Gerai pažįstama, pasiilgta ir šiek tiek pasikeitusi – tokia į sceną Kauno Dainų slėnyje antradienio vakarą žengė britų grupė „Hurts“, garsėjanti stilingu įvaizdžiu ir romantiškais hitais.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje „Hurts“ tapo tikra britų popscenos sensacija.
Debiutinis vokalisto Theo Huthcrafto ir klavišininko bei gitaristo Adamo Andersono dueto albumas „Happiness“ praskynė kelią į tarptautinę šlovę. Svajinga elektroninė popmuzika, nepriekaištinga išvaizda (buvo juokaujama, kad dainininkas Theo net ir miegoti eina su kostiumu bei plaukus susipurškęs laku), tamsiai romantiškos temos ir įsimenančios melodijos – šiam receptui buvo sunku atsispirti.
Dainos „Wonderful Life“ ir „Stay“ tapo hitais visoje Europoje, grupė tapo viena madingiausių mūsų žemyne, „Hurts“ vokalistą pradėjo lydėti širdžių daužytojo reputacija ir žiniasklaidos pasakojimai apie jo romanus su garsiomis pasaulio moterimis (tarp jų – burleskos modeliu Dita von Teese).
Duetui iš Mančesterio dėmesį traukti padėjo ir pažintys su garsenybėmis (jau debiutiniame albume svečiavosi dainininkė Kylie Minogue, Th. Hutchraftas įrašė šokių aikštelių hitą „Under Control“ su šio žanro žvaigždėmis Calvinu Harrisu ir Alesso), ir kontrastingas įvaizdis. Vokalistas Theo garsėjo kaip vakarėlių liūtas, klavišininkas Adamas – kaip mįslingas tylenis.
Du pirmieji grupės albumai sulaukė didelės sėkmės, tačiau trys vėliau išleisti darbai parodė, jog populiarumo kreivė krypsta žemyn. Prieš šešerius metus išleistas (iki šiol paskutinis) „Hurts“ albumas „Faith“ liko už Jungtinės Karalystės populiariausiųjų dvidešimtuko ribų.
Sunku pasakyti, ar grupės nariai dėl to suka galvą. „Hurts“ dainos jiems pelnė susidomėjimą visoje Europoje, ir toliau netrūksta norinčių jas išgirsti gyvai.
„Mūsų tikslas – rašyti dainas, kurios turės vertę ir po dešimtmečio. Tokias, kurios paremtos klasikine popmuzikos struktūra, nesivaiko madų. Manau, mums sekasi“, - kai kalbėjomės prieš devynerius metus, pasakojo A. Andersonas.
Nepaisant sėkmės popmuzikos pasaulyje, jo gyvenimas yra sudėtingas. Dar praėjusiame dešimtmetyje muzikantas prabilo apie savo psichinės sveikatos problemas.
Kai pernai „Hurts“ išvyko į dideles gastroles, kuriomis minėjo debiutinio albumo išleidimo 15 metų sukaktį, muzikantas prieš pat jų pradžią pranešė, kad koncertuose nepasirodys – dėl besitęsiančių psichinės sveikatos iššūkių. Tačiau palaiko bendražygio sprendimą koncertus rengti be jo.
Tokia pati situacija ir šįmet, kai „Hurts“ rengia vasaros koncertų seriją, kurios metu antradienį užsuko į Kauną – su vokalistu Th. Hutchcraftu scenoje pasirodo muzikantų grupė, tačiau A. Andersono scenoje nėra.
Į Lietuvą „Hurts“ sugrįžo po devynerių metų pertraukos – ji atrodo net kiek netikėta, nes karjeros pradžioje mūsų šalyje grupė lankėsi išties dažnai.
2011-aisiais pažintį su Lietuva „Hurts“ pradėjo koncertu Kaune. Per šešerius metus mūsų šalyje britai koncertavo net penkis kartus – grojo Palangoje ir (net tris sykius) Vilniuje.
Buvo planuojama, jog 2021-aisiais grupė pasirodys Kaune, tačiau planus sugriovė koronaviruso pandemija. Šįkart nebesutrukdė niekas – Lietuvą „Hurts“ įtraukė į savo maršrutą, kuriame šią vasarą ir rudenį suplanuota tik saujelė pasirodymų.
Į Kauną muzikantai atvyko iš Vokietijos, kurioje koncertavo savaitgalį, o po pasirodymo Lietuvoje vyks į Estiją, Lenkiją, Šveicariją, Kazachstaną, vėliau koncertuos Čekijoje bei Rumunijoje.
Prieš grupės pasirodymą į sceną žengė vietinis „pastiprinimas“ – dainininkas Kazimieras Likša, kuris savo romantiškomis dainomis paskelbė vakaro įžangą.
„Man didžiulė garbė pradėti šios grupės koncertą. Jų kūrinys „Help“ vienu metu dažnai sukosi mano kasdieniame grojaraštyje. „Hurts“ turi puikų skambesį, o tekstai neretai rezonuoja su mūsų kasdienybės atspindžiais. Taip ir gimsta ryšys tarp atlikėjo ir klausytojo. Tikiu, kad jų koncertas bus emociškai labai stiprus. Tikrai nemoku ir nenoriu nuslėpti džiaugsmo, kad galėsiu kartu žengti į tą pačią sceną“, - prieš koncertą sakė dainininkas.
Pagrindinės vakaro žvaigždės į sceną žengė apie devintą vakaro – kaip visad stilingai pasidabinęs Th. Hutchraftas pasisveikino hitais „Silver Lining“, „Some Kind Of Heaven“, „Ready To Go“.
Energija scenoje, puikiai skambantis balsas, baltos rožės rankose (grupės simbolis nuo pat karjeros pradžios) – jei užsimerktume į tai, kad scenoje nėra vieno dueto nario, galėtume sakyti, kad „Hurts“ per 15 metų beveik nepasikeitė.
Dar keisčiau suprasti, jog laikas bėga taip greitai, kad ši muzika jau dvelkia nostalgija. „Somebody To Die For“, „Illuminated“, „Blood, Tears & Gold” – tai jau laiko patikrintos dainos, kuriomis šiandien labiausiai remiasi grupės koncertai.
Nemaža dalis pasirodymo „meniu“ – kūriniai, parašyti pačioje grupės karjeros pradžioje. Susidaro įspūdis, jog muzikantai nusprendė nebemėginti išrasti dviračio ir supranta, jog didelė publikos dalis ateina dėl senųjų dainų.
Kita vertus, publikoje netrūko ne tik keturiasdešimtmečių, bet ir jiems į vaikus tinkančių žiūrovų - panašu, kad grupės muzika randa kelią į ir į jaunesnių klausytojų ausines.
Įsijautusių žiūrovų nuotaikos nesugadino antradienį Kauną „vaišinęs“ lietus – tiesa, jis Dainų slėnį plovė per K. Likšos pasirodymą, nurimo prieš pat „Hurts“ koncerto pradžią ir sugrįžo tik jo pabaigoje.
Grupės dainininkas pats atrodė nuoširdžiai susižavėjęs, kaip „Hurts“ dainas priėmė Kauno publika – visą vakarą dainavusi kartu, mojavusi rankomis į ritmą ir lyriškiausiomis koncerto akimirkomis kėlusi į viršų telefonų švieseles.
„Lietuvoje pirmą kartą lankėmės pačioje karjeros pradžioje. Jūs mūsų nepamiršote, visą laiką palaikėte.
Ačiū visiems, kurie čia atvyko, kurie dėl šio koncerto keliavote. Mums tai labai svarbu“, - linkėjimus nuo namie likusio savo bendražygio A. Andersono perdavė Th. Hutchcraftas.
Suskambus dainai „Wonderful Life“, publika suošė taip garsiai, kad jis negalėjo nustoti šypsotis.
„Ši daina įgyja vis naują gyvenimą“, - sakė dainininkas.
Koncertui artėjant prie pabaigos, puokštes baltų rožių jis dalijo publikai, o sugrįžęs bisui žiūrovus nudžiugino šokių muzikos hitu „Under Control“ ir viena gražiausių „Hurts“ dainų „Stay“, kurią žiūrovai vėl choru dainavo kartu.
„Ačiū, ačiū, ačiū. Kartojuosi, bet ačiū, kad mus palaikote“, - su publika atsisveikindamas nusilenkė Th. Hutchraftas.
Kas toliau laukia šios grupės, turint omenyje A. Andersono problemas, yra labai sudėtinga spėlioti. Tačiau panašu, jog „Hurts“ Lietuvoje vis dar turi pakankamai įsimylėjusių jų muziką – ir tikrai norinčių, kad kitos viešnagės netektų laukti devynerius metus.
