Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina reikalauti, kad NATO šalys Europoje gynybai skirtų bent 5 proc. BVP. Bet esą jį tenkintų ir kiek mažesnė 3,5 proc. riba.
Spaudimas Senajam žemynui auga. Trumpas jau ne vienus metus aštriai kritikuoja partnerius, kurie, jo teigimu, piktnaudžiauja JAV teikiamomis saugumo garantijomis ir patys neprisideda kuriant bendrą saugumą.
Bet jo kriterijai keičiasi. Jau kelis mėnesius kalbu, jog D. Trumpas per kampaniją neminėjo 2 proc. rodiklio, nors jis laikomas minimalia išlaidų kartele NATO. Jos iki šiol nėra pasiekusios apie trečdalį Aljanso narių. Nepanašu, kad D. Trumpui to pakaks. Ir tai nėra nepagrįstas reikalavimas – didžiulio karo Europoje fone niekas nesiginčija, kad išlaidos turi augti kur kas sparčiau, nei žadėta anksčiau.
Visgi politiniai pareiškimai susiduria su niūria realybe. Nei 3,5, nei juo labiau 5 proc. BVP šiandien didžiosioms Europos valstybėms nėra įgyvendinama. Toli gražu. Formulėje „politinė lyderystė“ padauginame iš „biudžetinė situacija“ ir padauginame iš „impulsas iš visuomenės“ ir pastebėsime, kad Berlyne, Paryžiuje, Londone ar Romoje vos išspausime 2 proc. Ir tai be jokių garantijų.
Akivaizdu, kad pavieniui Europos šalys artimiausiu metu ambicingų tikslų nepasieks. Vienintelė išeitis – telktis. Naujasis Europos Sąjungos (ES) Gynybos komisaras Andrius Kubilius pažymi, jog būtina judėti keliomis kryptimis. Pirma, ES valstybių vardu galėtų skolintis tarptautinėse rinkose palankiomis sąlygomis ir padėti narėms sparčiau didinti gynybos biudžetus. Jei su tuo nesutiks visi, tada iniciatyvos imtis galėtų tos valstybės, kurios adekvačiai vertina situaciją.
Antra, ES vidinės taisyklės turi būti koreguojamos. Šiuo metu narių metinis biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o ateityje siūloma gynybos išlaidų į šį skaičiavimą neįtraukti. Tai šiek tiek atlaisvintų rankas priimti reikalingus sprendimus.
Kalbos, jog išeičių nėra, nepagrįstos. ES – turtingų Vakarų valstybių klubas. Jei jo nariai nesugebės atgrasyti Rusijos, mažesnę ekonomiką nei Niujorko valstija turinčio režimo, galėsime kaltinti tik save.
Be JAV, žinoma, tą padaryti bus sunku. Tad kaip parodyti D. Trumpui, kad situacija gerėja? Minimalus planas, kurio reikia siekti ir Lietuvai, – skirti daugiau, nei išleidžia JAV. Ir ne, ne dėl JAV prezidento, o savęs pačių. Antraip mūsų kalbėjimas apie egzistencines grėsmes sąjungininkams Vašingtone neatrodys įtikinamas.
Ir tą padaryti potencialiai nebus sunku, nes JAV išlaidos gynybai 2025 m. gali ir smukti žemiau 3 proc. BVP ribos. Nepaisant to, JAV gynybai vis tiek išleis daugiau nei trečdalį globalių gynybos išlaidų esamomis kainomis. Joe Bideno administracija šios srities neprioritetizavo; D. Trumpas žada didinti, tačiau nebus lengva, nes pajamų bei išlaidų santykis problemiškas ir JAV. Tad bėdų nestinga, bet laiko skųstis – neturime.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
