Šių metų birželį Bostone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Life Biosciences“ paskelbė, kad pirmajam pacientui buvo suleista ląstelių perprogramavimo injekcija, skirta su amžiumi susijusioms ligoms gydyti. Injekcija buvo įšvirkšta į vieną akies obuolį žmogui, sergančiam glaukoma. Iki šiol bandymai su tokiomis ląsteles „jauninančiomis“ injekcijomis buvo atliekami tik su gyvūnais – pelėmis ir beždžionėmis, tačiau šių bandymų rezultatai teikia vilčių, kad ateityje tokiu būdu būtų gydomos su senėjimo procesais susijusios ligos.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Birželį žmogui, sergančiam glaukoma, į vieną akies obuolį įšvirkšta pirmoji senėjimo procesą turinti sulėtinti injekcija.
- Jei šis bandymas bus sėkmingas, tai galėtų atverti naują senėjimo terapijų erą.
- 2006 m. Shinya Yamanaka atrado keturis baltymus (Yamanakos faktorius), galinčius suaugusias ląsteles paversti embrioninėmis, už ką 2012 m. gavo Nobelio premiją.
- Tyrimai su gyvūnais parodė, kad Yamanakos faktoriai gali atsukti ląstelių amžių ir taip padėti atkurti organų funkcijas, jei jos yra pakitusios dėl senatvinių priežasčių.
- Tyrimo vykdytojai pirmuosius tarpinius rezultatus tikisi turėti jau 2027 m., o galutinius – 2032 m.
Didelis proveržis ląstelių atjauninimo tyrimuose įvyko prieš du dešimtmečius, kai 2006 m. japonų mokslininkas Shinya Yamanaka atrado, kad keturi baltymai, vadinami transkripcijos faktoriais, gali suaugusias ląsteles „atjauninti“ iki embrioninių ląstelių lygio – šioje stadijoje ląstelės gali virsti beveik bet kuriuo organizmo ląstelių tipu.
Vėliau šie baltymai pavadinti Yamanakos faktoriais, o 2012 m. už šį atradimą mokslininkas kartu su kolegomis buvo apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija.
Tiesa, svarbu suprasti, kad mokslininkai apdovanojimą gavo ne už terapijos pritaikymą žmonių ligoms gydyti, iki to dar laukė ilgas kelias, o už darbą su ląstelėmis laboratorijoje.
„Tai yra labai skirtingos tyrimų stadijos: viena tyrimų stadija yra atrasti įvairius biologinius mechanizmus, suprasti, kaip jie veikia – būtent už tai S. Yamanakai ir buvo suteikta Nobelio premija. Kitos stadijos yra jau su didesnėmis ląstelių kultūrų apimtimis arba gyvūnais ir galutinė žinių pritaikymo stadija yra žmonių ligoms gydyti“, – portalui LRT.lt pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikė daktarė Miglė Tomkuvienė.
Laukiama pirmųjų rezultatų
Kalbėdama apie Yamanakos faktorius, dr. M. Tomkuvienė aiškino, kad tai yra baltymai, valdantys tūkstančių įvairių genų „įjungimą“ ir „išjungimą“ – jie yra genų veiklos reguliatoriai.
„Šiuos baltymus mes turime savyje, jie būna aktyvūs, kai mes būname embrionų stadijoje. Vėliau, kai embrioninės ląstelės vystosi, pradeda atsiskirti skirtingi organai, formuotis specifiniai audiniai, šitie genai (kurie nusako, kaip pagamintas Yamanakos faktorius – LRT) mumyse natūraliai „išsijungia“, – teigė mokslininkė.
Siekiant juos ir vėl „įjungti“, jie turi būti įkelti iš išorės, pavyzdžiui, į laboratorijose tiriamas ląstelių kultūras Yamanakos faktoriai įkeliami pasitelkiant neveiklius virusus.
Ir nors tyrimai su pelėmis ir beždžionėmis įrodė, kad teoriškai Yamanakos faktoriai gali atsukti ląstelių amžių ir taip padėti atkurti organų funkcijas, jei jos yra pakitusios dėl senatvinių priežasčių, prieš taikant šią terapiją žmonių ligoms gydyti, pirmiausia reikia suvaldyti galimas rizikas.
„Šitie faktoriai reguliuoja ląstelės genų veiklą. Tai yra labai svarbus, kompleksiškas, sudėtingas dalykas ir jei tiktai kažkas truputėlį įvyksta ne taip, tai gali būti didelės nesėkmės priežastis“, – teigė pašnekovė.
Pavyzdžiui, tyrimų metu nustatyta, kad vienas iš Yamanakos faktorių gali sukelti vėžinių susirgimų.
Dr. M. Tomkuvienė pabrėžė, kad dėl šios priežasties klinikiniuose tyrimuose šis faktorius nebenaudojamas. Kita problema – faktorių dozavimas.
„Paprastai tariant, yra dvi medalio pusės: viena – mes turime ląstelę, kuri turi savo funkciją, ją atlieka, sensta ir vėliau tos funkcijos nebeatlieka. Kita medalio pusė, kad ląstelė gali būti „per jauna“, per mažai diferencijuota ir gali neatlikti funkcijos, nes tiesiog yra nepasiruošusi, nesubrendusi reikiamam darbui“, – teigė pašnekovė.
Tyrimai su pelėmis parodė, kad jei šitų faktorių perdozuojama, ląstelės „atjaunėja“ per daug, o tuomet nebeatlieka jokios funkcijos.
Tokiu atveju išsivysto organų nepakankamumas, pelėms sukeliantis ankstyvą mirtį.
„Ši rizika yra didžiausia, nes esminis dalykas yra jų dozavimas, nes mes norime, kad ląstelės atliktų reikiamą funkciją reikiamuose organuose“, – kalbėjo mokslininkė.
Džiugina tai, kad tyrimuose su gyvūnais dozę pavyko suvaldyti ir terapija buvo sėkminga.
Šių metų birželio 9 d. Bostone įsikūręs biotechnologijų startuolis „Life Biosciences“ paskelbė, kad pirmajam pacientui buvo suleista ląstelių perprogramavimo injekcija, skirta su amžiumi susijusioms ligoms gydyti.
Šiuo atveju injekcija buvo įšvirkšta į vieną akies obuolį žmogui, sergančiam glaukoma. Kompanija nepateikė jokios kitos informacijos apie pacientą.
„Dabar su tuo pirmuoju savanoriu yra tikrinamas saugumas, terapijos toleravimas. Žinoma, bus sekamas ir gydymo efektas. Girdėjau, kad tyrėjai pirmuosius rezultatus tikisi pamatyti jau po kelių mėnesių. Visgi, ar tai yra didelis proveržis, pasakyti galėsime tik mažiausiai po metų, jeigu matysime, kad viskas gerai, kad yra ne tik saugu, bet ir veiksminga.
Jei taip bus, tuomet 2026 metai bus įrašyti į medicinos istoriją kaip tie metai, kai buvo pradėta taikyti epigenetinio ląstelių atjauninimo terapija, siekiant gydyti lėtines, senatvines ligas. Visgi, jei paaiškės, kad reikia kažkokių pataisymų, proveržio dar nebus“, – teigė dr. M. Tomkuvienė.
Liga parinkta neatsitiktinai
Genetikas dr. Vaidas Dirsė portalui LRT.lt teigė, kad ląstelių atjauninimas bus regeneracinės medicinos kryptis, kuri leis atnaujinti susidėvėjusius audinius ir organus.
„Tai nėra nemirtingumas, bet kokybiško gyvenimo trukmės pratęsimas kiek įmanoma ilgiau. Manau, kad dabar link to judama. Žurnale „Nature“ buvo išėjęs straipsnis, kuriame buvo paskaičiuota, kad ateityje žmogaus standartinė gyvenimo trukmė bus tikrai ilgesnė nei 150 metų. <...> Yra teigiama, kad jau gimė pirmas kūdikis, kuris pasieks 150 metų. Tai nebėra nerealu. Ar tai taps nemirtingumu, sunku atsakyti, bet dabartinėje dirbtinio intelekto eroje visko gali būti“, – teigė genetikas.
Jis pridūrė, kad liga glaukoma, kuriai gydyti bandoma pritaikyti šią terapiją, pasirinkta neatsitiktinai.
Pirmiausia, glaukoma yra lėtinė, su senėjimo procesais susijusi akių liga, kurios metu pažeidžiamas regos nervas, dėl to palaipsniui siaurėja regėjimo laukas. Nors, diagnozavus ligą anksti, galima sustabdyti jos progresavimą, visiškai ją išgydyti ar atkurti pažeistus audinius ir regėjimą šiandien nėra įmanoma.
„Be to, akys yra izoliuotas organas, tad, jei kažkas nepavyks, nepaveiksi viso organizmo. Bet, jeigu bus sėkmingas akių gydymas, manau, kad bus pereinama prie kitų organų. Prieš 8 mėnesius asmeniui, sergančiam pirmojo tipo diabetu, ši technologija jau buvo pritaikyta, aišku, eksperimentiškai, ir ji suvaldė ir išgydė šią ligą. Apie tai taip pat skelbtas straipsnis žurnale „Nature“, – kalbėjo genetikas.
Pašnekovas pridūrė, kad kompanijos, kurios atlieka šiuos tyrimus, akcentuoja, kad, be akių, terapiją pirmiausia taip pat bus siekiama pritaikyti odai ir raumenims, sąnariams ir kaulams atjauninti.
„Tyrimo vykdytojai pirmuosius tarpinius rezultatus tikisi turėti jau 2027 m., o galutinius – 2032 m. Aišku, net jei 2032 m. rezultatai bus sėkmingi, o aš manau, kad bus, kol tai bus pritaikyta klinikinėje praktikoje, reikės palaukti, dar praeis laiko, bet negali žinoti, gal tas laikas ir neprailgs“, – kalbėjo dr. V. Dirsė.
Ilgaamžiškumo bumas
Abu ekspertai kalbėjo, kad tyrimo rezultatai ir apskritai ląstelių atjauninimo terapija neabejotinai turės įtakos ir ilgaamžiškumą propaguojančiai rinkai.
„Įdomu stebėti, kaip tie mokslo atradimai, padaryti prieš dešimtį ar šiek tiek daugiau metų, pasklido po visą pasaulį ir kaip jie iš pradžių tapo tarsi sveiko gyvenimo tendencija, o dabar jau, panašu, šiek tiek išsigimsta ir tampa didelės rinkos grimasomis, kur žmonės bando vartoti įvairiausias chemines medžiagas net nelabai suprasdami, ką daro, ir tas nedžiugina“, – kalbėjo dr. M. Tomkuvienė.
Ji pridūrė, kad žinios apie tai, kad tiriama nuo senėjimo apsauganti injekcija, nors tai tikrai yra tik vienai konkrečiai ligai gydyti sukurta terapija, gali dar labiau įnešti klaidinančių teiginių.
„Norisi pabrėžti, kad jei žmonės išgirs apie antisenėjimo faktorius, turi žinoti, kad šitie preparatai, kurie yra bandomi minėto klinikinio tyrimo metu, negali būti pateikiami nei kaip maisto papildas, nei savarankiškos injekcijos pas jokį „gero gyvenimo specialistą“, – akcentavo mokslininkė.
Dr. V. Dirsė taip pat pabrėžė, kad kol kas nėra išrasta jokia piliulė ar injekcija, galinti stebuklingai pakeisti biologinius procesus.
„Jau dabar matome papildų rinkoje staiga atsirandančias ilgaamžiškumo kapsules, kurias, neva, „išgersi vieną ir išsigydysi 10 ligų“. Taip tikrai nėra. Mokslas yra lėtas ir nuobodus procesas, greitų efektų nebus“, – teigė genetikas.
Nors inovacijos žengia labai sparčiai, norintiems iš tiesų gerinti savo gyvenimo kokybę, ekspertai pirmiausia pataria peržvelgti patarimus, susijusius su gyvensenos įpročiais: miego režimą, mitybą, judėjimo įpročius – šiose srityse mokslininkai taip pat yra padarę nemažai atradimų.
„Reikia pasižiūrėti ir ką ten mokslas yra atradęs, pavyzdžiui, net su tuo pačiu miegu – kokios trukmės, kaip stebėti fazes, koks sportas tinka pagal amžių, kokios mitybos priskiriamos prie ilgaamžiškumo. Nebėra taip standartiškai, kad užtenka 8 valandų miego, ir viskas. Siūlyčiau pradėti nuo paprastų dalykų, miego, mitybos, sporto, ir pasižiūrėti, ką sako mokslas“, – patarė dr. V. Dirsė.
