Ispanijos parlamento rinkimuose pirmąją vietą užėmė valdantieji socialistai, bet jiems net su partneriais trūksta 11-os mandatų iki daugumos. Dėl to premjero Pedro Sanchezo gali laukti sunkios derybos su Katalonijos partijomis, kurių lyderiai suimti dėl separatizmo, arba su liberalais, kurie tokią koaliciją atmeta.
Pirmą kartą per dešimtmečius į parlamentą pateko kraštutiniai dešinieji, bet pasirodė prasčiau, negu žadėjo apklausos. O tradiciniai konservatoriai neteko net pusės vietų, todėl dešiniesiems vyriausybę sudaryti būtų dar sunkiau negu kairiesiems.
Ispanijos premjeras gali džiaugtis – kairioji jo politika, didesnės algos ir pagalba migrantams rinkėjams pasirodė tokia priimtina, kad vos per dešimt mėnesių poste P. Sanchezo sugebėjo užsitarnauti per pusantro karto daugiau mandatų parlamente. Tačiau jis norėjo, kad per rinkimus Ispanija pasiųstų aiškią žinią, jog po trejų rinkimų per ketverius metus nori stabilumo ir reformų, tačiau ir tokios žinios nesulaukė. Blėstant kraštutiniams kairiesiems, kuriuos per ekonominę krizę buvo iškėlusi pasipriešinimo taupymui banga, dviem partijoms kartu pritrūks mandatų iki daugumos.
Vadinasi, laukia derybos su mažomis Katalonijos ir baskų partijoms. Jau anksčiau P. Sanchezo parodytas dėmesys atstovams iš separatistinio regiono užtarnavo jam aštrią opozicijos kritiką dėl tėvynės išdavimo. Jei darys nuolaidų – kils politinė audra Madride. Jei nedarys – separatistai jau parodė, kad gali nusisukti. Šiaip ar taip, šie rinkimai ir surengti, kai subyrėjo P. Sanchezo koalicija su regionų partijomis, atvedusi jį į valdžią. Tad visai įmanoma, kaip jau yra buvę, kad po vienų pirmalaikių rinkimų seks kiti.
Daug kur Europoje vyriausybių formavimas ilgėja, kai į sceną ateina naujokai, ypač kai tradicinės partijos mėgina neprileisti radikalų. Kraštutinė dešinioji partija „Vox“ dar prieš pusę metų buvo beveik nežinoma. Dabar ji patenka į parlamentą ir žada atstovauti tiems, kam nebuvo atstovaujama. Bet triumfą menkina tai, kad jos atstovų ten bus mažiau, negu tikėtasi.
Kai į „Vox“ išėjo dalis konservatorių rinkėjų, Liaudies partija sunkiai išsaugojo antrąją vietą. Tai prilygsta sutriuškinimui, kadaise dominavusios partijos parlamentarų bus perpus mažiau negu iki šiol, ir dešiniesiems bus ne mažiau sunku derėtis dėl alternatyvios koalicijos.
Rinkėjų aktyvumas nedaug atsiliko nuo rekordinio. Ypač aktyviai balsavo rinkėjai Katalonijoje. Politikai sveikina tokį rezultatą, bet ir jis tik dar kartą rodo, kokia įkaitusi atmosfera ir kokia padalyta visuomenė. Jei premjeras ryšis derėtis dėl paramos su separatistais, kai šalyje vis dar aštriai juntama užpernykštė Katalonijos nepriklausomybės krizė, tai gali tik pagilinti skilimą, kurį stebėtojai ir šiaip įvardija kaip didžiausią per demokratijos dešimtmečius.
Plačiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ žinių reportaže nuo 01:29 min.
