Prieš 82 metus, 1944 m. rugpjūčio 4 d., gestapo pareigūnai viename Amsterdamo butų surado penkiolikmetę Vokietijos žydę Annelis Marie Frank, žymiojo slėptuvės dienoraščio autorę, ir jos šeimą, dvejus metus besislapsčiusią nuo nacių. Suimti (kaip ir juos slėpę olandai) jie buvo išsiųsti į koncentracijos stovyklą Nyderlanduose, vėliau į mirties stovyklą Aušvice, dabartinėje Lenkijos teritorijoje.
Iš ten Anne kartu su seserimi buvo perkeltos į koncentracijos stovyklą Vokietijoje.
Ar ji buvo nacių nužudyta? Deja, taip, tik ne šūviais ir ne dujų kameroje. Kentusios nežmoniškas sąlygas Bergen-Belzene, abi su seserimi susirgo šiltine ir mirė likus vos porai mėnesių iki stovyklos išlaisvinimo 1945 m. balandžio mėnesį.
Anne Frank yra tapusi vienu iš Holokausto kančių simbolių. Ji galėtų būti simboliu visų vaikų, kurie tyliai kenčia, serga ir miršta dėl režimų ar grupuočių tyčia sudarytų nežmoniškų sąlygų įvairiose stovyklose visame pasaulyje.
Vieną tokių stovyklų galime matyti Gazoje. Gaza dar iki 2023 m. buvo bene tankiausiai apgyvendintas plotelis Žemėje. Dabar Izraelio pajėgų palestiniečiai yra suspausti į per pusę mažesnę visiškai nuniokotą teritoriją ir apibrėžti mirtį žyminčia geltonąja linija. Bandantieji peržengti šią liniją ar net netyčia prie jos nuklydę šaudomi be įspėjimo. Suspaustieji stovykloje visiškai priklauso nuo pagalbos iš išorės. Amerikiečių istorikė Assal Rad retoriškai klausė socialinėse medijose, kuo gi tai skiriasi nuo koncentracijos stovyklos? Skaudus klausimas pamąstyti.
Tylios vaikų mirtys stovyklose neretai nesulaukia dėmesio. Įprasta rengti statistiką, kiek vaikų nužudomi tiesioginiais šūviais, paklydusių kulkų ar raketų smūgiais.
UNICEF duomenimis, nuo taip vadinamų „paliaubų“ pradžios 2025 metų spalį Gazos ruože vidutiniškai kasdien nužudoma po vieną vaiką. Bendras nužudytųjų skaičius pasiekė ir viršijo tris šimtus. Pasak UNICEF atstovo James Elder, ,,Šie vaikai nebuvo nužudyti karo zonoje. Jie buvo nužudyti savo namuose. Savo mokyklose. Žaisdami futbolą. Žvejodami. Jie buvo šaudomi, subombarduoti ir atakuoti kvadrokopterių. (...) Vien šią savaitę: Izraelio pajėgos nušovė dvejų metų berniuką; 13 metų berniukas buvo nušautas savo palapinėje; 5 metų berniukas ir jo tėvas nužudyti per Izraelio smūgį, galima tęsti ir tęsti“ (pataisyta 2026-08-21, 11:12 val.)*.
Žinoma, po nužudymų Izraelio institucijos paprastai pateikia pateisinimų. Pavyzdžiui, kad buvo taikytasi į „Hamas“ kovotojus. Arba kad du mažamečiai, išėję malkų ieškoti ir priartėję prie geltonosios linijos, sukėlė tiesioginį pavojų Izraelio karių būriui, dėl ko juos teko likviduoti drono smūgiu.
Dabar Izraelio pajėgų palestiniečiai yra suspausti į per pusę mažesnę visiškai nuniokotą teritoriją ir apibrėžti mirtį žyminčia geltonąja linija.
Arba kad šeima – motina, laikanti kūdikį ant rankų, ir tėvas, pagal patrulio reikalavimą sustabdęs automobilį ir iškėlęs rankas į viršų, – sukėlė tiesioginį pavojų Izraelio patruliams, dėl ko buvo paleistas automato šūvis, nusinešęs kūdikio gyvybę. Tokių tragedijų šimtai, o Izraelio pasiteisinimų – nors vežimu vežk.
Ar mūsų valstybės vadovai yra pareiškę užuojautą nužudytų palestiniečių vaikų artimiesiems? Dar vienas skaudus klausimas pamąstyti. Pasak UNICEF atstovo James Elder, „turime liautis taikstytis su tokiu vaikų mirčių lygiu, kuris sukeltų tarptautinį pasipiktinimą, jei tai vyktų kur nors kitur pasaulyje. Turime liautis normalizuoti nenormalumą. Tai, kad vaikai gali būti ir toliau žudomi tokiu mastu paliaubų metu, turėtų kelti nerimą kiekvienai vyriausybei ir kiekvienai institucijai, kuri teigia ginanti tarptautinę teisę“.
Tikriausiai jau pagalvojote, kad lietuviškame kontekste būtų labai naivu tikėtis, jog valstybės vadovai pareikštų užuojautą dėl palestiniečių vaikų tragiškų žūčių. Panašiai kaip tikėtis, kad jie pareikštų užuojautą dėl aukų po teroro akto prieš LGBT+ šventės dalyvius Berlyne. Šiek tiek apmąstykim šiuos nerealius lūkesčius vieną šalia kito. Tūlam lietuviui labai keista solidarumo su Palestina protestuose matyti vaivorykštės spalvų vėliavų, o „Pride“ eitynėse pastebėti Palestinos vėliavų. Gal šias sąsajas paprasčiau suprasti įsiklausant, kas neverti mūsų valstybės vadovų viešos užuojautos?
Šalia vaikų nužudymų yra vaikų mirčių, kurios mažiau matomos. Mirtys susirgus, kai organizmas nusilpsta nuo nepakankamo maitinimosi, vandens užterštumo ar vandens trūkumo, nuolatinio traumuojančio streso, gyvenimo spūstyje ir nesaugioje aplinkoje, kur dažnai nėra apšvietimo, veikiančių nuotekų sistemų, nėra tvarkomos šiukšlės ir apstu parazitų, pasikartoja užkrečiamųjų ligų protrūkiai, trūksta ar nėra medicinos pagalbos, palapines tvindo lietūs ir kepina karščiai. Visa tai yra Gazos realybė. Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) 2026 m. liepos duomenimis, Gazoje du trečdaliai gyventojų susiduria su dideliais sunkumais susirasti maisto. 70 procentų gyventojų negali sau leisti bent 6 litrų vandens per dieną – visiškai būtino minimumo. 90 procentų vandens tiekimo ir nuotekų sistemų sunaikinta (UNICEF duomenys). Išplitusios užkrečiamos kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos ligos, vėjaraupiai, odos ligos. Vaikų gyvenimo aplinka yra itin nesaugi. Vaikų išgyvenimo prognozę sunkina ir tragiška nėščiųjų sveikatos būklė. 57 procentai nėščiųjų Gazoje turi mažakraujystę, 82 iš 1 000 gimdyvių sveikatos būklė labai sunki. Šalia to per pirmąjį 2026 m. pusmetį registruota 4 000 persileidimų.
Išplitusios užkrečiamos kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos ligos, vėjaraupiai, odos ligos. Vaikų gyvenimo aplinka yra itin nesaugi.
Izraeliui griežtai ribojant medicinos priemonių įvežimą į Gazą ir jų labai trūkstant, liepos pabaigoje Izraelio raketos sunaikino medicinos priemonių sandėlį – iš jo liko tik milžiniškas krateris, žiojintis visiškai šalia palestiniečių palapinių. Žinoma, Izraelis pateisina smūgį, teigia, kad taikėsi, nes sandėlyje esą būta „Hamas“ ginklų. Ar ten būta ginklų – nežinia. Juolab kad smūgis suduotas galiojant paliauboms (paliaubos reiškia susitarimą, kad priešiškos šalys laikinai nesiims veiksmų viena prieš kitą, įskaitant tai, kad nebombarduos viena kitos) ir vykstant deryboms, kuriose „Hamas“ įsipareigojo sudėti ginklus. Per smūgį žuvo du palestiniečiai. O kiek žmonių, tarp jų vaikų, mirs dėl sunaikintų medicinos priemonių trūkumo?
Izraelis sakosi kovojantis su „Hamas“. Tokius kovos metodus kaip sistemingą Gazos vaikų ir apskritai populiacijos naikinimą, įskaitant gyvenimui tinkamų sąlygų pavertimą dulkėmis ir nuolaužomis, teisiškai įvertins Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje „Pietų Afrika prieš Izraelį“. Teismas įvertins, ar jie pažeidžia konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį reikalavimus.
Kompetentinga nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija okupuotos Palestinos teritorijos, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir Izraelio klausimais jau atliko milžinišką analizę ir padarė išvadą, kad dar iki „paliaubų“ (tyrimas apėmė įvykius nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2025 m. liepos pabaigos) Izraelis vykdė genocidą Gazoje. Ši komisija, tik jau nauja sudėtimi, papildomai ištyrė laikotarpį nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2026 m. kovo pabaigos ir pristatė analizę, rodančią, kad Izraelis sistemingai ir tikslingai naikino palestiniečių vaikus. Tokį siaubą iš tiesų sunku suvokti ir pripažinti.
Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo galima tikėtis dar labai negreitai. Teismas yra įpareigojęs Izraelį pateikti paaiškinimus 2029 m., o sprendimas bus priimtas dar vėliau. Teismas tik pateiks savo vertinimą, o Izraelio vadovų, atsakingų politikų ir karių baudžiamąją atsakomybę dėl genocido vykdymo, kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų turėtų įvertinti Tarptautinis baudžiamasis teismas, jei to nepadarys nacionaliniai teismai visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą gali būti teisiama universaliai, bet kur, nepaisant nusikaltimo padarymo vietos. Tiesa, šių baudžiamųjų procesų (prasidėjusių ir būsimų) eiga labai komplikuota ir jos perspektyvas sunku prognozuoti.
Teisingumo aktai yra labai svarbūs. Jie galėtų būti reikšmingų pokyčių pradžia. Mąstyme, retorikoje ir tolesniuose veiksmuose. Kita vertus, Gazos vaikams jie bus labai, labai pavėluoti.
* Šis straipsnis buvo redaguotas 2026-08-21, 11:12 val., jame pataisyta formuluotė, atsižvelgiant į tai, kad UNICEF 2026 m. rugpjūčio 6 dienos pranešime tiesiogiai neįvardijo vaikus žudžiusios pusės. Tai buvo padaryta UNICEF atstovo James Elder birželio 19 dienos komentare apie vaikų žūtis Gazoje.
