Pasaulyje

2018.09.12 19:49

Ekspertai apie J.-C. Junckerio metinę kalbą: neišgirdome nei apie Ukrainą, nei apie Kremliaus politiką

Vilija Andrulevičiūtė, Galina Vaščenkaitė, Audrius Matonis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2018.09.12 19:49

„Džiaukimės, kad gyvename taikos žemyne. Dėl to turime dėkoti Europos Sąjungai“, – savo metiniame pranešime sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris. EK atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius mano, kad Lietuvai svarbiausia pranešimo žinia – apie saugumo stiprinimą. O politologė Margarita Šešelgytė pabrėžia, kad apie svarbiausius klausimus Lietuvos saugumui – Ukrainą, Kremliaus politiką, transatlantinių santykių perspektyvas – neišgirdome.

M. Šešelgytė: J.–C. Junkerio kalboje neišgirdome nei apie Ukrainą, nei apie Kremliaus politiką

LRT tiesioginiame eteryje J.–C. Junkerio metinį pranešimą stebėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja docentė Margarita Šešelgytė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ir žurnalistas Audrius Matonis.

M. Šešelgytė sako, jog kiekviena valstybė tokiose kalbose įžvelgia, kas jai svarbiausia. Tai, pasak jos, beje, gali sutrukdyti J.-C. Junckerio akcentuotam vienybės ir garsesnio ES balso siekiui.

Visgi ekspertė atkreipė dėmesį, kad pranešime neišgirdome paminint atskirų valstybių ar politikų, kurie Lietuvai ir regionui yra svarbūs. Negirdėjome nei Maskvos, nei D. Trumpo politikos vertinimų. M. Šešelgytė J.-C. Junckerio kalboje pasigedo ir vertinimo ar gairių, kokie bus transatlantiniai santykiai. „Neišgirdome, kad nepaisant to, jog JAV dabar išgyvena laikotarpį, keliantį iššūkių Europai, viskas bus gerai ir transatlantiniai santykiai išlieka stiprūs“, – sako ji.

Lietuva neišgirdo ir apie Rytų partnerystę, Ukrainą, nors buvo kalbama apie plėtros svarbą, Balkanus, Afrikos šalis.

Pasak M. Šešelgytės, gal per daug ir nesitikėjome, kad Ukrainai bus skirta daug dėmesio, bet visgi mums šie klausimai svarbūs, svarbi bendroji gynybos politika, tad žinoma, galima kalbėti apie tam tikrą nusivylimą, kad apie šiuos mums rūpinčius dalykus neišgirdome.

M. Šešelgytė pridūrė, kad nuasmeninimas, vengimas pirštu baksnoti į tam tikrus tarptautinius veikėjus, juos kaltinti, yra būdingas tokio pobūdžio kalboms. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad tai nėra visiškai politinė kalba – nors J.-C. Junckeris ir yra sakęs, kad bus politinis pareigūnas, bet EK yra biurokratinė struktūra, kuri įgyvendina sprendimus. „Tai yra Komisijos programos pristatymas – ko gero, jeigu tai būtų valstybių narių ar Tarybos kalba, ji galėtų būti labiau politiška, labiau orientuota į išorės santykius“, – svarstė politologė.

A. Pranckevičiaus nuomone, toks kalbos nuasmeninimas yra apgalvota strategija – buvo pasirinkta neminėti atskirų valstybių ne tik išorės partnerių, bet ir pačios ES viduje. Pavyzdžiui, kalbant apie teisės viršenybės svarbą naudotas labai stiprus žodynas. „Visi supratome, kad tai taikoma Lenkijai ir Vengrijai, tačiau jos nebuvo paminėtos. Paminėti nebūtina, tam, kad suprastume, kokia yra mintis“, – pastebi A. Pranckevičius.

"J.-C. Junckerio kalba buvo daugiau apie principus ir apie Komisijos politinę viziją. Komisija yra daugiau veikianti negu šnekanti“, – sakė A. Pranckevičius.

Jo įsitikinimu, tai, kad Ukraina nepaminėta, visiškai nepaneigia to, kad EK yra svarbiausia veikėja ES politikoje šios šalies atžvilgiu: per makrofinansinę pagalbą, specialią paramos grupę Ukrainai, bevizio režimo suteikimą, Asociacijos sutarties įgyvendinimą. „Viskas vyksta ir daroma ir nebūtina visko minėti kalboje“, – sako A. Pranckevičius.

„Dėl transatlantinių ryšių, būtent EK ėmėsi iniciatyvos vykti į Vašingtoną, kalbėtis su D. Trumpu ir pasiekti tas paliaubas prekybos karuose, kurie tuo metu buvo labai stipriai išaugę ir grasino dar stipresniu vėzdu visam pasauliui“, – pabrėžė EK atstovas Lietuvoje.

A. Pranckevičius: Lietuvai svarbiausia, kad Komisija daug investuoja į gynybą

A. Pranckevičius sakė, jog Lietuvai labai svarbu buvo išgirsti, kad EK daug investuoja į gynybą, Europos gynybos fondą, karinio bendradarbiavimo PESCO procesą, kuriame Lietuva lyderiauja viename iš 17 projektų – kuriant greitąsias kibernetines pajėgas. Svarbu ir tai, kad J.-C. Junckeris daug dėmesio skyrė ateities rinkimų saugumui, kibernetiniam saugumui, bandymui užkirsti kelią trečiosioms jėgoms daryti įtaką.

„Pirmininkas gana aiškiai pasakė, kad kai kurios trečiosios šalys, manyčiau, Rusija ir Turkija, turi įtakos ir interesų Vakarų Balkanuose arba bando ten pakeisti procesus“, – pabrėžė EK atstovas Lietuvoje.

BNS nuotr.

A. Pranckevičiaus nuomone, Lietuvai svarbiausia, kad kalboje akcentuotas kibernetinio saugumo stiprinimas, santykiai su trečiosiomis šalimis, efektyvesnis sprendimų priėmimo procesas, dažniau taikant ne vienbalsiškumo, o kvalifikuotos daugumos principą, ypač svarstant sankcijas, civilines misijas, sprendžiant kitus užsienio politikos ir saugumo klausimus – kad viena valstybė negalėtų užblokuoti visos ES sprendimo.

M. Šešelgytės nuomone, vėlgi, Lietuvai svarbi Rytų partnerystės politika persiskverbia per įvairias ES veiklos sritis, tarp jų – ir gynybos politiką. „Jeigu mes sakome, kad mums svarbu Bendroji gynybos politika, dalyvavimas PESCO, tai, kad suformuotus pajėgumus matytume daugiau atliekančius misijas Ukrainoje – to nebuvo“, – pabrėžė ekspertė.

J.-C. Junckerio kalba galėjo nusivilti ir britai

Nusivilti šia J.-C. Junckerio kalba galėjo ir britai – vis dar ES nariai. Išpuolis prieš Skripalius vis dar išlieka plačiai aptariamas, visai neseniai paviešinti nauji įrodymai, kad nusikaltimo pėdsakai veda į Rusiją. ES ir jos valstybės narės reiškia nuoseklią ir tvirtą paramą Jungtinei Karalystei, bet Komisijos vadovo pranešime apie tai nekalbėta.

A. Pranckevičius pabrėžia: „tai pranešimas apie ES padėtį – ne apie Rusijos padėtį.“ Pasak jo, Rusijai nusiųsta daug stiprių žinučių – net ir kalbant apie Jungtinę Karalystę. „J.-C. Junckeris pasakė labai stipriai ir daugiau negu bet kada galėtų sau leisti EK pareigūnai, kad su Jungtine Karalyste ateityje ES bandys išlaikyti labai privilegijuotą ir stiprų ryšį, tai nebus bet kokia trečioji valstybė.“

Pasak A. Pranckevičiaus, EK vadovas paminėjo, kad šiandien daugeliu klausimų mes jau esame stipresni negu bet kada anksčiau ir kad mus vienija tos pačios vertybės ir kad Jungtinė Karalystė palaiko Europą, o Europa – JK daugeliu klausimų, įskaitant Skripalių nužudymą ir Solsberio atakas, kur europiečiai pirmieji atskubėjo į pagalbą.

A. Matoniui atkreipus dėmesį, jog savo pranešime J.-C. Junckeris liepė britams neturėti iliuzijų, kad galės likti bendroje rinkoje, A. Pranckevičius atsakė, kad Komisijos pirmininkas tepasakė: „vidaus rinka yra nedaloma. Tai yra keturios judėjimo laivės – ir arba jas visas tu priimi, arba ne.“ Pasak A. Pranckevičiaus, mes esame atviri JK pasilikti vidaus rinkoje, tačiau pati JK, bent jau dabar nėra tam pasiruošusi.

J.-C. Junckeris: ES viskas keičiasi

Pasak J.-C. Junckerio, dabartinė ES situacija, nors ir tenkina ne visus jos narius, nėra galutinė.

„ES viskas keičiasi, tai nėra galutinė situacija. Dar daug ką liko nuveikti. Apie tai ir norėčiau pakalbėti“, – pradeda EK pirmininkas.

„Istorija neperspėjusi paliečia valstybių gyvenimą. Galima prisiminti Pirmąjį pasaulinį karą, sukrėtusį visus. Tuomet žmonės ilgai galvojo gyventi taikoje, tačiau viskas pasikeitė labai greitai. Nesakau taip todėl, kad galvoju, jog Europos laukia nauja katastrofa.

Mes galime gyventi taikos žemyne dėl ES. Ginkime savo gyvenimo būdą, pasakykime „taip“ patriotizmui, kuris nėra nukreiptas prieš kitus, pasakykime „ne“ nacionalizmui“, – kalba J.-C. Junckeris.

Europa atsitiesia ir gali eksportuoti stabilumą

EK pirmininkas pastebi, kad nors ES išlieka skaudulių, pavyzdžiui, vis dar yra didžiulis jaunimo nedarbas, jis mažiausias nuo 2009-ųjų.

„Į Europą plūsta investicijos, Graikija sėkmingai įvykdė programą ir stojasi ant kojų. Graikija nuveikė heraklišką darbą, tai pavyzdys, kurios europiečiai vis dar nelabai vertina“,  – tikina J.-C. Junckeris.

Pasak jo, iššūkiai, su kuriais susiduria mūsų žemynas, auga kiekvieną dieną, tačiau Europa gali eksportuoti stabilumą.

„Pažiūrėkime į tai, kas vyksta aplik mus. Sirijos konfliktas iliustruoja, kaip tvarka, kuria europiečiai džiaugiasi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, yra pamažu kvestionuojama. Vakarykščiai aljansai gal rytoj nebebus tokie patys.

Pasauliui reikalinga stabili Europa, kuri dirba vardan taikos, stabilumo, monetarinių sutarčių. Nepritariu vienašališkumui, kada galvojama tik apie savo interesus“, – kalba EK pirmininkas.

Jo teigimu, jei Europa labiau suvoktų, kokia politiškai ir ekonomiškai ji yra galinga, galėtume suvaidinti daug svarbesnį vaidmenį globalioje arenoje.

Iki Europos Parlamento rinkimų – daug darbų

J.-C. Junckeris pažymi, kad iki artėjančių Europos Parlamento (EP) rinkimų, liko dar nemažai neįgyvendintų pažadų.

„Turime dirbti ranka rankon. 2014-aisiais davėme pažadų, reikia juos suspėti įgyvendinti iki EP rinkimų. Mes pažadėjome, kad bankų sąjunga bus veiksminga, migracijos politika bus įgyvendinta, kad užtikrinsime saugumą, rūpinsimės Europos socialine dimensija, kad tai neliktų mūsų politikos paraštėse.

Maždaug pusė klausimų jau yra patvirtinta, tačiau 30 proc. klausimų yra užstrigę. Tačiau tikrai negaliu leisti, kad EK dėl to liktų atpirkimo ožiu“, – sako EK pirmininkas.

AFP/Scanpix nuotr.

Pasak jo, ES svarbu užbaigti kurti saugumo sąjungą, nes Europos piliečiai teisėtai tikisi, kad jie galės gyventi saugiai.

„Taip pat mes turime užtikrinti, kad į mūsų rinkimus nesikištų trečiosios šalys. Siūlome taisykles ir tam.

Na, o lyderystė ir kompromisų dvasia – būtent to mums reikia skubiai sprendžiant migracijos problemas. Penki iš septynių pasiūlymų, kaip spręsti šias problemas yra patvirtinti. Valstybės turi pademonstruoti solidarumą, jei norime išsaugoti Šengeną be vidinių sienų“, – pastebi J.-C. Junckeris.

Siūlo sprendimų dėl sienų apsaugos

ES siekiant sumažinti migraciją, savo kalboje J.-C. Junckeris pasiūlė įkurti sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, kurias sudarytų 10 tūkst. žmonių.

„EK šiandieną siūlo sustiprinti Europos sienas ir pakrantes. Iki 2020-ųjų mūsų išorinių sienų apsaugą turėtų užtikrinti papildomi 10 tūkst. Europos sienų apsaugos pajėgų darbuotojų“ – sako jis.

Sieks išlaikyti gerus santykius su JK

J.-C. Junckeris tikina, kad ES gerbia Jungtinės Karalystės (JK) norą palikti ES, tačiau tikisi su šalimi išlaikyti gerus santykius.

„Mes gerbiame britų sprendimą išstoti iš mūsų Sąjungos, bet nepaprastai dėl to apgailestaujame. Mes prašome britų vyriausybės suprasti, kad tas, kuris išeina iš Sąjungos, negali likti privilegijuotoje pozicijoje. Jei išeini iš Sąjungos, negali likti laisvojoje rinkoje.

Tačiau JK netaps trečiąja šalimi, ji visada bus artima mūsų partnerė. Kai mums reikėdavo vienybės, ji visada stodavo į vieną gretą su Europa, nes mes vadovaujamės tomis pačiomis vertybėmis. Dirbame dieną ir naktį, kad būtų pasiektas susitarimas, o JK pasitraukimas būti tvarkingas, po jo įsivyrautų stabilumas“, – kalba EK pirmininkas.

Įtampos Bendrijoje netrūksta – EP ruošiantis gegužę vyksiantiems rinkimams, bloką palieka Jungtinė Karalystė, Europoje toliau stiprėja populistinės jėgos, į gerą nesirutulioja ir Briuselio santykiai su Lenkija ar Vengrija. Dėl ten fiksuojamų demokratijos pažeidimų kaip tik trečiadienį bus balsuojama Europos Parlamente.

AFP/Scanpix nuotr.

Tai ketvirtoji J.-C. Junckerio, kaip Europos Komisijos vadovo, kalba. Politikas yra sakęs, kad perrinkimo nesieks.