Dar kelios dienos liko ir dabartinė Vyriausybė švęs veiklos šimtadienį. Versle iš naujo įmonės vadovo apčiuopiamų rezultatų tikimasi po trijų mėnesių, valdžios malūnas sukasi daug lėčiau. Sunku pasakyti, ar šimtas dienų yra pakankamas laiko tarpas perimti buvusios Vyriausybės darbus ir patingėjimus bei paliktas minas surankioti?
Visgi simbolinė riba artėja ir Seimo opozicija, ir žiniasklaida galės imti pasakoti, kad „ramybės“ laikotarpis pasibaigė, todėl daugiau kritikos strėlių valdantieji sulauks. O kritikuoti yra už ką.
Per šimtą dienų neįmanoma nuveikti fundamentalių darbų, bet judėjimo kryptis turėtų būti matoma ir labai aiškiai dėstoma, deja, su kalbėjimu ši Vyriausybė problemų turi.
Karantino ir suvaržymų metu visuomenei reikia dar detalesnio paaiškinimo, kas vyksta, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai ir ko reikėtų tikėtis?
Kai ministrai veržiasi į televizijų eterį ir kiekvienas auditorijai siunčia skirtingą informaciją, susidaro įspūdis, jog valstybėje daugėja chaoso.
Tuo pat metu baimių dėl skiepų vis gausėja. Situacija, kai per dieną buvo kelis kartus pakeista nuomonė dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo, dar didesnės sumaišties atnešė.
Nematau kitos išeities, nei leisti šia vakcina skiepytis savanoriškai, o ne skirti nustatytoms „prioritetinėms“ grupėms.
Derėtų pastebėti, kad informacijos apie tai, kas, kada ir kur bus skiepijamas, iki šiol trūksta. Jei detalus planas ir yra parengtas, didžioji gyventojų apie jį nieko nežino.
Naujienos iš Vyriausybės vėluoja ir būna skirtingos: pirmadienį vienas ministras aiškina, kokių planų yra sušvelninti karantino sąlygas, o trečiadienį ministrų kabinetas nusprendžia nieko nekeisti. Taip sukuriamos tuščios iliuzijos, kurioms subliuškus, didėja visuomenės nepasitenkinimas. Akivaizdu, kad bent viešo kalbėjimo koordinavimo, trūksta.
Galbūt dėl to, kad politikai įsivaizduoja, kad patys geriausiai žino, ką reikia, o ko nebūtina, tautai žinoti, bet tai tik suteikia terpę sklisti melagienoms.
Negalima į pašalį nustumti ir fakto, kad į valdžios olimpą atėjo daug jaunų žmonių, kurie dar tik mokosi politikos vingrybių ir nesuvokia, kad politika yra kompromisų menas. Dėl kiekvienos svarbesnės idėjos, kad ji virstų kūnu, turi iš pradžių sutarti Vyriausybė, Seimo dauguma ir prezidentūra, bet privalu atlikti namų darbus ir suderinti interesus bei šlovės dalybas.
Kitu atveju, bus kaip su Stambulo konvencijos ratifikavimo istorija: triukšmo daug, pykčio daug, o rezultato nėra.
Šimtas Vyriausybės dienų baigiasi, vertėtų šimtadienio proga stabtelti ir pasižiūrėti, kokių klaidų padaryta, nebent valdančiosios koalicijos partneriai jau galvoja apie savivaldos rinkimus ir kiekvienas į save traukia dėmesio antklodę.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
