Pasaulyje

2020.05.12 12:09

Dezinformacijos virusas pasaulyje: kodėl Kremlius nusitaikė į Italiją?

Julija Šakytė, LRT.lt 2020.05.12 12:09

Pasaulis susiduria su dviem pavojingais virusais – COVID-19 ir dezinformacija apie koronavirusinę infekciją. Su pastarąją, anot užsienio ekspertų, vis dar sunku kovoti dėl Vakarų pasaulio pažeidžiamumo ir padarytų klaidų.

„Koronavirusas ir dezinformacija turi tam tikrų panašumų: COVID-19 puola žmonių plaučius, o dezinformacija puola žmonių protus“, – sako Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Nerijus Aleksiejūnas.

Saugantis nuo dezinformacijos, kaip ir nuo koronaviruso, reikia gerų tyrimų, gydymo ir skiepų, kad būtų įgautas visuomenės imunitetas, penktadienį internetiniame seminare „Kova dėl COVID-19 naratyvų – padariniai Europos saugumui“, kurį organizavo Rytų Europos studijų centras, sakė ambasadorius.

Vis dėlto Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas sako, kad dabartinėje situacijoje galima įžvelgti ir teigiamą rezultatą – dezinformacija ir jos vaidmuo geopolitinėje arenoje iš tikrųjų tapo svarbesniu klausimu politinėje darbotvarkėje nei buvo prieš metus.

Anot jo, turėtume padėkoti Pekino ir Kremliaus komunistų partijoms už sunkų darbą, padėjus atkreipti dėmesį į „mūsų kampaniją“. Nors dar anksti teigti, ar Kinija kopijuoja Rusijos veiksmų planą, pasak eksperto, bet kai kuriomis rusų taktikomis, pavyzdžiui, „absurdiškomis sąmokslo teorijomis“ ji naudojasi.

„Dar vienas elementas, kuris yra labai gerai žinomas – dėkingumas. Manau, kad yra reali paralelė tarp Rusijos požiūrio į Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir Kinijos elgesio pandemijos metu. Sovietų Sąjunga turi daug ko gėdytis: Molotovo-Ribentropo paktas, Rytų Europos okupacija po karo. Kinija bando nuslėpti, kur prasidėjo pandemija, siekiant išvengti valdžios pareigūnų atsakomybės už viruso išplitimą. Slepiant savo nusižengimus, reikalaujama dėkingumo“, – teigia E. Lucasas.

Kokios naudos bando išpešti Kremlius?

Britų apžvalgininko teigimu, Kinijos ir Rusijos propaganda bei dezinformacija veikia ne todėl, kad jos tai puikiai moka, bet dėl mūsų pačių pažeidžiamumo, kurio nesugebame pašalinti.

Nuo pat pandemijos pradžios, anot jo, turėjome nesėkmių visuomenės sveikatos srityje, tarptautinės organizacijos neveikė taip, kaip turėtų, ypač iš pradžių buvo silpnos NATO ir Europos Sąjunga (ES). Trūko ir amerikiečių lyderystės, kuri visiškai skyrėsi nuo praėjusios pandemijos.

„Tačiau dar nėra vėlu klaidas ištaisyti“, – tvirtina E. Lucasas.

„Mes visi daug kalbame apie kinų sugebėjimus, rusų strategijas. Jiems labiau sekasi, nes jie turi strategiją ir pasakojimą, o mes neturime strategijos ir galbūt neturime labai gero naratyvo. Pirmiausia todėl, kad jos yra pavienės šalys, o mes esame šalių grupė“, – sakė Tarptautinių studijų centro pirmininkas (Ce.S.I.) Andrea Margelletti.

Savo ruožtu Gino Germani socialinių mokslų ir strateginių studijų instituto direktorius Luigi Sergio Germanis sako netikintis kai kurių analitikų iškelta prielaida, kad Kremlius nebekontroliuoja suintensyvėjusio informacinio karo Europoje, siekiant įgyti geopolitinį pranašumą.

„Aš netikiu šia teorija. Manau, kad jei Kremlius norėtų nutraukti visą šią veiklą, – galėtų. Tačiau jie galvoja, kad gali gauti naudos iš šios veiklos – trumpalaikės ir ilgalaikės“, – mano ekspertas.

Jo teigimu, trumpalaikis tikslas yra panaikintos sankcijos, ilgalaikės – ES susilpninimas ir galiausiai sunaikinimas, taip pat siekis susilpninti NATO, diskredituoti liberaliąją demokratiją, kad būtų pakirstas šalių vyriausybių, mokslo, sveikatos organizacijų autoritetas. L. S. Germanis įsitikinęs, jog tam, kad būtų sustabdyta skleidžiama dezinformacija yra reikalinga platesnė ir daug agresyvesnė politika – tam tikra Europos politinio informacinio karo strategija, skirta kovoti užsienio remiama dezinformacija.

Dezinformacijos taikinys – Italija

Italija viena labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių šalių pasaulyje. Šia šaliai į pakalbą puolė ne tik Europos šalys kaip Vokietija ir Austrija, priėmusios sunkiai sergančius ligonius, bet ir Kinija su Rusija. Pastarosios pandemijos nualintai šaliai atsiuntė medicinių reikmenų siuntą ir specialistų grupę. Tai turėjo įtakos Italijos gyventojų požiūriui į tarptautinę politiką.

Italijos tyrimų kompanijos „SWG“ atlikta apklausa parodė, kad vis daugiau šalies gyventojų teigiamai žvelgia į Pekiną. Tradicinė Italijos sąjungininkė nuo Antrojo pasaulinio karo – JAV – liko antroje vietoje su 30 proc. atsakymų, pranešė „Formiche.net“.

Į šią apklausą netruko sureaguoti ir Italijos premjeras Giuseppe Conte, pareiškęs, kad šalies užsienio politikos kryptis nesikeičia, nepaisant gautų pagalbos siuntų iš Kinijos ir Rusijos. L. S. Germani teigimu, pastarieji įvykiai Italijoje parodo, jog Kremlius Italiją suvokia kaip ES ir NATO silpnąją grandį, todėl jie nusprendė suaktyvinti dezinformacijos operaciją.

A. Margelletti sako, kad prie rusų bei kinų aktyvių priemonių prisideda ir Vakarų bei kitų šalių žiniasklaidos. Ypač turint omeny atvejį, kuomet po įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Italijos ministro pirmininko pokalbio telefonu Rusijos valdžia šaliai atsiuntė ne tik medicininių priemonių, bet ir medicinos ekspertų.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad šie medikai neturi nieko bendro su įprastai siunčiamais specialistais tokių sveikatos krizių metu. Šis dislokavimas sukėlė diskusijas ir Italijoje, nes daugelis jį vertino kaip Rusijos propagandinį žingsnį su, be abejojo, praktiniu panaudojimu – šnipinėjimu. Vis dėlto A. Margelleti tikino, kad visa tai netiesa. Pasak jo, šalyje buvo griežta Rusijos karinių pajėgų kontrolė, o ir jokia kita karinė jėga negalėtų veikti be Italijos Vyriausybės žinios.