Lietuva įvardinama kaip viena iš 11 Europos valstybių, kurios norėtų prisijungti prie naujo solidarumo mechanizmo, pirmadienį pasirašyto Maltoje, dėl Viduržemio jūroje išgelbėtų migrantų, skelbia AFP.
Pirminis susitarimas, kurį pasirašė Vokietija, Prancūzija, Italija ir Malta, turėtų išspręsti stringančias ES narių derybas dėl kiekvienos migrantų gelbėjimo operacijos Viduržemio jūroje. Pagal susitarimą, jame dalyvaujančios ES narės leistų migrantams prašyti prieglobsčio atvykus į priimančios šalies teritoriją, taip sumažinant spaudimą Italijai ir Maltai.
Anot AFP, prie lyderiaujančių Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Maltos valstybių susitarime galimai prisijungs Portugalija, Liuksemburgas, Suomija, Lietuva, Kroatija ir Airija. Ši informacija paskelbta po neformalaus valstybių užsienio ir vidaus reikalų ministrų susitikimo Paryžiuje birželio 15-ąją.
Tikslios susitarimo detalės dar bus aptariamos valstybių vidaus reikalų ministrų susitikime spalio 8 dieną.
„Suradome sąlygas laikinam skubiam mechanizmui, (...) kuris padės Italijai ir Maltai“, – naujienų agentūroms sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Vokietija ir Prancūzija įsipareigotų priimti po ketvirtį visų išgelbėtų migrantų, o likusios šalys pasidalintų kitą pusę.
„Lietuva remia solidarumo mechanizmo paieškas ES darbo grupėse, ministrų tarybose bei kitais ES formatais, dalyvauja atitinkamose diskusijose. Manome, kad prieglobsčio prašytojų perkėlimas ES turėtų vykti savanoriškais pagrindais, atlikus saugumo patikrinimus, pagal kiekvienos valstybės narės galimybes“, – teigiama portalui LRT.lt atsiųstame Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.
Ministerija nurodo, kad 2019-ųjų kovą į Lietuvą iš Italijos buvo perkelti 4 žmonės, yra priimtas sprendimas priimti „dar po keletą asmenų iš Italijos ir Maltos, atitinkančių prieglobsčio suteikimo kriterijus.“
Daugiau įsipareigojimų, anot Vidaus reikalų ministerijos, prisiimta kol kas nebuvo. „Vidaus reikalų ministerija šiuo metu analizuoja deklaracijos tekstą, todėl apie konkrečių įsipareigojimų prisiėmimą kalbėti dar anksti“, – portalui LRT.lt nurodė VRM Strateginės komunikacijos skyriaus patarėjas Mindaugas Bajarūnas.
Migrantai jūroje žūva
Vokietija nuo 2018-ųjų liepos sutiko priimti 565 jūroje išgelbėtus migrantus, tačiau į šalį, žiniasklaidos duomenimis, kol kas atvyko tik 225 žmonės.
Naujasis mechanizmas paskirstytų prieglobsčio siekiančius migrantus po „savanoriškas“ šalis, mainais Italija ir Malta atvertų uostus migrantus Viduržemio jūroje gelbėjantiems laivams, rašo „Le Figaro“.
Nevyriausybinių organizacijų (NVO) gelbėjimo laivai, Viduržemio jūroje veikiantys greta ES misijos, sulaukė tarptautinės kritikos, ypač iš buvusio Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvini, kad esą padeda nelegaliai pasiekti Europą. Daug šių laivų buvo sulaikinėjami, jiems drausta įplaukti į uostus.
Kai kuriais atvejais išgelbėti žmonės buvo laikomi laivuose ištisas savaites, nes Italija ir Malta draudė išsilaipinti uostuose, kol kitos ES šalys dalyvavo ilgose ir politiškai įtemptose derybose dėl migrantų priėmimo.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Maria Ohisalo pabrėžė, jog „kritiškai svarbu atsitraukti nuo sprendimo ieškojimo po kiekvienos gelbėjimo operacijos,“ ir pereiti prie labiau nuspėjamo sprendimo, rašo „EU Observer“.
Ji pažymėjo, kad naujoji sutartis yra „geras bandymas, turintis ribotą laiką ir dėmesį skiriantis žmonių išlaipinimui po gelbėjimo operacijų“, o tai esą turėtų užtikrinti „greitą prieglobsčio prašytojų perkėlimą savanoriškais pagrindais kitoms valstybėms narėms“.
Šiemet bandydami persikelti per Viduržemio jūrą nuskendo apie 1 tūkst. migrantų, rodo Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenys. Persikeliančių iš Šiaurės Afrikos į Italiją mirtingumas pirmąją šių metų pusę siekia 15 proc., rodo agentūros statistika.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė viltį, kad „visos valstybės narės“ dalyvaus programoje, rašo „Le Figaro“.
Nuo 2015-ųjų Viduržemio jūroje buvo išgelbėta virš 300 tūkst. žmonių, vykstančių iš Šiaurės Afrikos į Italiją ir Maltą, rodo Europos Komisijos duomenys.
Migrantų gelbėjimo laivus valdančios tokios NVO kaip „SOS-Mediterranean“ ir „Medikai be sienų“ (Médecins Sans Frontières) pabrėžia, kad „būtina solidarizuotis“ su Italija ir Malta, rašo „Le Figaro“.
„Negalime laukti, kol pritars visi, būtina paskubėti Viduržemio jūroje“, – sakė „SOS-Mediterranean“ vadovė Sophie Beau.
Ši publikacija patikslinta atsižvelgiant į Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos suteiktą informaciją.
Ankstesnėje teksto versijoje buvo klaidingai teigiama, kad kitos 7 valstybės, tarp jų ir Lietuva, išreiškė valią prisijungti prie naujos sistemos po deklaracijos pasirašymo Maltoje, o ne po anksčiau vykusio neformalaus susitikimo birželio 15-ąją.
