Pasaulyje

2020.01.27 17:50

Izraelio spauda piktinasi, kad Holokausto atmintis buvo parduota Putinui

LRT.lt2020.01.27 17:50

Izraelis pardavė Holokausto palikimą didžiausią statymą už jį pateikusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tai skelbia liberalaus Izraelio dienraščio „Haaretz“ žurnalistas Oferas Aderetas.

V. Putinui buvo leista laisvai pristatyti savo „tiesos“ versiją per Holokausto minėjimo renginius Yad Vashem memoriale Jeruzalėje. Panašiai prieš du metus Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu vengė paminėti 1941-ųjų Jedwabnės pogromą Lenkijoje dvišaliame Izraelio-Lenkijos pareiškime.

„Ketvirtadienį Netanyahu savo kalbose visiškai ignoravo Katynės žudynes, kur 1940 m. sovietai nužudė dešimtis tūkstančių lenkų. Šie du įvykiai (įskaitant minėtą pogromą) įvyko Antrojo pasaulinio karo metu. Jų ignoravimas yra istorijos iškraipymas“, – rašo O. Aderetas.

„Jei nė vienas kitas atstovas, taip pat ir 2 Izraelio atstovai – prezidentas Reuvenas Rivlinas ir premjeras Benjaminas Netanyahu –, kurie kalbėjo ceremonijoje, nemanė, jog reikia pažymėti, kad Sovietų Sąjunga buvo ne tik išvaduotoja, bet ir okupantė, ne vien kovojo už laisvę, bet ir represavo, jie bent jau galėjo leisti Lenkijos prezidentui „apsijuodinti“ šioje istorinėje tiesoje“, – rašo žurnalistas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atšaukė savo dalyvavimą Yad Vashem memoriale vykusiame Holokausto minėjime po to, kai jam nebuvo leista sakyti kalbos, nors tokią teisę gavo Rusijos prezidentas V. Putinas.

Savo kalboje Rusijos vadovas kalbėjo apie sovietinę „taktiką išsaugoti kuo daugiau civilių“ puolant Vokietiją ir apie „sovietinių piliečių“ kone svarbiausią vaidmenį nugalint nacius. Taip pat V. Putinas priminė europiečius „talkininkus“, dalyvavusius Holokauste.

„Okupuotose Sovietų Sąjungos teritorijose, kur veikė šie nusikaltėliai, buvo nužudyti didžiausi žydų skaičiai. 220 tūkst. žmonių buvo nužudyti Lietuvoje. Atkreipiu jūsų dėmesį, draugai, į faktą, kad tai 95 proc. ikikarinės žydų populiacijos šioje šalyje“, – kalbėjo V. Putinas.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda, kaip ir Estijos prezidentė, parodydamas solidarumą su Lenkija, nedalyvavo šiame renginyje.

V. Putinas neseniai apkaltino Lenkiją prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios ir sukėlė konfliktą Varšuvos bei Maskvos santykiuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt