings, o atvirkščiai, žmonės mobilizuosis dar labiau“, – sako M. Milta.

Atnaujinta 07.50

29 šalys, tarp jų Lietuva, ragina Baltarusijos valdžią neblokuoti interneto

29 valstybės, tarp jų JAV, paragino Baltarusijos valdžią neatjungti interneto ir laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

„Raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo [interneto] atjungimo ir blokavimo ar resursų filtravimo ir laikytis tarptautinių Baltarusijos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, taip pat ir pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 ir 21 straipsnius. Raginame Baltarusijos vyriausybę gerbti pilietinę erdvę, taip pat ir... žmogaus teises bei pagrindines laisves, demokratiją ir įstatymo viršenybę“, – sakoma pareiškime, kurį išplatino JAV valstybės departamentas.

Jį pasirašiusios šalys, tarp kurių yra Baltijos valstybės, reiškia „didelį susirūpinimą“ dėl „neseniai pasirodžiusių pranešimų apie tęsiamą dalinį ir visišką interneto atjungimą, tikslingą turinio blokavimą... po suklastotų 2020 metų prezidento rinkimų“ ir tai smerkia.

Pažymima, kad interneto uždarymu ir blokavimu nepagrįstai ribojama teisė į taikius susibūrimus, susirinkimų laisvę ir nuomonių reiškimą.

„Ir toliau palaikysime Baltarusijos tautą, siekiančią, kad jos balsas būtų išgirstas“, – sakoma pareiškime.

Jame taip pat nurodoma: „Būtina atlikti nepriklausomą, skaidrų ir nešališką tyrimą dėl visų tvirtinimų apie žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su rinkimais, ir patraukti kaltuosius atsakomybėn.“

Dokumentą, be JAV, pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Australijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Vokietijos, Graikijos, Danijos, Airijos, Islandijos, Kanados, Kipro, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Suomijos, Prancūzijos, Čekijos, Šveicarijos, Švedijos ir Japonijos vyriausybės.