Kvailinti minią ir, žongliruojant žodžiais, apeiti taisykles, kad ir kokios jos būtų keistos, nuo neatmenamų laikų buvo, yra ir bus vienas kelių. Tik ar jis bus ilgas?
Valstybės institucijoms ir visuomenei nederėtų apsimesti, kad gyvenime nėra lygesnių už lygius. Antai didžiųjų aludarių nealkoholinio alaus reklamos kabo ant daugelio pastatų. Jos mirga daugelio televizijų ekranuose ir visiems tinka, nesakau, kad patinka.
Suprantame, kad tai yra prekės ženklo ir pagrindinio produkto reklama, tik žodelis „nealkoholinis“ leidžia apeiti įstatymą. Didiesiems aludariams nesunku taip žaisti, o mažieji (negaminantys alaus be laipsnių) reklamuoti savo produkcijos negali.
Mano galva, derėtų keisti įstatymus arba juose nepalikti spragų, nes tai ne tik pagudravimas ir galimybė rinkoje pastumdyti silpnesnius, bet ir manipuliacija žmonių sąmone. Tai yra įrodymas, kad net vienas žodis turi didelę galią.
Kitas lazdos galas – vis dažniau imame vartoti sąvokas, kurių patys nelabai suprantame. Prezidentas Gitanas Nausėda atrado gerovės valstybės terminą. Gal neatrado, tiksliau pasakius, plačiai pasėjo.
Iš šio grūdo išaugo gausus derlius. Jei pabandytume tiksliai apibrėžti, kas yra gerovės valstybė, kažin, ar rastume bendrą vardiklį, tačiau šis žodžių junginys jau tapo banalaus kalbėjimo apie nieką pavyzdžiu.
Kaip ir siūlymas išeiti iš komforto zonos. Vieni tai supranta kaip raginimą tobulėti, domėtis naujovėmis, plėsti akiratį ir panašiai. Kiti – kaip vadovo užgaidas perstumdyti baldus tik todėl, kad jis taip sugalvojo.
Kažin, ar yra paprastas atsakymas, kas yra komforto zona ir kodėl iš jos reikia vaikščioti, nes žmonės yra skirtingi, bet dažnai tokią metaforą naudojame nemąstydami, ką ji reiškia. Toks žodžių junginys yra gera proga įvairiems „koučeriams“ bei gyvenimo būdo vadybininkams praplėsti žodyną ir brangiau savo paslaugas parduoti. Apie naratyvą ir diskursą net nenoriu kalbėti, nes šie žodžiai vartojami taip dažnai įvairiomis progomis, kad niekas nebežino jų prasmės.
Šiandien prekybos centre mačiau šūkį: „Mes už tvarų verslą“. Šalia gamtoje lengviau suyrančių pakuočių stendo. Kokią žinią norima pranešti, nelabai supratau, nes tvarumo sąvoka yra platesnė nei šiukšlių perdirbimas. Galbūt netrukus sulauksime reklaminių pašūkavimų, kad „tinkamas naratyvas su geru diskursu yra tvarumo garantas“.
Kad ir kaip būtų gaila, slepiamės už tuščių žodžių, negebėdami suformuluoti, kas iš tikrųjų yra svarbu. Gal todėl televizijų žinios prasideda nuo siužetų, kad Kaune paskiepyti senoliai nemokamai galės aplankyti Zoologijos sodą ar Tado Ivanausko muziejų.
O prie Ukrainos sienos juda rusų tankai, amerikiečiai į Juodąją jūrą siunčia karinius laivus. Taip ir gyvename: kiekvienam savas naratyvas ir diskursas, ir nesenstanti laida „Klausimėlis“.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
