Pasaulyje

2020.04.27 16:25

ES kaltinama cenzūravusi kritiką Pekinui, bet ekspertas pabrėžia: Kinija nuolat spaudžia Europą

atnaujinta 17.39
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.04.27 16:25

Pasaulio žiniasklaida pranešė, kad Europos Sąjungos (ES) Išorės veiksmų tarnyba dėl patiriamo Pekino spaudimo sušvelnino ekspertų parengtą ataskaitą apie COVID-19 dezinformaciją, kurioje buvo analizuojami ir Kinijos veiksmai, o šalies valdžia kaltinta dezinformacijos skleidimu. ES šią informaciją neigia, bet ekspertų nuomone, tai gali rodyti, kad Bendrijoje nėra politinio palaikymo griežtiems pareiškimams Kinijos atžvilgiu.

Žinią, kad Kinija siekė blokuoti Rytų strateginės komunikacijos darbo grupės parengtos ataskaitos viešinimą, kurioje nurodoma, kad Pekinas skleidė dezinformaciją apie koronaviruso protrūkį, agentūrai „Reuters“ patvirtino 4 šaltiniai, taip pat agentūros matyta diplomatinė korespondencija. Leidiniui „Politico“ 3 šaltiniai taip pat patvirtino Kinijos spaudimo faktą ir nurodė, kad dėl to buvo pakeistos ataskaitos formuluotės. „The New York Times“ šią informaciją patvirtino gauti el. laiškai, dokumentai ir atlikti interviu.

Šaltiniai leidiniams sakė, kad ataskaita turėjo būti paviešinta balandžio 21-ąją, tačiau Kinijos atstovai sužinojo apie „Politico“ parengtą ataskaitos juodraščio apžvalgą, su kuria susipažinę ėmė didinti spaudimą.

„The New York Times“ gavo ES narių Vyriausybėms išsiųstą neviešą dokumentą, kuriame buvo minimos Pekino pastangos riboti užuominas, kad koronavirusas prasidėjo Kinijoje, stengiantis kaltės dalį primesti JAV, aprašyta Pekino kritika Prancūzijai dėl tariamai lėtos reakcijos bei Pekino mestų kaltinimų prancūzų pareigūnams dėl neva rasistinių pareiškimų apie Pasaulio sveikatos organizaciją.

Ataskaitoje buvo pažymėtos ir Rusijos pastangos skleisti melagingą informaciją bei sėti nepasitikėjimą Vakarų institucijomis.

„Kaip suprantu, (žiniasklaidai – LRT.lt) nutekintame dokumente nebuvo naujų duomenų, bet jis veikiau atspindėjo platesnį įtakos kampanijas studijuojančių ekspertų nuomonių konsensusą. (...) Sutariama, kad Kinija vykdo kampaniją pagerinti savo įvaizdį“, – LRT.lt sako Carnegie instituto Briuselio skyriaus tyrėjas Jamesas Pammentas.

Šios žinios patraukė ir Europos Parlamento (EP) narių dėmesį. Pirmadienį didžiausia Europos liaudies frakcija pareikalavo, kad ES Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis paaiškintų situaciją, rašo AFP.

Padaryti pakeitimai

Oficialiame tarnybos tinklalapyje „EUvsDisinfo“ vieša ataskaitos versija buvo paskelbta tik penktadienio pavakarę. Pirminio dokumento ir paskelbtos versijos palyginimas atskleidė, kad buvo padaryti pakeitimai.

Pavyzdžiui, slaptos versijos ataskaitoje ES tarnyba pirmajame puslapyje teigė: „Kinija toliau vykdė globalią dezinformacijos kampaniją, kuria siekta nukreipti kaltę dėl pandemijos protrūkio ir pagerinti šalies tarptautinį įvaizdį. Buvo pastebėtos ir viešos, ir slaptos taktikos.“

Viešoje ataskaitoje nurodoma, kad dezinformaciją skleidė „valstybių remiami šaltiniai iš įvairių šalių, taip pat ir Rusijos bei, mažesniu mastu, Kinijos“.

Ataskaitos paskutiniuose paragrafuose minima, jog buvo užfiksuotas „ryškūs Kinijos slaptų operacijų socialiniuose tinkluose pėdsakai“.

„The New York Times“ analizė parodė, kad ataskaitoje neliko kaltinimų, kuriuos Pekinas metė Prancūzijai, Kinija minima tik kaip vienas veikėjų, bandantis nukreipti kaltę dėl koronaviruso.

„Dabar dėmesio centre atsiduria ir viešoji erdvė. Panašu, kad iš Kinijos sklinda labai daug informacijos, kuria bandoma pademonstruoti, kad šali neprivalo prisiimti atsakomybės už tai, kas įvyko, o dar geriau – ji prisideda, kad visas pasaulis šią problemą išspręstų. Bet tai yra, be abejo, diskutuotina“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala.

Labai supykdytų Pekiną

Užsienio žiniasklaidos gautame diplomatiniame susirašinėjime minimas aukšto rango Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Yangas Xiaoguangas. Esą jis sakė, jog ataskaitos paviešinimas „labai supykdytų“ Pekiną. Pareigūnas apkaltino Europos atstovus bandant patenkinti „kai ką kitą“, šią užuominą europiečiai suprato kaip nuorodą į Vašingtoną.

„Reuters“ matytoje diplomatinėje korespondencijoje rašoma, kad vienas aukšto rango kinų pareigūnas susisiekė su ES atstovais Pekine ir jiems pasakė: „ jei ataskaita yra tokia, kaip aprašyta, ir ji bus paviešinta šiandien, tai bus labai blogai bendradarbiavimui“.

Vienas ES pareigūnas „Politico“ sakė, kad Kinija protestavo dėl ataskaitos keliais diplomatiniais šaltiniais.

„Kinai jau grasina reakcijomis, jei ataskaita pasirodys“, – dar antradienį ES diplomatas Lutzas Gullneris rašė el. laiške, kurį matė „The New York Times“.

Anot L. Kojalos, toks Kinijos elgesys yra suprantamas: „Tai ne pirmas kartas, kai Kinija bando padaryti spaudimą. Tam tikra prasme yra normalu, kad kitų šalių diplomatai, jausdami, kad artėja pranešimai, kurie yra aktualūs jų valstybei, kreipiasi į savo kolegas ir bando, kad būtų kritika sušvelninta ir panašiai

Jau antradienį ataskaita buvo parengta publikuoti, tačiau, anot „The New York Times“ matytų el. laiškų, tam užkirto kelią J. Borrellio patarėja Esther Osorio.

Ji paprašė analitikų peržiūrėti dokumentą ir mažiau dėmesio koncentruoti į Kiniją bei Rusiją, kad būtų išvengta kaltinimų šališkumu. E. Osorio nurodė atskirti dezinformacijos skleidimą nuo agresyvaus naratyvų stūmimo ir kiekvieną užfiksuoti, „nes jau ir taip patiriame stiprų spaudimą iš K(inijos)“.

„Reuters“ šaltinių duomenimis, dėl Kinijos spaudimo dokumento paviešinimo datos buvo nesilaikyta. Vietoje to, ataskaita pasirodė prieš pat savaitgalį.

„Šie informacijos nutekinimai leidžia manyti, kad politinis mandatas priskirti dezinformacinę veiklą Kinijai dar nėra pilnai susiformavęs. Ne viena valstybė reguliariai patiria įvairų Kinijos spaudimą, bet dar pamatysime ar susiformuos blokas, kuris pastumtų ES užimti vieningesnę poziciją Kinijos atžvilgiu“, – LRT.lt sako J. Pammentas.

ES atstovė spaudai nurodė, jog „mes niekada nekomentuojame tikro ar tariamo vidinių diplomatinių kontaktų ir komunikacijos su mūsų partneriais kitose šalyse turinio“, rašo „Euractiv“.

Pirmadienį ES diplomatinės tarnybos atstovas Peteris Stano neigė, kad dokumentas buvo pakeistas. „Aš visiškai atmetu ir prieštarauju bet kokiems ženklams ar pareiškimams, kad savo ataskaitose mes nusileidžiame kokiam nors išorės spaudimui“, – agentūra AFP cituoja P. Stano.

Galimas ES atsitraukimas, anot L. Kojalos, gali sukurti problemą Bendrijai: „Daug kas teigia, kad tas sušvelninimas parodo, kad spaudimui buvo nusileista ir tuo pačiu sukuriamas labai blogas precedentas, nes Europos Sąjungos galimybės ateityje objektyviai vertinti padėtį, objektyviai pateikti tą vaizdą, kurį surenka specialistai, gali tapti gerokai sudėtingesnės.“

Populiariausi