Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas kartu su frakcijos kolegomis siūlys parlamentui atsisakyti sekmadieninio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais po 15 val.
Kažkodėl liberalai nori sugriauti vieną didesnių Lietuvos pastarojo laiko pasiekimų – efektyvų alkoholio vartojimo mažinimą. Apie Lietuvą, kaip gerąjį alkoholio vartojimo mažinimo pavyzdį, rašoma ir Pasaulinės sveikatos organizacijos puslapyje, Lietuvos praktikos cituojamos moksliniuose tyrimuose. 2010 m. Lietuva pasižymėjo didžiausiu mirčių skaičiumi Europoje, susijusiu su alkoholio vartojimu. 2016 m. šis skaičius buvo sumažintas net 20 proc.
Taip pat Lietuva patenka į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką.
Kaip to pavyko pasiekti?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2008–2009 m. Lietuvoje pritaikytas pirmasis alkoholio vartojimo prevencijos priemonių paketas: uždrausta alkoholiu prekiauti „kioskuose“ ir degalinėse. 2016 m. padidintas amžiaus cenzas, alkoholio kainos, sumažintas pardavimo laikas ir uždrausta alkoholio reklama. Šių pokyčių efektyvumas atsispindi ir statistikoje: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD)
duomenimis, po 2021 m. pastebėto padidėjimo (turime turėti minty, kad tuo metu buvo pandemija ir šis augimas pastebėtas ir kitose šalyse), legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje 2022 m. sumažėjo iki 2018–2020 m. buvusio mažiausio per visą dešimtmetį lygio.
2020 m. tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė užregistruota 23 456 asmenims ir tai yra 30 proc. mažiau nei 2016 m. Palyginti su 2016 m., 31,4 proc. sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis, 27,7 proc. – alkoholio toksiniu poveikiu ir 9,4 proc. – alkoholine priklausomybe (NTAKD, 2021).
2023 m. pabaigoje NTAKD vadovė Gražina Belian LRT.lt teigė: „Aišku, mes dar patenkame į dešimtuką, bet pagal laiką, per kurį sumažinome alkoholio vartojimą beveik 4–5 litrais <...> per 3–4 m., tarptautinės organizacijos vertina šitą Lietuvos indėlį.“ Anot Sveikatos tyrimų instituto vadovo Mindaugo Štelemėko, 2023 m. pasisakiusio LRT.lt, ši alkoholio kontrolės politika turi būti išlaikyta, nes būtent ji (kainos kontroliavimas per akcizus, prieinamumo mažinimas apribojant pardavimo valandas ir visiškas alkoholio reklamos draudimas) sumažino alkoholio suvartojimo kiekį, bet... Liberalų sąjūdžio frakcijos nariui Andriui Bagdonui ir jo kolegoms atrodo kitaip.
Pažvelkime į A. Bagdono LRT.lt įvardytus argumentus, kodėl reikėtų draudimus mažinti:
1. „Viena priežasčių, kuri paskatino teikti Seimui šį siūlymą, yra ta, kad 2023 m. gruodžio 31 d. buvo sekmadienis, sausio 1 d. buvo išeiginė, tačiau tie, kurie norėjo savo šventiniam stalui įsigyti putojančio vyno ar kitų alkoholinių gėrimų po 15 valandos, to padaryti negalėjo. Manome, kad tas niekuo nepagrįstas ribojimas turėtų būti panaikintas“, – A. Bagdonas.
Tas „niekuo nepagrįstas ribojimas“, kaip sako A. Bagdonas, yra pagrįstas: kitų šalių gerosiomis praktikomis (apie jas vėliau šiame tekste), statistikos duomenimis, ekspertų pastebėjimais, moksliniais tyrimais. O štai šis jo argumentas yra pagrįstas… kuo? Kalendoriumi. Na, kažkam gal užtenka ir to.
Dievaži, priežastis labai rimta ir svari, tačiau, ačiū kalendoriui, pasitikdami 2024 m. šios problemos nebeturėsime, nes gruodžio 31 d. bus antradienis, o sausio 1 d. bus trečiadienis. Tai, matyt, kai kurias problemas išsprendžia ne įstatymo pataisos, o laikas?
Ir dar atskleisiu auksinę rekomendaciją (nedėkokit) – jeigu taip norisi to putojančio, jo galima nusipirkti anksčiau. Pavyzdžiui, gruodžio 30 d. arba labai ramiai gruodžio 31 d., jei tai sekmadienis, galima nusipirkti nealkoholinio putojančio arba kombučos. Be to, šis A. Bagdono argumentas mums bus aktualus tik 2028 m., kai gruodžio 31 d. vėl bus sekmadienis. Tai galime jau šiandien pradėti ruoštis tai pavojingai dienai, kai, neduokdie, ant stalo pristigs putojančio!
2. Anot jo, tai ypač aktualu regionuose, kaimuose esančioms maisto parduotuvėms, kurios nemažą dalį pajamų gauna iš prekybos alkoholiu. „Dėl ribojimo dažnai nutinka taip, kad po 15 val. tokios parduotuvės užsidaro ir žmonės negali sekmadieniais po 15 val. įsigyti būtiniausių maisto produktų, pvz., duonos, pieno ir kitų“, – sako parlamentaras A. Bagdonas.
Čia norėtųsi priminti gerb. A. Bagdonui, kas dar ypač aktualu regionuose ir kaimuose. Karpuškienės ir kitų (2019) atliktame tyrime, kuriuo siekta išsiaiškinti alkoholinių gėrimų vartotojų grupes ir jų alkoholio vartojimo elgseną, nustatyta, kad į girtaujančiųjų grupę dažniau pateko kaime gyvenantys 40–60 m. vyrai. Minėtame tyrime kaip girtaujantys buvo apibūdinti tie asmenys, kurie geria alkoholinius gėrimus kasdien arba 2–4 kartus per savaitę ir išgeria 20 ir daugiau standartinių alkoholio vienetų, t. y. 200 g ir daugiau gryno alkoholio per savaitę (šis kiekis atitinka 8 puslitrius alaus arba puslitrį stipriųjų gėrimų, arba 2,5 butelio vyno per savaitę).
Dar aktualu, kad alkoholio vartojimas daro žalą ne vien sveikatai, bet ir kitiems, šalia esantiems žmonėms. 2023 m. LRT.lt straipsnyje teigiama, kad Kalėdų šventiniu laikotarpiu vaiko teisių apsaugos specialistai reagavo į 390 pažeidimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, dažniausiai šeimose išvystos problemos – smurtas ir alkoholis. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 m. iš registruotų artimoje aplinkoje smurto atvejų 55,2 proc. padaryti apsvaigusių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų asmenų.
Darau išvadą, kad tai, jog žmonės negali nusipirkti alkoholio sekmadieniais po 15 val., nėra didžiausia problema kaimuose ir regionuose. Jei Andriui Bagdonui taip rūpi kaimai ir regionai – labai sveikintina iniciatyva būtų spręsti jų tikrąsias problemas iš esmės.
3. Trečias aspektas, kuris paskatino liberalą teikti įstatymo pataisas, yra klestinti kontrabanda ir nelegali prekyba. „Jeigu norime sumažinti nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais, reikėtų leisti prekiauti alkoholiu visomis dienomis iki 20 val. Į biudžetą įplauktų papildomos lėšos, nes verslas sumokėtų visus mokesčius, o nuo nelegalios prekybos tokie mokesčiai nėra sumokami“, – pastebi A. Bagdonas.
Žinoma, lėšos. Sutinku, kad biudžetui reikia papildomų lėšų, tačiau čia matome tik vieną obuolio pusę. Kitą pusę atskleidžia [Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento – LRT.lt]* užsakymu 2021 m. atliktas tyrimas „Alkoholio vartojimo daromos žalos sveikatai ir ūkiui vertinimas: mirtingumo ir prarasto produktyvumo analizė“: tyrimo metu nustatyta, kad 3 033 mirtys, arba 7 proc. nuo visų 2020 m. mirčių galėjo būti siejamos su alkoholio vartojimu* (*šiuos rezultatus derėtų vertinti atsargiai – nes dalis mirčių galėjo būti dėl pandemijos). Taip pat apskaičiuota, kad prarastas produktyvumas (neuždirbtos pajamos iki pensijos) dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų, arba 0,47 proc. nuo tų metų Lietuvos BVP. O kur dar smurtinės situacijos, avarijos, sužeidimai, turto niokojimai, alkoholio nulemtos ligos ir jų gydymas, nedarbingumas, greitųjų atvažiavimai, policijos pareigūnų darbas...
Taip kad, gerb. A. Bagdonai, Eugenijau Gentvilai, Virgilijau Alekna, Arminai Lydeka, Raimundai Lopata, Romualdai Vaitkau, Edita Rudeliene, jums yra pilna nuostabaus ir prasmingo darbo, kurį galite nuveikti.
Ir, kartais, neišdildoma žala visam gyvenimui. Nesaikingai alkoholį vartojantis asmuo kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkai – visų pirma, artimiausiai. Vaikai tokiose šeimose patiria psichologines traumas, o bandymas įveikti jų paliktas pasekmes gali užtrukti visą gyvenimą.
Šiaurinės šalys – Danija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija – yra tarp mažiausiai alkoholį vartojančių šalių Europos Sąjungoje, rašoma Jungtinių Tautų puslapyje (2023 m.). Kodėl?
Šios šalys teikia pirmenybę ne tam, kaip alkoholio vartojimas papildys valstybės biudžetą, bet kokią žalą jis padaro valstybei ir visuomenei. Jie monopolizavo alkoholio pardavimus – juos kontroliuoja valstybė: kur, kada ir kokia kaina alkoholis bus parduodamas. Šios šalys sumažino vietų, kur gali įsigyti alkoholio (pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje, į kurią einu dažniausiai Vilniuje, eidama iš pieno skyriaus į daržovių, turiu praeiti pro didelį kiekį įvairiaspalvio alkoholio lentynų kaip pro labirintą – ar tai būtina? Nebūtina). Taip pat taikomi didesni alkoholio mokesčiai, alkoholio reklamos draudimai, nuolat komunikuojama apie alkoholio žalą žmogui.
Bet... ne visi taip pavojingai vartoja! – gali pasakyti kurie nors skaitytojai
Taip, dėl to neabejoju, kad sekmadieniais tikrai, labai norėdami, galime spėti įsigyti savo putojančio iki 15 val. ar pakelti vieną kitą taurę kavinėje, bare. Šiuo atveju turėtume pasverti mūsų, nepiktybiškai vartojančių smulkų diskomfortą, ir tų, kuriems šie minimalūs pakitimai keičia gyvenimus į gerą pusę, bei paaukoti savo laikiną nepatogumą dėl didesnės visuomenės gerovės, kuri yra akivaizdi. Gyvename ne vieni šioje visuomenėje, dėl to vien apie savo patogumą galvoti – trumparegiška. Juolab kad nuo alkoholio priklausomiems asmenims gydyti, jiems bausti, tramdyti keliauja mūsų visų, mokesčių mokėtojų, lėšos.
Draudimais nieko neišspręsi...
Pagal statistiką kaip ir visai nemažai pavyko išspręsti. Dar esame kelyje, bet einame teisinga linkme, dėl to svarbu nepasiduoti ir nenubraukti padaryto įdirbio – jį papildyti švietimu apie alkoholio žalą, emocinio raštingumo lavinimu visuomenėje, pagalbos psichikos sveikatai prieinamumu, alternatyvomis, ką veikti užuot vartojus alkoholį. Porthe ir kitų (2020) pateikiamos tokios geriausios praktikos alkoholio vartojimui visuomenėje mažinti: visuomenės sutelktumas (bendradarbiavimas tarp sporto renginių organizatorių, mokyklų, religijos centrų, policijos ir kt.), įstatymai ir reguliavimas, reklama (edukacija apie alkoholio žalą, informacija apie pagalbą ir paramą).
Taip kad, gerb. A. Bagdonai, Eugenijau Gentvilai, Virgilijau Alekna, Arminai Lydeka, Raimundai Lopata, Romualdai Vaitkau, Edita Rudeliene, jums yra pilna nuostabaus ir prasmingo darbo, kurį galite nuveikti. Internete – moksliniuose straipsniuose, Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose, ekspertų komentaruose – viskas parašyta. Pakvieskite savo kolegas Seimo narius ir susitelkite kartu geram tikslui – didinti mūsų visuomenės gerovę. Aš tikiu, kad jums pavyks.
* Šis tekstas buvo redaguotas. Jame patikslinta, kieno užsakymu atliktas tyrimas.
