Lietuvoje

2020.03.02 13:17

Koronavirusas: nuo epidemijos iki panikademijos

Dovilė Javinskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2020.03.02 13:17

Koronavirusas išlieka bene svarbiausia pasaulyje tema. Susirgimų skaičius pasaulyje – apie 86 tūkst., pasveikusių – apie 40 tūkst., mirusių – apie 3 tūkst. Daugiau nei 60-yje pasaulio šalių diagnozuotas virusas, tačiau didžiausi mirusiųjų ir susirgusiųjų skaičiai išlieka Kinijoje, bet jų gerokai sumažėję, ir dar trys šalys išsiskiria dideliu užsikrėtusiųjų skaičiumi – Pietų Korėja, Italija ir Iranas. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) koronaviruso grėsmės lygį pakėlė iki „labai aukšto“, bet pandemijos neskelbia.

Pasaulyje atšaukiama vis daugiau renginių. Nuo penktadienio ir Lietuvoje yra registruotas koronavirusas. Tiesa, dar nesulaukus jo, buvo paskelbta ekstremali padėtis, pradėjo veikti ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuriam vadovauja sveikatos apsaugos ministras. Žiniasklaidoje nuo ryto iki vakaro įvairių institucijų specialistai, medikai informuoja, kaip elgtis, grįžus iš koronaviruso paplitimo vietų, kaip saugotis Lietuvoje.

Ir nors koronavirusas Lietuvoje dar nepareikalavo aukų ir neišplito kaip Kinijoje Hubėjaus provincijoje ar Šiaurės Italijoje, bet sukėlė tikrą paniką. Iš vaistinių dingo medicininės kaukės, o iš parduotuvių lentynų – ilgai negendantys produktai. Kruopų pritrūko ir internetinės parduotuvės. Nors niekas nesakė, kad reikia valgyti kruopas ar jomis apsirūpinti, taip pat cukrumi ir makaronais, gydytojai nuolat kalba, kad kaukės veiksmingos tik tada, kai sergi, o ne kai esi sveikas.

Psichologas Gintaras Chomentauskas sako, kad žmonėms paniką kelia nežinomybė ir kalbėjimas ne faktais. Esą valdžia nenuramino tautos.

„Jei pažvelgtume į Kiniją, tai šiuo metu diagnozuotas koronavirusas 5-ioms tūkstantosioms Kinijos gyventojų. Niekingas skaičius, pasauliniu mastu jis dar mažesnis. [...] Kai žinutės nenuoseklios, pasitikėjimas krenta žemyn, grėsmė labai didelė įsivaizduojama, tai panika kyla“, – kalbėjo psichologas.

Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kaltės kratosi – esą panika kilo ne dėl to, kad valdžia nemokėjo visuomenės nuraminti ir tinkamai skleisti žinios.

„Sudėtinga man vertint ir sakyt, kad tai komunikacijos klaida, nes mes nuolat komunikavom. [...] Blogiau yra ne su maistu, o su medicininėm kaukėm, kur panašu, kad mūsų žinučių neišgirdo, kad jos nesaugoja nuo viruso“, – tvirtino A. Veryga.

Medicininių kaukių vaistinėse nebėra. Nuo penkių centų iki dviejų su puse euro už vienetą prekeivių iškeltos medicininių kaukių kainos ir paklausa patvirtina – visuomenė stokoja informacijos. Parduotuvėse bei vaistinėse trūksta ir dezinfekcinio skysčio. Jį, anot specialistų, pakeisti gali 60–85 laipsnių alkoholinis gėrimas, jį reikia tepti ant jau švarių nusausintų rankų. Dar stipresni – tik užkonservuotų mikrobus. Infektologė, Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė ramina – užsikrėsti virusu nėra taip paprasta, net ir būnant greta infekuotojo.

„Virusas keliauja, bendraujant su patvirtintu ligoniu, esant mažiau nei per du metrus, kaip mes su jumis dabar stovime, ir jeigu mes bendrautume ilgiau nei 15 minučių, tokiu atveju yra rizika, bet, nuėjus į parduotuvę ar vaikštant gatvėmis, ta kaukė apskritai nereikalinga“, – aiškina G. Zagrebnevienė.

Per pamainą kone pusę skambučių skubios pagalbos 112 budėtojai skiria tiesiog konsultacijoms – sugrįžusiesiems iš kelionių.

Bendrojo pagalbos centro vadovas Audrius Čiuplys prašo numeriu 112 dėl koronaviruso skambinti tik tada, jei buvote pavojingame regione, bendravote su iš jo grįžusiu žmogumi ir pajutote į peršalimą panašius simptomus. Kitu atveju konsultuotis reikėtų pasiskambinus į Visuomenės sveikatos centrą ar šeimos gydytojui. Pas pastarąjį skubėti į polikliniką taip pat nederėtų. Bendrojo pagalbos centro vadovas sako, kad iki galo žmonėms nebuvo paaiškinta, kada kreiptis į juos.

„Galbūt buvo iškomunikuotas numeris 112 kaip skubios pagalbos, lengvai įsimintinas numeris, todėl Visuomenės sveikatos centras paviešino tą numerį, tai yra, kaip yra“, – kalbėjo A. Čiuplys.

Sveikatos apsaugos ministras skaičiuoja ir ramina – šiemet per du mėnesius nuo sezoninio gripo Lietuvoje mirė 5 žmonės, tad gripas šalyje išlieka pavojingesnis nei koronavirusas.

„Yra realios mirtys, niekas nepuola dėl to kruopų pirkt, nepuola pirkt kaukių, pasigaunama viena infekcija. Taip, nėra vakcinos ir nėra specifinio gydymo. Va čia – didžioji bėda, bet iš to, kas užsikrečia, 80 procentų pasveiksta be jokios pagalbos“, – tikino A. Veryga.

PSO koronaviruso protrūkio dar nevadina pandemija, bet jo padariniai jau juntami. Tokio vertybinių popierių rinkos smukimo pasaulyje – Azijoje, Jungtinėse Valstijose, Europoje – kaip šią savaitę nebūta nuo 2008-ųjų finansų krizės. Akivaizdu, koronavirusas suduos rimtą smūgį pasaulio ekonomikai. Iranas, Pietų Korėja ir Italija šią savaitę tapo karštaisiais viruso protrūkio taškais.

„Tai – lemiamas momentas. Toliau tvirtiname, kad šis virusas gali sukelti pandemiją. Bet nereikia bijoti, o imtis veiksmų, kad sustabdytume infekciją ir išgelbėtume gyvybes“, – kalba PSO generalinis direktorius Tedros Adhanomas Ghebreyesus.

Europoje didžiausias dėmesys – Italijai, kuri yra viena labiausiai lankomų šalių. Jos šiaurinė dalis izoliuota, 50-čiai tūkstančių žmonių suvaržyta judėjimo laisvė. Bet ir už karantino ribų apsauginės kaukės ir dezinfekcija tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Daug turistų paliko Veneciją po to, kai sustabdytas tradicinis karnavalas.

„Venecija parklupdyta – viešbučiai, restoranai, kelionių agentūros, nežinau nė kaip reaguoti, labai sunku“, – pasakoja restorano Italijoje savininkas Giovannis Fracassis.

Netoli šalies uostamiesčio – Riminio – gide dirbanti lietuvė Aida Skorupskaitė sako, kad Italijos valdžia ramina verslą – dėl viruso gyventojai bus atleidžiami nuo mokesčių.

„Taip, atleidžiami bus trims mėnesiams, sako per televiziją, bent jau tose zonose, kurios labiausiai nukentėjusios. Tai nuo komunalinių mokesčių, nuo banko visokių mokėjimų, verslininkai taipogi netylės, turime įvairių sąjungų, profsąjungų. Bet konkrečiai – žinoma, kad valstybė prisidės“, – dėsto gidė.

Pasak A. Skorupskaitės, italai nepanikuoja, valdžia teikia būtiną informaciją ir pagalbą, tačiau skaudu matyti reportažus su tuščiais lėktuvais ir gatvėse liūdnus italus, kurie pripratę apsikabinti, liesti, bendrauti su atvykėliais ir svetingai juos priimti, todėl geriau čia atvykti ramesniu laiku, kai ir patys italai bus linksmesni.

„Jeigu tai įmanoma, tai geriau būtų palaukti“, – sakė gidė.

Koronavirusas aptiktas pusšimtyje pasaulio šalių, daugiau kaip 80 tūkstančių susirgusiųjų. Šią savaitę PSO konstatavo – koronavirusas Kinijoje, kurioje prasidėjo protrūkis, dabar plinta lėčiau nei už jos ribų.

Apie tai – „Savaitės“ įraše:

Savaitė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugiasi nepriklausomybės metais pasiektais fundamentaliais dalykais: dabar liko pasirūpinti šalies ateitimi