Praėjus vos kelioms po Ukrainos Černobylio atominės elektrinės sprogimo, į 4-ojo reaktoriaus valdymo skyrių įžengęs inžinierius Aleksejus Breusas tapo 1986 m. balandžio 26 d. įvykių liudininku, rašo BBC.
Nuo 1982 m. elektrinėje dirbęs A. Breusas darbavosi kartu su daugeliu HBO seriale „Černobylis“ rodomų asmenų. Jis BBC atskleidė, kas amerikiečių sukurtame seriale yra tiesa, o kas – pramanas.
Įspėjimas – toliau atskleidžiamos serialo „Černobylis“ scenarijaus detalės.
Faktai ir fikcija
„Nustebau, kad jie mus išvis ten pakvietė, – prisiminimais apie rytą po sprogimo dalijosi A. Breusas. – Reaktorius buvo taip suniokotas, kad atrodė, jog ten nebėra ką daryti.“
Vertindamas katastrofos vaizdavimą seriale, A. Breusas portalui BBC sakė: „Černobylio katastrofa vaizduojama labai galingai – kaip globali tragedija, pasiglemžusi daugelio žmonių gyvybes. Taip pat gana tiksliai atspindėtos emocijos, tarp darbuotojų ir valdžios tvyrojusi nuotaika.“
Anot jo, kai kurie įvykiai, kuriuos jis regėjo rytą po sprogimo atvykęs į darbą, seriale vaizduojami tikroviškai, bet mini seriale rodoma ir daug pramanytų scenų.
„Neatitinka kai kurie technologiniai aspektai, kas nebūtinai yra melas, bet tiesiog fikcija“, – įspūdžiais apie kino juostą dalijosi vyriškis.
Netikslūs pagrindiniai veikėjai
Istorija rutuliojasi veikiant trims pagrindiniams veikėjams – elektrinės direktoriui Viktorui Briuchanovui, vyresniajam inžinieriui Nikolajui Fominui ir vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojui Anatolijui Diatlovui. Anot A. Breuso, jų vaizdavimas seriale yra „ne fikcija, o akivaizdus melas“, rašo BBC.
„Jų veikėjai iškreipti ir vaizduojami klaidingai, tarsi jie būtų piktadariai. Jie tokie nebuvo, – BBC kalbėjo A. Breusas. – Galbūt A. Diatlovas tapo pagrindiniu serialo antiherojumi todėl, kad pradžioje tokiu jį laikė ir elektrinės darbuotojai, jo pavaldiniai ir valdžia. Bet vėliau jų požiūris pasikeitė.“
Visi trys vyrai buvo nubausti dešimčia metų darbo stovykloje. Serialo kūrėjas Craigas Mazinas A. Diatlovą pristatė kaip „peštuką“, rašo BBC.
„Valdytojai jo bijojo, – pritaria A. Breusas. – Kai jis būdavo elektrinėje, tvyrodavo įtampa. Bet nesvarbu, kad buvo griežtas, jis buvo aukšto lygio profesionalas.“
Tikroviškai radiacijos poveikis
Anot A. Breuso, serialo kūrėjai tiksliai pavaizdavo radiacijos poveikį žmogaus kūnui, praneša BBC.
Praėjus keletai valandų po sprogimo, A. Breusas kalbėjosi su 4-ojo bloko pamainos viršininku Aleksandru Akimovu ir reaktoriaus valdymo inžinieriumi Leonidu Toptunovu, kuriuos seriale įkūnijo aktoriai.
„Švelniai tariant, jie atrodė nekaip, – prisiminė A. Breusas. – Buvo akivaizdu, kad jiems bloga. Jie buvo labai išblyškę. L. Toptunovas buvo baltas kaip popierius.“
Po dviejų savaičių Maskvos ligoninėje A. Akimovas ir L. Toptunovas mirė nuo ūmaus radiacinio sindromo.
„Mačiau ir kitus kolegas, dirbusius tą naktį. Jų oda buvo ryškiai raudona. Vėliau jie Maskvos ligoninėje mirė,“ – tragedijos aukas portale BBC prisimena A. Breusas.
„Žmonės kalbėjo apie radiacijos poveikį, raudoną odą, nudegimus nuo radiacijos ir garų, bet tai niekada nebuvo šitaip parodyta. Kai baigiau savo pamainą, mano oda buvo ruda, tarsi būčiau įdegęs. Kūno dalys, kurios nebuvo pridengtos rūbais – rankos, veidas ir kaklas – buvo raudonos“, – radiacijos poveikį BBC apibūdino vyras.
Nesimatė jokio gaisro
Iš kaimyninės Pripetės gaisro gesinti atsiųsti ugniagesiai nežinojo apie radiacijos poveikį. 1986 m. nuo ūmaus radiacinio sindromo mirė ir ugniagesys Vasilijus Ignatenko.
Tą rytą atvykęs į darbą, A. Bresas sako jokio gaisro nematęs: „Mačiau nuniokotą 4-ą reaktorių. Matėsi įranga ir siurbliai. Nebuvo nei dūmų, nei liepsnų, tik iš sprogusio reaktoriaus veržėsi garai.“
Savanoriams niekas neplojo
Vienoje dramatiškiausių serialo scenų rodoma, kaip trys savanoriai elektrinės darbuotojai lenda į požeminį tunelį po sprogusiu reaktoriumi. Ten jie turėjo atidaryti drenažo sklendę.
Buvo baiminamasi, jog vadinamoji „lava“ iš išsilydžiusio reaktoriaus pateks į vandenį ir sukels dar vieną, galimai net galingesnį, sprogimą, rašo BBC.
„Tai buvo mūsų darbas“, – kalbėjo Aleksejus Ananenko, sprogimo metu dirbęs pamainoje. Tie vyrai žinojo, kur yra sklendės, todėl puikiai tiko šiai užduočiai. Jei nebūčiau to padaręs, jie galėjo mane atleisti iš darbo. Kaip po to būčiau radęs kitą darbą?“ – kalbėjo vyras.
Tačiau A. Breusas pastebi, kad seriale pasitaikė ir netikslumų.
Kad galėtų kalbėtis, darbuotojai savo veidų nebuvo iki galo užsidengę dujokaukėmis. Jiems niekas nepasiūlė atlygio ir neplojo, kai jie sugrįžo sėkmingai įvykdę užduotį, praneša BBC.
Tragedijos slopinti buvo pakviesti ir angliakasiai, turėję po reaktoriumi iškasti tunelį, kuriame atsirastų vietos šilumokaičiui. Buvo siekiama, kad lydinys neprasiskverbtų pro betoną ir neužterštų gruntinio vandens, kadangi tokiu atveju kiltų grėsmė milijonams gyvybių.
Temperatūra po reaktoriumi buvo išties aukšta. Seriale rodoma, kad angliakasiai darbavosi nuogi.
„Jie išsirengė, bet ne taip, kaip rodoma seriale, ne visai nuogai“, – BBC pasakojo A. Breusas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad galiausiai jų vaidmuo šioje istorijoje buvo ne itin svarbus.
„Mirties tiltas“
Seriale nieko apie sprogimą neįtardami Pripetės gyventojai skuba prie geležinkelio tilto, nuo kurio aiškiai atsiveria degančios Černobylio atominės elektrinės vaizdas. „Černobylyje“ rodoma, kaip vaikai žaidžia su radioaktyviomis dulkėmis, kurios kaip sniegas krenta iš dangaus.
Vėliau buvo pranešta, kad tada ant tilto stovėję žmonės mirė nuo spindulinės ligos, todėl jis buvo pramintas „mirties tiltu“, rašo BBC.
Bet A. Breusas mano, kad sprogimo metu dauguma Pripetės gyventojų miegojo. Jis sakė ir pats apie avariją sužinojęs tik kitą rytą, kai atvyko į darbą.
Tačiau galiausiai vyriškis džiaugiasi, kad serialas iš naujo atkreipė visuomenės dėmesį į tragediją ir jos padarytos žalos mastą.
„Aukštas serialo įvertinimas rodo, kad žmonės vis dar domisi Černobyliu. Juo domisi ne tik grupelė vietinių, o visas pasaulis“, – interviu BBC metu džiaugėsi A. Breusas.
