Pasaulyje

2019.06.25 20:46

„Černobylio“ režisierius apie Vilnių: tą, kuris leido istoriniuose pastatuose sudėti plastikinius langus, reikėtų atleisti

Justinas Vainilavičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.06.25 20:46

„Tą, kuris šiame mieste leido visur montuoti plastikinius langus, net ir istoriniuose pastatuose, reikėtų atleisti“, – LRT TELEVIZIJAI teigia serialo „Černobylis“ režisierius Johnas Renckas. Po serialo premjeros įstiklinti balkonai užkliuvo ir rusų kritikams.

Serialas „Černobylis“ prikaustė milijonų žiūrovų dėmesį visame pasaulyje ir jis yra toliau aptarinėjamas.

„Deja, net statusas ne visada padeda gyvenant diktatūros ar autoritarinio režimo sąlygomis“, – taip 2015-aisiais sakė Nobelio literatūros premija apdovanota baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič. Jos knygoje „Černobylio malda“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, užrašytos su tragedija įvairiai susijusių žmonių istorijos tapo serialo „Černobylis“ scenarijaus pagrindu.

Pati S. Aleksijevič skeptiškai vertino prašymą leisti seriale naudoti jos surinktą medžiagą. Bet galutinis rezultatas rašytojai paliko įspūdį. Ji sako, kad filmas gimtojoje Baltarusijoje daugeliui leido iš naujo įvertinti tokią šaliai skausmingą Černobylio tragediją. Tragediją, kurią sovietinės nostalgijos apimtai Rusijai blaiviai priimti vis dar sunku.

Po pasaulinės istorinio serialo „Černobylis“ šlovės, turistų laukia ne tik Ukraina – jų antplūdžiui rengiasi ir Lietuva, nes Vilniuje, Kaune, Visagine „Černobylis“ filmuotas. Jau organizuojamos ekskursijos po filmavimo vietas, o norint apžiūrėti Černobylį atstojusią Ignalinos atominę elektrinę (AE) gali tekti palaukti net pusmetį: tokios norinčiųjų eilės.

Rusijoje reakcija į serialą kur kas neigiamesnė. Rusija net paskelbė kursianti savąją „Černobylio“ versiją, kurioje tragedijos faktus pakeis konspiracinė teorija apie amerikiečių sąmokslą. Savo ruožtu Rusijos komunistų partija ragina serialą šalyje uždrausti. Tai – tipiška reakcija Vladimiro Putino Rusijoje, kurioje sovietmetis laikomas didingos istorijos dalimi.

Oleksijus Ananenko, buvęs Černobylio AE inžinierius, įdėmiai žiūri vieną iš serialo scenų, kurioje su dar dviem kolegomis vykdo misiją: išleisti vandenį iš rezervuaro, esančio vos už trijų metrų po degančiu reaktoriumi, – ir taip išgelbėti milijonus gyvybių.

Vyras atkreipia dėmesį į nedidelius netikslumus ir vieną rimtesnį. Jų misija pavaizduota kaip savanoriška, bet iš tiesų jis sako vykdęs nurodymus ir tuo metu nenutuokęs apie riziką.

„Nesijaučiu esantis didvyris. Dariau savo darbą, gavau užmokestį. Gavau nurodymą imtis darbo ir dariau, ką reikia. Tik tiek“, – LRT TELEVIZIJAI sako O. Ananenko.

Bet „Černobylis“ – ne dokumentika, tai grožinis kūrinys. Ir bent jau kaip televizijos serialui jam kol kas lygių nėra. Serialas sulaukė neįtikėtinos šlovės, jo reitingas populiarioje filmų vertinimo platformoje IMDB pralenkė ten ilgai karaliavusius „Sostų karus“.

Pilkas ir tamsus, „Černobylis“ pavergė, nes talentingai buvo suasmeninta didžiausia žmonijos istorijoje branduolinė tragedija – ji parodyta jėgainės darbuotojų, vietos gyventojų, likvidatorių, mokslininkų ir aukštų funkcionierių akimis.

Autentišką atmosferą kūrė ne tik talentingi kino kūrėjai, prisidėjo ir laiko ženklai Lietuvoje. Nematomą mirtiną grėsmę sningančiais pelenais perteikianti scena iš „Černobylio“ gniaužia kvapą. Vadinamas „mirties tiltas“ nufilmuotas Petrašiūniuose, Kaune.

Nenuostabu, kad su pačia Černobylio elektrine susijusioms scenoms pasirinkta jos „sesuo“, Ignalinos AE.

Pagrindinis – Pripetės miesto – vaidmuo teko Vilniaus Fabijoniškių mikrorajonui, kurio takai ir gatvės dabar įrašytos į pasaulio kino istoriją. Prieš kiek daugiau nei metus čia filmuota ir viena didžiausių – Pripetės evakuacijos – scenų. Tuomet penkių dalių serialo kūrėjai skundėsi tik dėl vieno – įstiklintų balkonų.

„Tą, kuris šiame mieste leido visur montuoti plastikinius langus, net ir istoriniuose pastatuose, reikėtų atleisti“, – LRT TELEVIZIJAI teigia serialo režisierius Johnas Renckas.

Po serialo premjeros įstiklinti balkonai užkliuvo ir rusų kritikams. Kaip ir degtinės gėrimas, kaip ir kreipimasis į vienas kitą žodžiu „draugas“. Kaip ir grasinimai susidoroti. Vis dėlto, sako rusų kritikai, Černobylio katastrofa įvyko 86-aisiais, ne 36-aisiais, kai valdė Stalinas.

Prieš porą metų išleista juodoji komedija „Stalino mirtis“ sulaukė panašios kritikos, kaip dabar „Černobylis“. Rusijoje „Stalino mirtis“ uždrausta, dabar girdėti siūlymai drausti ir „Černobylį“. Abu kūriniai vadinami prieš Rusiją nukreipta propaganda ir kaltinami didžiausia nuodėme: rusofobija.

Žinoma, mažo biudžeto politinė satyra toli gražu nei mastu, nei pasauliniu dėmesiu neprilygsta amerikiečių giganto HBO statytai istorinei dramai. Todėl ir reakcija Rusijoje – keleriopa.

Valstybinė televizija NTV paskelbė kursianti savo patriotiškai nuspalvintą versiją. Joje bus aiškinama, kad didžiausią branduolinę tragediją žmonijos istorijoje nulėmė ne sovietinės sistemos ydos, o amerikiečių Centrinės Žvalgybos Agentūros šnipas.

Kritiškai į istoriją gebantys žvelgti rusai klausia: kodėl jie patys negali savo praeities tragedijų įvertinti taip įtaigiai, kaip tai daro Vakarai.

Pasaulio reakcija į serialą „Černobylis“: Lietuvoje planuojamas turistų antplūdis ir Rusijos atskleista sąmokslo teorija ir

Populiariausi

Maryja Kalesnikava

Pasaulyje

2020.09.24 20:07

Minske dingo Kalesnikavos advokatė: skubėjo į teismo posėdį, bet jame nepasirodė Minsko milicija: ji sulaikyta dėl administracinio pažeidimo; atnaujinta 21.29