Pasaulyje

2019.08.22 16:01

Dega „pasaulio plaučiai“: Amazonėje tūkstančiuose gaisrų kas minutę supleška hektaras miško

LRT.lt2019.08.22 16:01

Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose siaučia rekordiniai gaisrai, kurių dūmai jau temdo dangų miestuose už beveik 3 tūkst. kilometrų ir yra matomi iš kosmoso. Tai gali suduoti rimtą smūgį kovoje su klimato kaita.

Sausuoju metų laiku Brazilijos Amazonės atogrąžų miškuose dažnai kyla gaisrai. Tačiau šiemet jų mastai didžiausi nuo 2013 metais pradėtų Brazilijos kosmoso tyrimų centro matavimų.

Nuo metų pradžios šalies atogrąžų miškuose jau kilo virš 72 tūkst. gaisrų, pusė iš jų – Amazonės miškuose. Tai net 80 proc. daugiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, rašo „CNN“. Vien nuo antradienio čia kilo 9,5 tūkst. naujų gaisrų.

Stebėtojų duomenimis, kiekvieną minutę gaisrai sunaikina 1,5 futbolo stadiono dydžio, tai yra apie 10 tūkst. kvadratinių metrų, miškų teritoriją. Anot aktyvistų, gaisrai intensyvėja dėl didėjančio miškų kirtimo.

Amazonės atogrąžų miškai dažnai vadinami „pasaulio plaučiais“, nes augalija čia pagamina 20 proc. žemės atmosferoje esančio deguonies. Šie miškai yra itin reikšmingi siekiant suvaldyti klimato kaitą bei dėl tik čia randamų išskirtinių floros ir fainos rūšių.

Gaisrų dūmai pasiekė San Paulo miestą, esantį už 2,7 tūkst. kilometrų. Mieste užfiksuotuose kadruose saulę dengia tiršti dūmų ir pelenų debesys.

„Atrodė, kad diena staiga virto naktimi. Visi nustėrę, net lietingomis dienomis nebūna taip tamsu, buvo įspūdinga“, – portalui „BBC“ sakė vienas San Paulo gyventojas.

Europos Sąjungos palydovinė programa „Copernicus“ paskelbė žemėlapius, kuriuose užfiksuoti po visą Brazilijos teritoriją pasklidę dūmai, kurie jau prasiveržė ir į Peru, Boliviją ir Paragvajų, dūmai yra matomi iš kosmoso.

Aktyvistai dėl intensyvių gaisrų kaltina Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonarą, kuris esą sušvelnino aplinkosaugos taisykles ir atvėrė kelią intensyviems miškų kirtimams. Prezidentas rinkimų kampanijos metu žadėjo atgaivinti šalies ekonomiką išnaudodamas Amazonės ekonominį potencialą.

J. Bolsonaro teigimu, gaisrus sukėlė nevyriausybinės organizacijos, kurios siekia kritikuoti prezidento valdžią.

Sausojo sezono metu gaisrai yra įprasti atogrąžų miškuose. Tačiau pastaruoju metu miškai yra padegami siekiant atlaisvinti naujas teritorijas galvijų ganykloms. Brazilijos Amazonėje auginama apie 200 mln. galvijų, o šalis yra didžiausia jų eksportuotoja pasaulyje.

Aplinkosaugos aktyvistai ir Pasaulio gamtos fondas (WWF) perspėja, jog intensyviai kertant Amazonės miškus gali būti pasiekta riba, kai atogrąžų miškai išdžius ir vieta ims priimti sausą savaną. Tokiu atveju, vietoje deguonies gamybos, čia į atmosferą būtų išmetamas anglies dvideginis, dar labiau prisidedantis prie klimato kaitos.