Priimant Naujųjų metų rezoliucijas, verta atnaujinti biologijos žinias. Ypač jeigu norite sustiprinti savo sveikatą ir vis dar galvojate, jog jūsų genuose glūdinti informacija yra dėl visko kalta, o jūsų giminės ligų istorija yra privaloma jums ir jūsų vaikams.
Paveldimų ligų vadovėlis, iš kurio jūsų kūnas gali pasimokyti tokių ligų kaip depresija, antsvoris, vėžys, žalingų įpročių, yra tik knyga. Paviršutiniškas supratimas, jog genų sprendimai yra nepakeičiami, yra giliai įsišaknijęs dar nuo tų laikų, kai mokslininkai atrado, kad jie apskritai lemia organizmo požymius. Šiandien iš to kylantis įsitikinimas, jog viskas nulemta, gali klaidinti ir lemti neveiksnumą. Be to, genai koduoja ir daug puikaus genetinio paveldo.
Per gerus kelis dešimtmečius paaiškėjo, jog genų rinkinys, tūnantis jūsų ląstelėse, greičiau primena pianino klavišus, kuriuos jūs spaudote savo mintimis ir veiksmais. Švedijos Lundo universiteto mokslininkai 2013 metais patikrino 23 vyrus ir tiesiog liepė jiems pusmetį du kartus per savaitę lankyti lengvas treniruotes. Eksperimentui pasibaigus paaiškėjo, jog tokiu paprastu savo veiksmu jie pakeitė net 30 proc. savo genomo.
2005 metais grupė Ispanijos mokslininkų ištyrė 80 savanorių dvynių (40 porų) nuo 3 iki 74 metų ir nustatė, kad vyresniame amžiuje, kai dvyniai atsiskiria ir pasikeičia jų gyvenimo aplinkybės, keičiasi ir jų genų ekspresijos portretas – netgi vienodas genomas gali skirtingai reikštis remdamasis nutinkančiomis istorijomis.
Taigi, būdami sąmoningi, galime pakeisti organizmui užduotas savas ir net senesnių kartų užduotis ar įsitikinimų sukurtus genetinius projektus. Vadovaudamasis kasdien atliekamais jūsų veiksmais, organizmas gamina vis kitus baltymus – statybines audinių medžiagas, adaptuodamasis prie jūsų veiklos.
Vienas nuostabesnių dalykų yra tai, jog savo veiksmais inicijuotus pokyčius jūs iš tiesų galite perduoti ateities kartoms. Michaelas Skinneris iš Jungtinių Amerikos Valstijų, 2005 metais atlikęs eksperimentą su besilaukiančiomis žiurkėmis, nustatė, kad genų pakitimai, susidarę dėl pesticidų poveikio, pasireiškė net 4 kartoje, nors vėlesnės kartos graužikai neturėjo jokio tiesioginio sąlyčio su tyrime naudotais cheminiais junginiais. Tai vadinama epigenetine atmintimi.
Linkiu, kad senos žinios nemaišytų drąsiau ir sąmoningiau koduoti asmeninę genų raišką, kurios natas paliekame ateities kartoms.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
