Pasaulyje

2019.08.23 19:35

Molotovo-Ribentropo paktas: kaip atrodė Europą padalinusios sutarties pasirašymas

Mindaugas Jackevčius, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.08.23 19:35

Penktadienį Europa mini 80 metų nuo tada, kai 1939 m. Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija pasidalino Vidurio Europą. Po savaitės vokiečių kariai įsiveržė į Lenkiją ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Sovietų Sąjunga, remdamasi tuo pačiu susitarimu, netrukus įžengė į Lenkiją iš rytų, okupavo Baltijos šalis ir pradėjo karą su Suomija. Dėl šios priežasties rugpjūčio 23 d. paskelbta totalitarinių režimų aukų atminimo diena.

Vilniaus universiteto (VU) docento Nerijaus Šepečio teigimu, Molotovo–Ribentropo paktas tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus ne tik to meto Europos diplomatijai, bet ir didžiajai daliai gyventojų.

„Žinoma, tai nebuvo žmonės, kuriuos būtų galima laikyti šiuolaikiškais piliečiais. Vokietijoje tai buvo klusnūs valdiniai, o Sovietų Sąjungoje – gana stipriai išmuštruoti, kad priprastų prie savo valdovo sprendimo, asmenys. Sovietų Sąjungos gyventojams, kur vyravo stipri antifašistinė retorika, tai buvo didelis šokas“, – pasakoja istorikas.

Anot N. Šepečio, abiejų valstybių lūkesčiai dėl šio susitarimo ypač skyrėsi. Kaip teigia pašnekovas, labiausiai visuomenę sukrėtė tai, jog susijungė nauja agresyvi sąjunga, kelianti grėsmę visam pasauliui.

„Vokietija staigaus karinio smūgio būdu norėjo priversti Lenkiją paklusti, o susitarimas su Sovietų Sąjunga Hitleriui galėjo atrišti rankas ir nebijoti Vakarų smūgio iš nugaros.

Dvi ideologijos rado bendrą kalbą, išaugusią į bendrus veiksmus. [...] Kai dvi nusikalstamos ideologijos randa bendrą kalbą ir sutaria nevaržyti viena kitos tam tikroje erdvėje, tai yra pavojingiausia“, – akcentuoja N. Šepetys.

Anot Europos Parlamento narės Rasos Juknevičienės, Molotovo-Ribentropo paktą sudarė sausi protokolai, nulėmę daugybės žmonių likimus.

„Jei čia nebūtų atėję naciai, nebūtų įvykusi Lietuvos žydų tragedija ar tai, kas įvyko su sudėtingais daugelio žmonių pasirinkimais, pavyzdžiui, Jono Noreikos. Galbūt stribai nebūtų tokiais tapę, jei Molotovo-Ribentropo pakto, šio baisaus eksperimento, nebūtų įvykę“, – svarsto R. Juknevičienė.

N. Šepečio aiškinimu, apie Molotovo-Ribentropo paktą pasaulis sužinojo kitą rytą, o žinios apie slaptąjį papildomą protokolą buvo pasklidę iš anksto.

„Kai Vakarų valstybių karinius atstovus, Niurnbergo tribunolą, pasiekė šis slaptasis papildomas protokolas, Vokietijos teismo metu, kai Ribbentropo advokatas pakišo britų karininkui šį tekstą ir, patikrinus jo autentiškumą, paaiškėjo, kad taip iš tiesų buvo, labai greitai viename Amerikos provincijos laikraštyje tai jau buvo publikuota. Kiek vėliau visa tai masiškai ištransliavo didžiosios medijos. Tai buvo vienos dienos reikalas“, – LRT RADIJUI sako N. Šepetys.

Žinios apie Molotovo-Ribentropo paktą okupuotą Lietuvą pasiekė labai greitai, tačiau, istoriko aiškinimu, tuo metu tai neatrodė taip svarbu, nes ginkluotos rezistencijos metais Lietuvos laisvės byla buvo statoma ant tautų apsisprendimo teisės ir okupacijos neteisėtumo.

Žvelgiant į dabartinį Europos žemėlapį, pasak R. Juknevičienės, išliko tam tikri aspektai, kurie vis dar siejasi su 1939 metų politika.

„Jei Vokietija visiškai atsisakė Ribbentropo ar Hitlerio mąstymo ir nuėjo Europos Sąjungos bei demokratijos keliu, Kremliuje išliko labai stipri 1939 metų dvasia. Girdėdama kalbas apie tai, jog tuometinė Sovietų Sąjunga siekė teritorijas prisijungti nevykdydama karo veiksmų, tai lygiai tas pats vyksta ir dabar, pavyzdžiui, Krymo aneksija – juk jie ten nekovoja, o tik vaduoja žmones“, – ironizuoja R. Juknevičienė.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.