Dar niekada Vakarų demokratijų pasaulis nebuvo taip arti griūties kaip šįryt. Amerikoje tuoj prasidės turbūt svarbiausias balsavimas, kuris ilgam, o gal ir visam lems JAV ir Europos ateitį.
Tikėtina, kad Amerikos prezidentu bus išrinktas Trumpas – kerštingas, neprognozuojamas, demokratijos nekenčiantis, save įsimylėjęs narcizas, o šią kadenciją dar ir nukvakęs senis, kuriam fašistinės Rusijos diktatorius Putinas yra savas vaikinas.
Parama Ukrainai, kuri savo sūnų ir dukrų krauju tūkstantį dienų neleidžia rusų ordoms įsiveržti į Europą, gali būti nutraukta. Ukraina gali būti priversta sudaryti separatinę taiką. Tai būtų Rusijos pergalė. Ją rusai išnaudotų rengtis kitam karui, nuo kurio Ukraina Europos jau neapgintų.
Net jei Trumpas kaip nors nelaimėtų rinkimų, Ukraina nebeturi žmogiškųjų išteklių sulaikyti Rusiją, kuriai paaukoti dar 700 tūkst. kareivių taip pat lengva, kaip Putinui ką nors sumeluoti.
Vakarai galėjo išvengti tokio aplinkybių sutapimo, kai ir Ukrainos jėgos baigiasi, ir Trumpas ateina į valdžią. Bet nepajudino nė piršto.
Karas galėjo baigtis iškart po Ukrainos įvykdytų Charkivo srities ir Chersono išvadavimo operacijų. Jei tik Vakarai, o, pirmiausia, Amerika būtų laiku perdavusi Ukrainai bent kiek daugiau ginklų ir amunicijos. Rusų kariuomenė buvo demoralizuota, pramonė nepastatyta ant karo bėgių, o iki Š. Korėjos paramos buvo dar toli.
Ukrainai nuolat vėlavo net ta minimali parama. Bailus prezidentas Bidenas gėdingai praleido momentą užbaigti karą Ukrainos pergale. Per visą karą Bidenui ir jo aplinkai svarbiausiu klausimu išliko, o ką fuhreris Putinas pagalvos.
Europa neišnaudojo jai duoto paskutinio šanso pakeisti bonvivanišką požiūrį į gynybą. Lietuva išvis elgėsi kaip jauna pora, nusipirkusi namą ne pagal kišenę. Užuot skyrusi pinigus jo gynybai, užsisakinėjo dar daugiau prabangios įrangos namui, kurį rusas gali tiesiog susprogdinti.
Lietuvos gynybos politikoje nepasikeitė niekas, išskyrus pritemptus 3 proc. gynybai nuo BVP.
Gynybos biudžetas kitąmet pagal procentus nuo BVP bus net mažesnis nei šįmet. Divizijos sukūrimą siūloma atidėti net iki 2040 metų. Gal jau geriau buvo sakyti, kad iki Paskutiniojo teismo dienos? Bent skambėtų prašmatniau. Realiai gynybai, neturint nė vienos Vilnių ginančios oro gynybos sistemos, reiktų 5 proc. BVP. Nuo žodžio labai seniai.
Nerodo Lietuva pavyzdžio NATO ir remdama Ukrainą. Anksčiau parama siekė BVP procentą, o kitąmet sumažės iki 0,25 proc. BVP. Tai gėdinga. O juk biudžetą dar sudarinėjo dešinieji. Kas bus kitąmet, kai jį pateiks premjeras, dešimt metų kaip papūga kartojęs rusų propagandą?
Lietuvos garbės likučius gelbsti tik savanorių ir jų aukotojų Ukrainos kariuomenei pastangos.
Lietuva per visą karą seniokiškai snūduriavo fotelyje, sapnuodama, kad, ai, gal kaip nors prasisuksim.
Už viską gyvenime reikia mokėti. Ypač brangiai – už letargo miegą nesiruošiant ginti savo laisvės. Tą kainą jau rytoj gali nupaišyti Trumpas su Putinu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
