Muzika

2021.05.19 13:33

„Eurovizija“ ir politika: skandalingiausia – Ukraina ir nepavykęs Libano debiutas

Audra Avižiūtė, LRT.lt2021.05.19 13:33

Nors „Eurovizija“ – muzikos ir dainų konkursas, gimė jis iš noro suvienyti Europą po II-ojo pasaulinio karo ir parodyti, kad sveika konkurencija gali egzistuoti. Tinklaraščio „eurodiena.lt“ apžvalgininkas Andžej Rus sako, kad politika dalyvius lydėjo nuo pirmosios dienos: šalys apdainuodavo vidines problemas, konfliktus su kaimynais, socialinius klausimus.

Skandalingiausia – Ukraina

Pasak A. Rus, per pastaruosius 20 metų viena skandalingiausių šalių – Ukraina. „Tai prasidėjo nuo 2004-ųjų kai šalyje įvyko prezidento rinkimai ir žmonės nebuvo patenkinti balsavimo rezultatais. Prasidėjo oranžinė revoliucija. Prisiminkime, kad 2005 m. konkursas vyko Kijeve po Ruslanos pergalės. Šaliai atstovavo hiphopo grupė „Greenjoly“ su daina „Razom nas bahato“. Tai reiškia „kai mes kartu, mes esame stiprūs“. Ir tai buvo neoficialus oranžinės revoliucijos himnas“, – pasakoja A. Rus. Ir nors grupei teko pakoreguoti dainos tekstą, Europos transliuotojų sąjunga paraišką patvirtino, grupė konkurse pasirodė ir užėmė 19 vietą.

Apžvalgininkas atsimena ir ginčus dėl Ukrainos atstovės 2016 m. – Jamalos. „Yra sakančių, kad atlikėja nugalėjo dėl konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau, reikėtų pripažinti, žinia, kuri slypėjo už dainos – istorija apie tautą ir prosenelę – turėjo aukštesnę meninę vertę.“ Jis taip pat primena, kad viskas tuo nesibaigė – po metų Rusija iki paskutinės akimirkos nesutiko atskleisti savo dalyvio. „Likus dienai iki delegacijų suvažiavimo rusai paskelbė siunčiantys Juliją Samoilovą. Po kelių savaičių Ukrainos tarnybos sužinojo, kad atlikėja turėjo koncertą Kryme be Kijevo leidimo. Tuomet atsisakyta atlikėją įleisti į šalį – pasiūlyta pasirodyti iš savo šalies. Rusijai atsisakius, Julija konkurse apskritai nedalyvavo“, – pasakoja apžvalgininkas..

Tiesa, J. Samoilova į didžiąją sceną grįžo po metų, 2018 m., kai konkursas vyko Portugalijoje. Tačiau viskas nesiklostė, kaip norėta – atlikėja nė nepateko į finalą.

„Posovietinės šalys – tiksinti bomba“

„Kai 2008 metais rusai pradėjo ginkluotą išpuolį prieš Pietų Osetiją, tai tą galėjome pamatyti ir „Eurovizijoje“. Po metų, kai konkursas persikėlė į Rusiją, atranką laimėjo grupė su anti-putiniška daina – „We don`t wanna put in“. Ir Europos transliuotojų sąjunga leido pakeisti tekstą, tačiau Sakartvelo atlikėjai nesutiko ir atsisakė dalyvauti“, – sako A. Rus.

Posovietines šalis jis vadina tiksinčia bomba, nes konfliktų čia būta ir daugiau. Vienas ryškesnių, už kurio kurstymą susilaukta ir baudų – Armėnijos ir Azerbaidžano. „Šalys daug ginčijasi dėl Kalnų Karabacho. Jei patikrinsime balsavimus kasmet, tai komisija beveik visuomet viena kitai skiria prasčiausius įvertinimus. Ir kai Azerbaidžanas laimėjo, armėnai iškart pareiškė manantys, kad nėra saugu siųsti atlikėją į šią šalį, todėl konkursą praleido. 2016 m. Armėnijai atstovavo atlikėja Iveta Mukuchyan, kuri gavo baudą iš Europos transliuotojų sąjungos dėl to, kad į tiesioginę transliaciją atsinešė ir plevėsavo Kalnų Karabacho vėliava“, – pasakoja „eurodiena.lt“ redaktorius.

Neapsiėjo „Eurovizijoje“ be skandalų ir Libano bandymas debiutuoti. „2004-aisiais šalis atsidūrė oficialiame sąraše. Po kelių savaičių nacionalinis transliuotojas paskelbė, kad jie neturi lėšų ir tai niekaip nėra susiję su konfliktais su Izraeliu. Tačiau Europos transliuotojų sąjunga įkalba Libaną dalyvauti, jie išrenka savo atstovę ir... paleidus šalies eurovizinį tinklalapį sąraše nėra Izraelio. Kilus klausimams, Libanas puslapį apskritai pašalina ir peradresuoja į oficialų „Eurovizijos“ tinklalapį“, – prisimena A. Rus

Vėliau Europos transliuotojų sąjungai bandant užtikrinti, kad Izraelio pasirodymas bus transliuojamas, Libanui vis dėlto tenka pasitraukti, nes pagal tuometinius šalies įstatymus televizijoje negalima rodyti Izraelio menininkų ar sportininkų pasirodymų.

Panaši situacija, pasak pašnekovo, buvo įvykusi ir su Maroku – šalis pasirodė tik kartą prieš 40 metų ir tais metais Izraelis padarė pertrauką.

Ne visi skandalai – negatyvūs

A. Rus sako, kad kai kurie atlikėjai ar pasirodymai, nors ir buvo plačiai aptarinėjami, vis dėlto padarė teigiamos įtakos. Čia jis prisimena 2014 m. Austrijos atstovę Conchitą Wurst. Pasak apžvalgininko, laimėjus trankiai dainai, kitais metais matome daugiau greitesnių dainų, laimėjus baladei ir kitąmet galime tikėtis panašaus skambesio.

„Kas buvo su Conchita – ji atvažiavo su žinute apie tolerancijos svarbą. Kad nugalėjo... Čia net nėra ką šnekėti – daugelyje šalių ji tikrai buvo sensacija. Kitąmet, kai austrai surengė „Euroviziją“ ir jos šūkis buvo „Tieskime tiltus“, užuot atsivežę panašų a la James Bond garso takelį, šalys atsivežė socialines žinutes. Kažkas apie ekologijos svarbą, kažkas apie grožio standartus Tai puikus pavyzdys, kaip tam tikri skandalai padaro pasauliui kažką gero“, – svarsto pašnekovas.

Šie metai – ne išimtis

Jau ankščiau garsiai nuskambėjo Baltarusijos pasitraukimas iš „Eurovizijos“, tačiau ir tarp likusių dalyvių netrūksta tų, prieš kuriuos protestuota net ir gimtosiose šalyse. „Šiaurės Makedonijos vaizdo klipe buvo pavaizduota konstrukcija, panaši į Bulgarijos vėliavą. Už tai atlikėjas sulaukė daug kritikos. Kadras iš vaizdo klipo pašalintas, jis iš naujo įkeltas į oficialų „Eurovizijos“ puslapį“, – pasakoja tinklaraščio „eurodiena.lt“ redaktorius. Deja, po pirmojo pusfinalio atlikėjo kelionė baigėsi.

Kliuvo ir Kipro dainininkei Elenai Tsagrinou. Pastaroji apdainuoja meilę šėtonui ir už tai, pasak A. Rus, buvo smarkiai kritikuota ne tik visuomenės bet ir stačiatikių bendruomenės. Žmonės rinkosi į mitingus šalia nacionalinio transliuotojo pastato, tačiau atlikėja vakar sėkmingai pasirodė pusfinalyje, o gerbėjai nekantriai lauks išvysti ją finale.

„Kalbant apie Rusiją – keista situacija. Manizha buvo išrinkta nacionalinės atrankos būdu. Patys žmonės ją išrinko. Bet už feministinę žinutę, už tai, kaip ji pateikiama, Manizha kritikuojama tiek politikų, tiek stačiatikių, tiek pačios visuomenės. Kai tuo tarpu žmonės iš kitų šalių nesupranta, už ką ji smerkiama gimtinėje. Tačiau, bet kokiu atveju, tokios dainos iš šios šalies dar negirdėjome“, – sako apžvalgininkas. Manizha taip pat buvo tarp pirmojo pusfinalio dalyvių ir jai pavyko iškovoti kelialapį į finalą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.