Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto (DI) kuriamas turinys tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – nuo socialiniuose tinkluose matomų vaizdų ar vaizdo įrašų iki tekstų, garso įrašų ir kitų skaitmeninių sprendimų. Kartu su sparčia technologijų plėtra visuomenei, o ypač verslams, vis dažniau kyla klausimas, kaip atskirti autentišką turinį nuo dirbtinio intelekto sukurto ar juo reikšmingai pakeisto turinio. Būtent didesnio skaidrumo siekia Europos Sąjunga, kurios Dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai pradeda galioti jau rugpjūčio 2 dieną.
Vis dėlto viešojoje erdvėje apie šiuos pokyčius netrūksta klaidingų interpretacijų. Neretai manoma, kad nuo šiol reikės žymėti kiekvieną su DI sukurtą tekstą, nuotrauką ar vaizdo įrašą. Tačiau naujasis reguliavimas yra gerokai siauresnis ir orientuotas ne į patį DI naudojimą, o į atvejus, kai jo sukurtas turinys gali suklaidinti visuomenę. Todėl svarbu suprasti ne tik tai, kas keičiasi, bet ir kam bei kokiais atvejais naujieji reikalavimai iš tiesų bus taikomi.
Ne visas dirbtinio intelekto turinys turės būti žymimas
Pirmiausia svarbu suprasti, kad nuo rugpjūčio 2 dienos įsigalioja ne visas Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas. Nors paskutiniame etape, priėmus vadinamąjį Skaitmeninio „Omnibus“ paketą, dalies akto nuostatų įsigaliojimas buvo pakoreguotas ir atidėtas, skaidrumo reikalavimai išlieka galioti. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais DI sukurtas ar reikšmingai juo modifikuotas turinys turės būti aiškiai pažymėtas.
Šie reikalavimai taikomi tiek DI sistemų tiekėjams, kurie tokius įrankius kuria, tiek jų diegėjams – verslui ir kitiems asmenims, naudojantiems dirbtinio intelekto sistemas profesinėje veikloje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pareiga žymėti nėra universali ir netaikoma visam dirbtinio intelekto sukurtam turiniui.
Iš tiesų naujieji reikalavimai pirmiausia orientuoti į vadinamąsias gilumines klastotes (angl. deep fake), kai dirbtinio intelekto sukurtą turinį paprastas vartotojas gali supainioti su tikrove.
Tai gali būti itin realistiškai atrodantis vaizdas, nebūtinai vaizduojantis žmogų, tačiau sudarantis įspūdį, kad jis yra tikras. Tas pats principas taikomas ir garsui – pavyzdžiui, kai su DI atkuriamas atpažįstamas žmogaus balsas ar sukuriamas garso įrašas, kurį vartotojas gali palaikyti autentišku. Būtent tokiose situacijose pareiga aiškiai pažymėti tokį turinį atsiranda tiek DI sistemų tiekėjams, tiek jį viešinantiems naudotojams.
Kaip žymėti ir kodėl vieno atsakymo šiandien dar nėra?
Nors pareiga tam tikrą DI sukurtą turinį žymėti yra aiškiai numatyta, konkretus būdas, kaip tai turėtų būti daroma, kol kas paliktas pačiai praktikai. Europos Komisija yra paskelbusi gaires, tačiau jos nenumato vieno privalomo žymėjimo formato. Kitaip tariant, Europos Komisija paliko organizacijoms pačioms pasirinkti, kokiu būdu šį reikalavimą įgyvendinti.
Tam tikri reikalavimai numatyti tik DI sistemų tiekėjams. Jų kuriami įrankiai, generuojantys tokį turinį, turės užtikrinti vadinamąjį kompiuteriu skaitomą žymėjimą – specialias žymas metaduomenyse ar kituose techniniuose sprendimuose, kurių galutinis vartotojas gali net nematyti. Tuo metu verslui ir kitiems DI naudotojams vienas pagrindinių reikalavimų yra tai, kad žymėjimas būtų aiškiai matomas. Tai reiškia, kad jo nepakaks paslėpti vaizdo įrašo aprašyme, naudojimosi sąlygose ar kitoje sunkiai pastebimoje vietoje.
Dalį tokio žymėjimo vartotojai jau gali matyti ir šiandien. Pagal kitus Europos Sąjungos teisės aktus didžiosios interneto platformos tam tikrą dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį jau žymi pačios. Nors platformos taikomas žymėjimas tam tikrais atvejais gali padėti įvykdyti ir naudotojui tenkančią pareigą, vien tuo pasikliauti nereikėtų. Platformoms taikomi reikalavimai ir pačių turinio kūrėjų pareigos yra du atskiri dalykai, todėl atsakomybė dėl tinkamo žymėjimo pirmiausia tenka pačiam asmeniui ar verslui, kuris tokį turinį viešina.
Ne mažiau klaidingų interpretacijų kyla ir dėl tekstų. Viešojoje erdvėje neretai teigiama, kad nuo rugpjūčio 2 dienos reikės pažymėti kiekvieną tekstą, kuris buvo parašytas ar pakoreguotas pasitelkus dirbtinį intelektą. Tačiau tai nėra tiesa. Pareiga atsiranda tik tais atvejais, kai tekstas visiškai automatizuotai, be žmogaus įsikišimo, publikuojamas viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, naujienose, pranešimuose ar kitame viešojo intereso turinyje.
Jeigu DI sugeneruotą tekstą peržiūri, redaguoja ar kitaip įvertina žmogus, pareiga jo papildomai žymėti nebetaikoma. Tokiu atveju už paskelbtą informaciją atsakomybę prisiima ją publikavęs asmuo ar redakcija. Praktikoje visiškai automatizuoto turinio publikavimo atvejų kol kas nėra daug, todėl didžiajai daliai organizacijų ir redakcijų šis reikalavimas neturėtų tapti kasdieniu iššūkiu.
Ką naujieji reikalavimai reiškia verslui?
Naujųjų reikalavimų laikymąsi Lietuvoje prižiūrės paskirtos nacionalinės institucijos. Pagrindinė jų – Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), veiksianti kaip rinkos priežiūros institucija ir pagrindinis kontaktas AI akto įgyvendinimo klausimais. Atsižvelgiant į konkrečią situaciją, prie priežiūros taip pat prisidės Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir kitos institucijos pagal savo kompetenciją.
Nors už skaidrumo reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos yra reikšmingos – jos gali siekti iki 15 mln. eurų arba 3 proc. įmonės metinės pasaulinės apyvartos, tai nereiškia, kad nuo rugpjūčio 2 d. iš karto bus taikomos maksimalios baudos. Kaip ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) atveju, tikėtina, kad praktika formuosis palaipsniui. Tačiau atsipalaiduoti nereikėtų – už tam tikrus pažeidimus gali būti skiriamos ir didelės baudos.
Todėl verslui svarbiausia ne laukti pirmųjų priežiūros institucijų sprendimų, o iš anksto įsivertinti, ar jo naudojami DI sprendimai patenka į naujojo reguliavimo taikymo sritį, ir pasirūpinti aiškiais vidiniais procesais bei dokumentacija. Verslai ir organizacijos, kurios į DI naudojimą žiūri kaip į ilgalaikę savo veiklos dalį, šiems pokyčiams turėtų ruoštis dar prieš naujiesiems reikalavimams įsigaliojant, o ne tada, kai atsiranda pirmieji ginčai ar sankcijos.
Kartu svarbu nepamiršti, kad naujieji reikalavimai nėra skirti riboti privačių asmenų kūrybą ar kasdienį naudojimąsi DI įrankiais. Jie pirmiausia taikomi profesinei ir komercinei veiklai. Todėl žmogui, kuris savo asmeniniais tikslais sukuria DI sugeneruotą ar juo reikšmingai modifikuotą („deep fake“) vaizdą ar vaizdo įrašą ir juo pasidalija socialiniuose tinkluose, pareiga tokį turinį žymėti paprastai neatsiras. Kita situacija susiklosto tuomet, kai toks turinys kuriamas siekiant komercinės naudos – tuomet jau gali būti laikoma, kad veikla patenka į naujojo reguliavimo taikymo sritį.
Svarbiausia šiandien ne baimintis naujųjų reikalavimų, o aiškiai suprasti, kada pareiga žymėti dirbtinio intelekto sukurtą turinį iš tiesų atsiranda.
