Priemonės panašios, bet rezultatai – itin skirtingi. Tokią išvadą galima padaryti pažvelgus į Baltijos šalyse COVID-19 užsikrėtusių asmenų skaičius. Kaimyninėje Latvijoje tokių atvejų užfiksuota perpus mažiau nei Lietuvoje ar Estijoje. Beje, būtent estai „pirmauja“ nustatytų susirgimų skaičiumi, nors ši šalis – ir mažiausia pagal plotą, ir gyventojų skaičiumi.
Kaip LRT pasakojo lietuvių bendruomenių Latvijoje ir Estijoje pirmininkai, karantino ribojimai ten panašūs kaip ir Lietuvoje, o kai kurie – net ir švelnesni. Lietuviai ir estai susiduria su panašiu skaičiumi COVID-19 atvejų, o štai latviai jų turi gerokai mažiau, nors ten neprivalomos kaukės ir, pavyzdžiui, veikia kavinės.
Portalo LRT.lt kalbinti ekspertai negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, kas lėmė tai, kad kai Lietuvoje ir Estijoje susirgimų skaičius artėja prie 1,5 tūkst. arba šį skaičių jau viršijo, Latvijoje atvejų tėra apie 800. Priežasčių tam gali būti įvairių, tarp jų – ir gyventojų tankumas.
Iš visų trijų Baltijos šalių pirmoji akis į akį su koronavirusu susidūrė Estija. Šioje šalyje pirmasis atvejis užfiksuotas dar vasario 27-ąją. Tiesa, vos po paros, vasario 28 dieną, COVID-19 pirmą kartą nustatytas lietuvei, grįžusiai iš Šiaurės Italijos. Latvijoje apie pirmą žmogų, užsikrėtusį šiuo virusu, pranešta kovo 2-ąją.
Lietuvoje didžiausias per parą patvirtintų naujų atvejų skaičius siekė 90. Estai šiuo skaičiumi lietuvius aplenkė – čia per parą daugiausia užfiksuota 134 nauji susirgimo COVID-19 atvejai. Žiūrint į šį rodiklį, nuo lietuvių ir estų gerokai atsilieka latviai. Šioje šalyje per parą daugiausia užfiksuota 48 nauji atvejai.
Sekmadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo nustatyti 1438 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Estijoje šis skaičius pasiekė 1643, o Latvijoje – 812.
Neatrodo, kad bijotų užkrato
Žvelgiant į tai, kokių priemonių ėmėsi skirtingos valstybės, gali atrodyti paradoksalu, kad Latvijoje žmonių, užsikrėtusių COVID-19, yra gerokai mažiau. Rygoje gyvenantis Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius portalui LRT.lt pasakojo, kad nors šioje kaimyninėje šalyje taip pat taikomi įvairūs ribojimai, jie yra gerokai laisvesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, nuo balandžio 10-osios Lietuvoje privaloma lankantis viešoje vietoje dėvėti apsauginę veido kaukę ar kitaip prisidengti nosį ir burną.
Tuo metu Latvijoje, kaip pasakojo R. Žalnierius, tokios būtinybės nėra: „Kalbėjau su viena bendruomenės nare, ji pasakojo, kad prie Dauguvos upės yra pilna žmonių, visi ten eina be kaukių. Ir į parduotuves žmonės eina be kaukių. Viešose vietose žmonių netrūksta, bet jie ir nesisaugo. Patys žmonės, atrodo, kad nelabai bijo užkrato, Latvijoje laisviau.“
R. Žalnierius kalbėjo, kad nemažai priemonių, kurių Latvija ėmėsi kovoje su koronavirusu, yra panašios kaip ir Lietuvoje. Kaimynai taip pat uždarė mokyklas ir darželius, rekomenduoja ypatingų apsaugos priemonių imtis senjorams, kurie priklauso rizikos grupei.
Žmonės, kurie privalo būti karantine dvi savaites, taip pat yra tikrinami. Norint įsitikinti, kad jie niekur neina iš namų, bet kada gali užsukti policija, pareigūnai gali apklausti ir kaimynus.
Visgi Latvijoje vis dar veikia kavinės. Tiesa, jose prie stalelio galima sėdėti tik dviese, o įeiti į kavinę ir išeiti iš jos, kaip pasakojo R. Žalnierius, reikia per skirtingus įėjimus.
Jeigu ateina vyresni po 11 val., jau policija gaudo, klausia, kodėl jie atėjo.
„Įdomu tai, kad kavinės dirba, gali įeiti į kavinę, sėdėti dviese, bet įeini per priekį, o išeiti turi per kitą pusę. Arba turi pasiimti maistą ir išeiti. Man tai pasakojo vienos kavinės savininkė. Taip ramiai nepasėdėsi“, – kalbėjo R. Žalnierius.
Be to, kaip sakė pašnekovas, pavyzdžiui, į Rygos turgų senjorai gali eiti tik iki 11 val.: „Jeigu ateina vyresni po 11 val., jau policija gaudo, klausia, kodėl jie atėjo.“ Senjorams ir vaikams taip pat apribotos transporto lengvatos.
Kalbama apie sąlygų švelninimą
Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rita Kuzminienė LRT RADIJUI pasakojo, kad šioje šalyje situacija panaši į padėtį Latvijoje. Anot jos, epidemijos piko buvo laukiama apie balandžio 20-ąją, o dabar pastebima, kad situacija stabili, registruotų infekcijos atvejų mažėja.
„Gerėja intensyvaus gydymo reikalaujančių ligonių kreivė. Pradedama mąstyti, ar nebūtų pats laikas švelninti ypatingos situacijos nustatytus apribojimus“, – sakė R. Kuzminienė ir pridūrė, kad su tam tikromis išlygomis karantino padėtis gali būti pratęsta dar dviem savaitėms.
Pradedama mąstyti, ar nebūtų pats laikas švelninti ypatingos situacijos nustatytus apribojimus.
Kaukių dėvėjimas nėra privalomas ir šioje šalyje, tačiau rekomenduojama jas dėvėti viešoje vietoje. R. Kuzminienė pasakojo, kad Estijoje pradedama grąžinti kai kurias planinio gydymo paslaugas. Pasak jos, tai nebus vykdoma visuose šalies regionuose vienodai ir vienu metu, bus sprendžiama pagal gydymo sritis, pagal regionų poreikius.
„Poreikis grąžinti planinį gydymą yra labai didelis. Per ypatingos situacijos šešias savaites planinio gydymo negavo virš 10 tūkst. žmonių, imama kalbėti, kad, apribodami vieną, galime sukelti tokią situaciją, kad žmonės ims labiau kreiptis į greitąją pagalbą“, – komentavo R. Kuzminienė.
Nepaisant to, kad užsikrėtusiųjų skaičius Estijoje yra gerokai didesnis negu Latvijoje, lietuvių bendruomenės pirmininkė teigė, kad skaičiai estų negąsdina ir į juos labai didelio dėmesio nekreipiama.
„Yra žinomos klaidos, kurios buvo padarytos, pavyzdžiui, Saremos sala, kur užsikrėtusiųjų koronavirusu asmenų skaičius – labai didelis. Tai įvyko dėl tarptautinių tinklinio varžybų, kuomet iš koronaviruso Europoje epicentro Milano atvyko tinklininkų komanda, dėl jos įvyko šis protrūkis. 50 proc. ligonių yra būtent šioje saloje“, – kalbėjo Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Estijoje žmonės gali laisvai judėti šalies viduje, vykti į gamtą ir pan., bet, kaip sakė R. Kuzminienė, turi būtų laikomasi „2+2“ taisyklės – vaikščioti dviese ir dviejų metrų atstumu.
Atsakymų kol kas neturi
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė šiuo metu neturintis atsakymo, kodėl COVID-19 atvejų skaičius Latvijoje yra kone perpus mažesnis. Jis kalbėjo, kad visos trys Baltijos šalys kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono vadovu dalyvavo nuotolinėje konferencijoje ir kalbėjo apie situaciją visose trijose Baltijos šalyse.
„Mes, kaip regionas, esame įvardijami kaip vienas iš tikrai gerai besitvarkančių, nes situacija yra nebloga visose trijose Baltijos valstybėse. Taip, priemonės šiek tiek skiriasi – vienos šalys labiau akcentavo vienas priemones, kitos – kitas.
Situacija nėra bloga. Kas konkrečiai suveikė, kas buvo akcentuota ir toje videokonferencijoje, yra labai sunku pasakyti. Matyt, veikia daug veiksnių. Matome tam tikrus išplitimus lokaliose vietose, jos keičia statistiką, yra grįžimo keliai, kurie buvo skirtingai valdyti, kontroliuoti ir t. t. Kaip ir sakiau, tai sudėtingas klausimas, į kurį, tikiuosi, ateityje atsakys mokslininkai, kurie šitą situaciją vertins globaliame kontekste“, – komentavo ministras A. Veryga.
Mes, kaip regionas, esame įvardijami kaip vienas iš tikrai gerai besitvarkančių, nes situacija yra nebloga visose trijose Baltijos valstybėse.
Įtakos turi ir gyventojų tankumas
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius kalbėdamas su portalu LRT.lt taip pat sakė, kad įvardinti tikslias priežastis, kodėl Latvijos rodikliai taip skiriasi nuo kitų Baltijos regiono valstybių, yra sudėtinga.
„Jie panašiai darė kaip ir mes, bet yra ir skirtumų tam tikrų. Be to, Latvija nėra tanki šalis gyventojų skaičiumi, reikia tą suprasti. Visos šalys, kurios plotu didesnės, bet gyventojų skaičiumi mažesnės, jos turi geresnius rodiklius. Pažiūrėkime į Skandinavijos šalis.
Palyginimai visada yra sudėtingi, nes yra daug faktorių, kurie veikia.
Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, bet jei gyventojai yra išsibarstę šalyje, kurios plotas santykinai, lyginant su gyventojų skaičiumi, yra didelis, tai ten tų atvejų bus mažiau. Ten, kur labai urbanizuotos vietovės, kur gausiai gyvenamos, labai turistų lankomos vietovės, ten didesnė tikimybė, kad atvejų bus daugiau“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Anot profesoriaus, nereikėtų manyti, kad viruso plitimui kurioje nors šalyje įtaką daro tik valstybės taikomos priemonės. Paklaustas apie situaciją Latvijoje, kur ribojimai yra ne tokie griežti kaip Lietuvoje, V. Kasiulevičius teigė, kad yra valstybių, kur priemonės švelnesnės, bet ir situacija – gerokai prastesnė.
„Yra labai daug veiksnių, kurie veikia. Pavyzdžiui, Švedijoje liberalesnė tvarka, bet ten situacija yra santykinai blogesnė. Jei žiūrėtume į mirusiųjų skaičių, tai Švedijoje situacija yra blogesnė negu Lietuvoje. O Belgijoje dar blogesnė. Palyginimai visada yra sudėtingi, nes yra daug faktorių“, – sakė profesorius.
