Po galimo maro protrūkio Rusijoje sklinda vis daugiau baugios informacijos. Apie slaptas laboratorijas, biologinio naikinimo ginklus. Apie blogio valstybę, kuri gali daug, slaptai ir nebūtinai teisingai.
Kol kas, praėjus kelioms dienoms nuo pirmųjų žinių, raminančiųjų yra daugiau nei pesimistų. Sako, medicininių priežasčių imtis priemonių, kokias žinome nuo baisiųjų COVID-19 pandemijos laikų, nėra. Nebent politikai sugalvotų kitaip.
Kas ką besakytų, atmintis dirba savo darbą. Kažkaip panašiai buvo kalbama ir tokį pat gražų rudenį prieš septynerius metus.
Pirmoji oficiali žinia apie paslaptingą virusą paskelbta paskutinę 2019 metų dieną, kai žmonės keliavo, šventė ir mažiausiai laukė blogų naujienų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuras Kinijoje pranešė apie Uhane pastebėtus neaiškius plaučių uždegimo atvejus.
Tai buvo melas – pirmieji kovido atvejai pastebėti daug anksčiau, prieš mėnesį, du, o gal ir tris.
Turime tik vieną tikrą žinią. Apie maro židinį Rusijoje. Visa kita tik interpretacijos. Ta žinia pasako labai daug ir kartu nieko. Tikrasis scenarijus dar neparašytas arba paslapčia tikslinamas.
Atmintis fiksuoja bent du sutapimus: neaiški plaučių liga ir manipuliacijos informacija. Nenoras ja dalytis, lyg bandymas mėtyti pėdas. Gal dužo mėgintuvėlis laboratorijoje, gal laboratorijos darbuotoja parsivežė dovanų iš kelionės. Tada pagalvoji – o tai gal nusivežė į kelionę ir parsivežė atgal tai, ko lengvai nebenuslėpsi.
Tie, kam kyla spaudimas, ramintis galėtų faktu – bakterija yra geriau nei virusas. Plinta kitaip, ne taip agresyviai.
Pažįstantieji tą mikroskopinį kenkėjų pasaulį sako – reikia labai lakios fantazijos įsivaizduoti, kad maro bakterija užkariauja visą pasaulį ir tampa realia problema.
Galbūt. Bet ar įrodyta, kad tikrai bakterija, ir būtent ši, pažįstama, nesunkiai gydoma, o ne kokia nors kita?
Pirmąjį COVID-19 virusą Lietuvai padovanojo iš atostogų Veronoje parvykusi jauna moteris. Paskutinę vasario dieną, praėjus dviem mėnesiams nuo oficialaus patvirtinimo, kad problema neišgalvota. Nuo realių faktų, kurie buvo slepiami, praėjo trys, o gal ir penki mėnesiai.
Rusija ir Kinija daug kuo panašios. Galima spėti, jog ir dabar informacijos ir problemos sklidimo tempas galėtų būti panašus.
„Žinodamas, kaip Rusija tvarkosi su nepalankia informacija, manau, kad yra kažkas daugiau, nei pasakoma“, – teigė neprastai medicinos ir politikos užkulisius žinantis Aurelijus Veryga.
Kitaip sakant, jeigu kas išsprūsta, tai arba atsitiktinai, arba tik maža dalelė informacijos, kurios neįmanoma nuslėpti.
Turime tik vieną tikrą žinią. Apie maro židinį Rusijoje. Visa kita tik interpretacijos. Ta žinia pasako labai daug ir kartu nieko. Tikrasis scenarijus dar neparašytas arba paslapčia tikslinamas.
Tai ką daryti?
Kai žinoma tiek nedaug, tikriausiai verta inventorizuoti vaistų atsargas. Pagalvoti, kur galima saugiai gydyti, jeigu užkratas vis dėlto yra agresyvesnis, nei šiandien atrodo.
Girdėti siūlymų uždaryti sienas rusams, baltarusiams. Ar padėtų? Nebent nuo jų užsidarytų visas pasaulis be išimčių. Arba mes užsidarytume nuo viso pasaulio, taip pat be išimčių.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
