Pasaulyje

2020.03.07 21:40

Nesate tikri, kokia bus koronaviruso ateitis? Štai kaip baigėsi trijų kitų infekcijų protrūkiai

LRT.lt2020.03.07 21:40

Jau praėjo daugiau kaip mėnuo nuo tos dienos, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl naujojo koronaviruso paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai padėtį. Nuo protrūkio pradžios visame pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 100 tūkst. susirgimo šia infekcija atvejų ir daugiau kaip 3,1 tūkst. mirčių, primena CNN.

Sveikatos priežiūros pareigūnams stengiantis suvaldyti viruso plitimą, dažnas turbūt pagalvoja, o kas bus toliau? Kada ir kaip visa tai baigsis? Užmeskime akį į istoriją ir pažiūrėkime, kaip baigėsi kitų infekcinių ligų protrūkiai.

Ebola

Infekcijų protrūkio metu mokslininkai dažnai įsikiša, pasiūlydami vakcinas ar antivirusinius vaistus.

Taip nutiko 2014 m., kai ebolos protrūkis Vakarų Afrikoje baigėsi „pertraukus“ kamienus, 2016 m. kovą pranešė PSO. Bayloro medicinos koledžo profesoriaus ir Nacionalinės tropinės medicinos mokyklos dekano dr. Peterio Hotezo teigimu, protrūkis baigėsi po to, kai „koordinuotai sureagavo tarptautinė bendruomenė.“

Kai 2018 m. prasidėjo dar vienas protrūkis, visiems pacientams Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo pasiūlyti du pirmojo protrūkio metu sukurti gydymo būdai, rašo CNN.

„Abu kartus lemiamą poveikį turėjo žmogaus įsikišimas,“ – sakė P. Hotezas, pridurdamas, kad panašiai gali būti ir su koronavirusu. Šiuo metu apsisaugojimui nuo naujojo koronaviruso nėra nei vakcinos, nei specifinio antivirusinio gydymo, tačiau įvairūs variantai jau kuriami, rašo CNN.

„Esu nusiteikęs optimistiškai, todėl, manau, kad per ateinančias keletą savaičių ar mėnesių bus sukurtas tinkamas antivirusinis vaistas ir gydymo protokolas,“ – sakė jis.

PSO generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebrevesuso teigimu, šiuo metu yra kuriama daugiau kaip 20 vakcinų nuo koronaviruso. Taip pat atliekamas pirmasis antivirusinių vaistų klinikinis tyrimas.

Nors P. Hotezo komanda kuria vakciną, jis teigė nesąs tikras, ar bus spėta ją pagaminti iki šio protrūkio pabaigos. Pirmiausia su vakcinomis turi būti atliekami klinikiniai bandymai, tada jos turi būti patvirtintos, o atsižvelgiant į tai, kaip kruopščiai atliekami vakcinų saugumo bandymai, jo teigimu, mažai tikėtina, kad jos taps prieinamos plačiajai visuomenei dar šio protrūkio metu, rašo CNN.

SARS

Sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) protrūkis baigėsi 2003 m. liepą dėl tinkamos higienos – ėmus dažniau plautis rankas – ir aplinkos veiksnių – aukštos temperatūros ir didesnio oro drėgnumo vasaros mėnesiais, aiškina Honkongo universiteto patologijos profesorius Johnas Nichollsas.

SARS yra dar vienas koronaviruso kamienas, kuriuo 2003 m. užsikrėtė 8 tūkst. žmonių. Tų pačių metų gegužę ligos protrūkis jau buvo išsisėmęs, sako Mičigano universiteto Medicinos istorijos centro direktorius dr. Howardas Markelis.

Kaip „išsisemia“ viruso protrūkis? Anot H. Markelio, kartais taip įvyksta dėl to, kad pasikeičia oras, o kartais dėl to, kad infekcija perserga ir imunitetą jai įgyja tam tikras skaičius žmonių, rašo CNN.

„Jei man reikėtų prognozuoti, spėčiau, kad tikėtina, jog iki gegužės, birželio ar liepos šis virusas jau bus išsisėmęs,“ – sako H. Markelis.

Tačiau tai nereiškia, kad jis išnyks visiems laikams, rašo CNN.

H1N1

Protrūkiai gali keistis, keičiantis sezonui.

H1N1 gripo kamienas sukėlė 2009 m. pandemiją ir nuo to laiko tapo kas sezoną pasikartojančiu virusu.

Sezoniniai virusai gali būti fiksuojami visus metus, tačiau šiauriniame pusrutulyje paprastai suaktyvėja šaltuoju metų laiku, o orui atšilus, jų aktyvumas krenta, aiškina P. Hotezas. Nėra iki galo žinoma, kodėl tai vyksta, tačiau galima priežastis yra oro drėgmės lygis ir laikas, kurį praleidžiame patalpoje.

Anot. P. Hotezo, kol kas niekas neali pasakyti, ar šis koronavirusas sugrįš. Pagrįstai prognozei trūksta laiko ir duomenų, rašo CNN.

Išmoktos pamokos

P. Hotezo manymu, šio koronaviruso protrūkis padėjo prisiminti ankstesnių protrūkių metu išmoktas pamokas.

Pradžioje kelias būna duobėtas, tačiau netrukus, išsiaiškinusios, kaip veikia patogenas ir kaip jis perduodamas pažeidžiamiems asmenims, atsakingos institucijos persigrupuoja.

Anot H. Markelio, dažniausiai pasitaikanti atomazga yra „pasaulinė amnezija“. Virusas atslūgsta ir visuomenė grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, nebegalvodama apie buvusį protrūkį. Tačiau tai gali tapti problema. H. Markelio manymu, žmonės turėtų išlikti budrūs ir būti pasiruošę.

„Svarbiausia pamoka – mes gyvename naujame infekcinių ligų amžiuje ir jos viena po kitos reguliariai bandys kaišioti savo bjaurias galvas, – aiškina jis. – O mes niekaip nepasimokome, kad turime būti tam pasirengę.“

Taip pat skaitykite

Populiariausi

Sprogimai Beirute

Pasaulyje

2020.08.04 18:57

Beirutą sudrebino sprogimai – aukų skaičius išaugo iki 60, pranešama apie 3000 sužeistųjų pirminiais duomenimis sprogimai nelaikomi teroristiniu išpuoliu, atnaujinta 00.36

17
Sprogimai Beirute nusinešė dešimtis gyvybių, tūkstančiai sužeista

Pasaulyje

2020.08.05 06:33

Beirute auga žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai: sprogimai nusinešė mažiausiai 100 gyvybių, medikų rankose – bent 4 tūkst. žmonių sprogimų galia prilygo 3,3 balo žemės drebėjimui; aiškėja pirmosios versijos; atnaujinta 09.52

26