Leidykla „Briedis“ pristato Ian Nathan knygą „Clintas Eastwoodas. Aktorius ir režisierius“ apie vieną ryškiausių žvaigždžių Holivude. Knygoje išsamiai nagrinėjama fenomenali Eastwoodo – aktoriaus, režisieriaus ir prodiuserio – karjera, pristatomas menas, kuris laikomas standartu, pagal kurį vertinami kiti kūrėjai.
Eastwoodas atspindi ir klasikinį Holivudą, ir šiuolaikinę, nerūpestingą režisūrą, nepripažįstančią kompromisų. Juo žavimasi ir kaip kaubojumi, ir kaip superžvaigžde, ir kaip tvirtu, nepalenkiamu amerikietiško vyriškumo etalonu.
Clintas Eastwoodas išgarsėjo kaip ikoniškas vesternų aktorius, vaidinęs tokiuose filmuose kaip „Už saują dolerių“, „Keliais doleriais daugiau“ ir „Geras, blogas ir bjaurus“. Šie filmai ne tik suformavo jo įvaizdį, bet ir transformavo vesternų žanrą, suteikdami jam naujų, sudėtingų emocinių aspektų. Eastwoodo vaidmenys – nuo tvirto kaubojus iki sudėtingų psichologinių personažų – atskleidžia ne tik jo charizmą, bet ir platų emocinį diapazoną.

Tačiau Eastwoodo talentas neapsiriboja vien vaidmenimis. Jis taip pat sukūrė daugybę kritikų pripažintų filmų, tokių kaip „Menantis pikta“, „Laiškai iš Ivo Džimos“ bei „Tobulas pasaulis“. Aktoriaus ir režisieriaus karjeros atskirti beveik neįmanoma – jos susijusios ir papildo viena kitą. Dėl nuoseklumo ir kūrybingumo Eastwoodas laikomas vienu didžiausių Amerikos menininkų.
Knygoje pažinsite C. Eastwoodo kaip aktoriaus veiklą, žmones, kurie jį įkvėpė, ir jo, kaip vieno didžiausių režisierių, pasiekimus. Knyga papildyta plakatais bei nuotraukomis, kurios žymi įvairias Eastwoodo karjeros akimirkas – iš filmų užkulisių, interviu ir renginių, leidžiančių geriau pažinti šią Holivudo legendą.

Knyga „Clintas Eastwoodas. Aktorius ir režisierius“ nepaliks abejingų tiek ilgamečių Eastwoodo gerbėjų, tiek naujų jo kūrybos atradėjų. Perskaitę sužinosite, kaip keitėsi Eastwoodo karjera ir kaip jis tapo tokia įtakinga asmenybe kino industrijoje!
Iš anglų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė.
Kviečiame skaityti knygos ištrauką.
Neužgesinama šlovė
Kodėl vienos žvaigždės spindi, o kitos užgęsta? Kodėl vienas režisierius Holivudo centre stovi itin tvirtai, o kitas užmirštamas? Kodėl Clintas Eastwoodas galėjo į tendencijas žvelgti savaip, pasikinkyti sėkmę ir tvirtai išlaikyti pozicijas, kai tiek daug jo kolegų pasitraukė arba buvo priversti tai padaryti? Nedaugeliui režisierių pavyko taip kruopščiai, ekonomiškai ir ramiai valdyti savo karjerą, o šiam chuliganui pasisekė. To nepaneigsi. Ne kiekvienas galėjo sukurti Džosį Veilsą, „Menantį pikta“, „Mistinę upę“ ar „Merginą, vertą milijono“, kai rodėsi, kad populiarumas jau prarastas.
Šiam reiškiniui didžiausios įtakos turėjo individualumas. Eastwoodą nelengva priskirti kokiai nors kategorijai. Be to, jis pasitikėjo savo talentais. „Galima savimi abejoti iki mirties arba kurti taip, kaip nori ir kaip moki“, – sakė jis. Režisierius išsiskiria ištverme. Būtina judėti į priekį, siekti naujų tikslų, stebėti horizontą.

Eastwoodas beveik nedvejodavo, jo pasirinkimai retai atrodydavo nesvarūs. Ne visi filmai pavyksta, bet lengva komentuoti žvelgiant į praeitį. Eastwoodas yra pavyzdys, koks ištvermingas turi būti režisierius. Kam tūnoti kambaryje ir kalbėti apie filmą, kai gali eiti ir jį nufilmuoti? Sklando gandai, kad jis net apsikirpdavo sėdėdamas režisieriaus kėdėje. „Kurti filmus lengva, kai darei tai šešiasdešimt metų“, – pareiškė Mattas Damonas.
Dar vienas svarbus veiksnys yra Eastwoodo santykiai su studija „Warner“. Generaliniai direktoriai keitėsi kaip metų laikai, o jis liko nepajudinama studijos kultūros dalimi. Kad ir kokia būtų naujoji tvarka, Eastwoodui leista sprendimus priimti pačiam. Tas pats pasakytina apie Lolą. Tai voverė, 2011 metais smagiai įšokavusi pro atviras vasarnamio duris ir įsisukusi į režisieriaus jai paliktą dubenėlį žemės riešutų. Tai prieštaravo studijos sveikatos ir saugos reglamentui. „Jei kuo nors užsiimsi gana ilgai, žmonės leis tau tuo užsiimti ir toliau.“

Ar verta ginčytis? Neužgesinama ugnis dar spindi. Iš tiesų 2011 metais Eastwoodas nebuvo sukūręs geriausio savo filmo. Per vėlyvąją karjerą, prasidėjusią, kai režisieriui sukako aštuoniasdešimt, jis sukūrė daugybę biografijų. Jos skirtingos, bet turi bendrų bruožų. Pagrindinės temos – sudėtingas žvilgsnis į didvyriškumą, Amerika, su mitologija supriešinta tikrovė. Eastwoodo teritorija. Vienose vaidino aukščiausio lygio žvaigždės, kitose ne. Ir garsiausių įžymybių laukė dar du lakoniški posūkiai, paveikę asmeniškai.
Juosta „Dž. Edgaras“ – plati politinė biografija, kurioje Leonardo DiCaprio vaidina J. Edgarą Hooverį – garsųjį FTB direktorių, šias pareigas ėjusį trisdešimt septynerius metus. Filmas įtikina, kad tai buvo paslaptingas, gudrus, iškankintas žmogus, prekiavęs paslaptimis. Hooveris rinko duomenis apie turtingus ir galingus asmenis, nepaisydamas įstatymų, trikdė nekaltus žmones ir kūrė savo juodąjį sąrašą. Kita vertus, šis mįslingas asmuo įkūrė FTB, kur veikė nacionalinė pirštų atspaudų duomenų bazė ir teismo medicinos laboratorija. Taip jis suteikė galių kovotojams su nusikalstamumu – stipriems vyrukams iš komiksų knygelių, kurias Eastwoodas skaitė vaikystėje. Hooveris buvo gudrus detektyvas.

Rašytojas Dustinas Lanceʼas Blackas (taip pat sukūręs scenarijų juostai „Milkas“) keliauja laiku – senyvo amžiaus Hooveris apie savo gyvenimą pasakoja leidimą su slapta medžiaga dirbti turinčiam biografui. Filme vaizduojami necenzūruoti detektyvo prisiminimai. Panašiai elgėsi ir Eastwoodas, kurdamas filmą „Paukštis“. Šiame projekte tyrinėta paslaptinga siela, nors kritikai ginčijosi dėl filmo nuoširdumo. Manydamas, kad mėgina apsaugoti Ameriką nuo savęs pačios, Hooveris susirgo paranoja ir ėmė piktnaudžiauti galia. Jį kankino froidiškos problemos: slepiamas homoseksualumas, atsidavimas šaltai motinai (akt. Judi Dench), nesaugumo jausmas.
Anot „The New Yorker“ kritiko Davido Denbyʼo, „Amerikietiško epo centre dar nebuvo keistesnio asmens, jam neprilygsta net Nixonas“. Prodiuseris Brianas Grazeris projektą įsivaizdavo panašų į režisieriaus Oliverio Stoneʼo audringą tragediją. Bet „Warner“ atsisakius mokėti prašomą sumą, Grazeris kreipėsi į Eastwoodą, tikėdamasis rasti kitą būdą, kaip atskleisti Hooverio paslapties šydą.







