Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad ministerija nepradės tyrimo dėl galimo Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir kitų savivaldybės atstovų duomenų rinkimo, kol negaus oficialaus kreipimosi iš paties mero arba prokuratūros.
Per ketvirtadienį Seime vykusią Vyriausybės valandą konservatorius Mindaugas Lingė ministrės klausė, kokiu tikslu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rinko duomenis apie Palangos merą, tarybos narius ir valstybės tarnautojus.
Parlamentaras taip pat teiravosi, ar su tuo galėtų būti susijusi ministerijos kanclerė Svetlana Tučkė, anksčiau Palangoje kandidatavusi į savivaldybės tarybą, ir ar surinkta informacija negalėtų būti panaudota artėjant savivaldos rinkimams.
Atsakydama J. Zailskienė pabrėžė, kad kaltinimai ministerijai kol kas nėra pagrįsti.
„Noriu pasakyti, kad apie duomenis ministerija atsakys tada, kai gaus pono Vaitkaus arba prokuratūros kreipimąsi. Mes negalime pradėti jokio tyrimo negavus oficialaus prašymo“, – Seimo plenarinėje salėje kalbėjo ministrė.
Vyriausybės narė taip pat ragino neskubėti su išvadomis dėl galimo neteisėto duomenų naudojimo. Pasak jos, dalis atvejų gali būti susiję su Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimu ir automatizuotais duomenų apdorojimo procesais.
„Kai bus gautas užklausimas, bus ir labai aiškus atsakymas. Nei kanclerė, nei kas kitas prie šių duomenų nelenda ir net neturi tokios galimybės“, – tikino ministrė.
Praėjusį sekmadienį Palangos savivaldybės meras Š. Vaitkus savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog jo duomenis, kaupiamus Registrų centre, daugiau nei 10 kartų buvo peržiūrėjusi SADM.
Anot jo, ministerija taip pat domėjosi Palangos savivaldybės administracijos darbuotojų ir kai kurių miesto Tarybos narių, priklausančių valdančiajai daugumai, asmens duomenimis. Š. Vaitkus teigė, jog patikrinti ir jo žmonos duomenys.
ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl iš RC galimai nutekintų daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų, dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas gegužės pabaigoje patvirtino, kad duomenys nutekėjo per Migracijos departamentą, kuris yra pavaldus VRM.
Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teigimu, per RC duomenų vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.
Iš pareigų pasitraukęs buvęs RC vadovas Adrijus Jusas anksčiau teigė, kad didelės apimties duomenų nutekėjimas iš registrų pastebėtas dar balandžio pradžioje, apie tai informuotos valstybės institucijos.
