Lankome vienos tarp miškų įsikūrusios mokyklos darželį. Jo steigėjai čia surado erdvę ugdyti vaikus gamtos apsuptyje. Tačiau ne kur kitur, o mokyklos pašonėje greitai prasidės miško kirtimas. Atrodytų, jog išsiplėtęs ugdymo kompleksas ir čia pat esanti tanki priemiesčio gyvenvietė turėtų lemti tai, jog miškai čia turėtų būti naudojami atsakingai vertinant poveikį gyventojams.
Mokslininkai savo tyrimais pagrindė, kad šalia alinamų miškų masyvų gyvenantys žmonės patiria didesnį stresą nei miesto gyventojai.
Atnešdami mažiau finansinės naudos negu rekreacinės ir kultūrinės ekosisteminės paslaugos, miškų kirtimai medienos gamybai ne tik kasdien daro milžinišką žalą žmonių bendruomenėms, įsikūrusioms šalia jų, bet ir nužudo milijonus kitų organizmų. Remiantis moksliniu vertinimu, per kiek mažiau nei 50 metų laukinės gamtos organizmų populiacijos žemėje sumažėjo vidutiniškai 69 proc. Todėl beatodairiškas miškų kirtimas vis labiau primena senu įpratimu sekamas žalingas aplinkai tradicijas, atskleidžia švietimo sistemos, kuri neišugdo kūrybiškai į miškų panaudą galinčio pažvelgti miškininko, spragas.
Dar prieš Kalėdas susitikę, darbu siekti priemiesčių miškų apsaugos nutarė pradėti bendradarbiavimą naujasis aplinkos apsaugos ministras Povilas Poderskis ir įvairių organizacijų judėjimo „Girių spiečius“ atstovai. Laikas akcentuoti ir spręsti šią problemą, viliantis, jog pavyks sėkmingai suformuoti politinius įrankius, kurie leis atsakingiau naudoti miškus žmogui artimoje aplinkoje.
Taip pat naujuoju ministro darbu turėtų tapti ir saugomose teritorijose plytinčių miškų apsauga. Nes pati saugoma teritorija nebeatlieka savo funkcijos, kai joje be perstojo vykdomi kirtimai. Šių ir kitų visuomenei reikalingų pokyčių siekia ir Aplinkosaugos koalicijos nariai. Svarbu suprasti, kas laukia rezervinių miškų resursų, kurių valdymas patikėtas Valstybinei miškų urėdijai. Kokie kompensaciniai mechanizmai galėtų sustabdyti privačių miškų savininkus nuo kirtimo darbų vertingose teritorijose? Kaip keisis miškų kirtimo norma? Kas laukia Nacionalinio miškų susitarimo?
Abi minėtos organizacijos nuoširdžiai rūpinasi, jog būtų keičiamas miškų naudojimą apibrėžiantis Miškų įstatymas, teikia siūlymus naujai Vyriausybės programai. Tikiuosi, kad, pagirtinai anksti Aplinkos ministerijai pradėjus bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis aplinkosauginėmis organizacijomis, galima bus pasiekti visuomenei reikalingų rezultatų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
