Matydama, kiek daug pažįstami aplinkosaugininkai skiria jėgų bandydami atkreipti dėmesį į poreikį papildyti miškų įstatymą miškų buveinėms palankesnėmis nuostatomis, kaip ir jie, nusivyliau, išgirdusi, jog dabartinė Vyriausybė neketina laikytis savo šių metų programoje numatytų inovatyvių planų.
Tokie pokyčiai, planuojant veiklas, įvyko miškų pramonės atstovams tiesiogiai bendraujant su premjeru. O įvykęs susitikimas nebuvo deklaruotas nė vienos organizacijos. Deja, bet šių žmonių nematėme planingai įsitraukiant į Vyriausybės programos rengimą diskusijoms skirtoje erdvėje.
„Vyriausybė programoje pažadėjo griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, miestuose ir priemiesčiuose, tinkamai kompensuojant savininkams. Taip pat pažadėjo peržiūrėti, perskirstyti miškų grupes. Iškeltas tikslas – per 20 metų bent 50 proc. šalies miškų tvarkyti pagal gamtai artimos miškininkystės principus, vengiant plynųjų kirtimų ir saugant ekosistemas. Vyriausybės paveldėtame miškų įstatymo projekte buvo numatyta didinti apsaugotų miškų plotus iki 33 proc., tačiau po Aplinkos ministerijos peržiūrų ambicija mažėja iki 18 proc., o tai nedaug daugiau nei dabartiniai 15 proc.“, – sako Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Tuo tarpu saugomos teritorijos steigiamos, kad sukurtume bent minimalias salas organizmams, kur jie galėtų tarpti ne fragmentuotoje, ne iškandžiotoje gamtoje, o vientisuose medynų masyvuose. O ir patys atvykę į mėgstamą ežerų kraštą jau dabar stovyklaujame tarp kirtaviečių, todėl požiūrį į miškų kirtimus saugomose teritorijose būtina keisti kuo skubiau, mat šiandien net 2/3 saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai.
Dėl susidariusios situacijos Aplinkosaugos koalicijos ir Girių spiečiaus atstovai, matydami atgal apsuktą laivą, nusprendė taip pat susitikti su premjeru ir pagrįsti Vyriausybės programoje numatytų priemonių reikalingumą. Po susitikimo premjeras viešai išsakė nuomonę, jog akivaizdu, kad saugomose teritorijose – nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, kraštovaizdžio draustiniuose – reikia daugiau apsaugos.
Aplinkosaugininkams tai jau seniai akivaizdu. Pavyzdžiui, žvelgiant į Dzūkijos nacionalinį parką iš paukščio skrydžio, jo miškų masyvai atrodo kaip kiauras rėtis, o ne giria. Tai labai kenkia bendram parko kraštovaizdžiui, jo rekreacinei funkcijai, o ką jau kalbėti apie nesiliaujančiais atvejiniais kirtimais naikinamas parke saugomas organizmų buveines.
„Apskritai susitikimas su premjeru mums vėl paliko dviprasmišką įspūdį, kad iš vienos pusės yra pakartojami kai kurie miškų apsaugos pažadai, tačiau aiškaus atsakymo, ko ketina imtis premjeras šioje situacijoje, mes neišgirdome. Žiūrėdami į šiuos žodinius pasisakymus, kurie kažkodėl nenugula į įstatymo projektą, turime pagrindo manyti, kad Vyriausybė neketina įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytų tikslų miškų apsaugai ir nėra pasirengusi keisti esamos ūkinės miškininkystės prioritetais grįstos miškų politikos“, – sako aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė.
Žinant, jog iškirsto miško masyvo ekosisteminių paslaugų finansinė vertė yra net 2,5 karto didesnė negu iš jo išgautos medienos nauda, kyla klausimas, kodėl prioritetu išlieka suvytusi ir pasenusi pozicija.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
