2025 metų lapkritį pasaulį apskriejo žinia, kad amerikietis Timas Andrewsas su kiaulės inkstu išgyveno beveik 9 mėnesius. Tai kiaulės organų transplantacijų rekordas. Iki šiol žmonėms taip pat buvo mėginama persodinti kiaulės širdį, kepenis, plaučius. LRT.lt kalbinti gydytojai priminė, kad kol kas šios procedūros tik išbandomos, tačiau neabejojo, kad jei jos kada nors atkeliautų į Lietuvą, šalies medikai tam būtų pasiruošę. Klausimas tik, ar tam būtų pasiruošę pacientai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Iki šiol paviešintos septynių JAV ligonių istorijos, kuriems buvo persodinti kiaulės organai.
- Žmonėms mėginta persodinti kiaulės inkstus, širdį, kepenis, plaučius, užkrūčio liauką.
- Dvi pagrindinės genetiškai modifikuotas kiaules auginančios įmonės JAV – „eGenesis“ ir „United Therapeutics“. Pirmoji kiaulėje įveda 69 genetines korekcijas, antroji – 10.
- LRT.lt kalbinti gydytojai teigia, kad kiaulių organai galėtų suteikti laiko rezervą sunkiems ligoniams, kurie laukia jiems tinkamo žmogiško organo.
- Pašnekovų nuomone, Lietuvos medikai būtų pasiruošę atlikti ksenotransplantacijas, jei jos būtų oficialiai patvirtintos, o visuomenė tam pasiruošusi.
Pasiaukojęs medicinos pionierius
67 metų Timas Andrewsas maždaug prieš trejus metus sužinojo, kad serga paskutinės stadijos inkstų liga. Dializė leido jam išsaugoti gyvybę, tačiau pats procesas buvo alinantis: vyras prie aparatų buvo prijungtas šešias valandas tris dienas per savaitę. Laisvomis dienomis jis miegodavo, o kai pabusdavo, jau reikėdavo viską pradėti iš naujo, skelbia CNN.
T. Andrewsas žinojo, kad ksenotransplantacija – gyvūno organo persodinimas žmogui – yra rizikinga procedūra, tačiau sakė, jog jei tai leistų jam išvengti dializės ir padėtų kitiems žmonėms, turintiems inkstų problemų, rizikuoti būtų verta.
CNN dokumentiniame filme „Dr. Sanjay Gupta Reports: Animal Pharm“ jis CNN vyriausiajam medicinos korespondentui Sanjay’ui Guptai sakė, kad kiaulės inkstas leido jam vėl pasijusti energingam ir gyvybingam.
„Aš vėl buvau gyvas, o tokio jausmo nebuvau jautęs jau labai ilgai“, – sakė T. Andrewsas, transplantaciją pavadinęs stebuklu.
Pacientas teigė, kad inkstas jam leido pamažu atkurti savo gyvenimą – jis vėl galėjo gaminti maistą, tvarkyti namus ir leistis į ilgus pasivaikščiojimus su savo šunimi Keksu.
Visgi dėl intensyvios atmetimo reakcijos spalio 23 d., likus vos kelioms dienoms iki 9 mėn., chirurgai pašalino inkstą, kurį vyras vadino „Wilma“ – toks vardas buvo suteiktas jo donorei kiaulei. Šiuo metu amerikiečiui vėl taikoma dializė ir tikimasi, kad jis sulauks savo eilės ir gaus žmogaus donoro organą.
Po inksto pašalinimo paskelbtame pareiškime Masačusetso bendroji ligoninė, kurios chirurgai operavo vyrą, T. Andrewsą pavadino „pasiaukojusiu medicinos pionieriumi ir įkvėpimo šaltiniu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams visame pasaulyje“.
Priešakyje JAV ir Kinija
Timas Andrewsas – ketvirtasis amerikietis, kuriam buvo persodintas kiaulės inkstas. Pirmasis 2024 m. kovą šiai procedūrai ryžosi Richardas Slaymanas. Jis mirė 2 mėnesiai po transplantacijos, gydytojams teigiant, jog tai nebuvo susiję su kiaulės organu. Kiti 2 pacientai su kiaulės organu išgyveno 1 ir 4 mėnesius.
2025 metų birželį dar vienas inkstas buvo persodintas 54-erių Billui Stewardui. Jis su organu išgyveno 3 mėnesius.
Dviem amerikiečiams taip pat buvo bandoma persodinti kiaulės širdis. Pirmasis ligonis Davidas Bennettas su ja gyveno 2 mėnesius, antrasis – Lawrence Faucette – 6 savaites.
Dvi pagrindinės ksenotransplantacijoms kiaules auginančios įmonės JAV yra „eGenesis“ ir „United Therapeutics“. Pastaroji pernai gavo JAV vaistų ir maisto administracijos (FDA) leidimą mažam klinikiniam tyrimui, kuris startavo 2025-ųjų lapkritį.
Tyrimas pavadintas EXPAND. Jį įgyvendinant šešiems 55–70 metų amžiaus žmonėms, sergantiems paskutinės stadijos inkstų liga ir kurie dėl medicininių priežasčių nėra tinkami įprastinei inksto transplantacijai arba neturi šansų jos sulaukti, bus persodinti genetiškai modifikuotų kiaulių inkstai. Sėkmės atveju tyrimą galima bus išplėsti iki 50 pacientų.
Tuo metu atsižvelgiant į 3 sėkmingas transplantacijas, įskaitant T. Andrewso atvejį, rugsėjį FDA leido „eGenesis“ išplėsti savo klinikinį tyrimą iki 33 pacientų, sergančių paskutinės stadijos inkstų liga.
Be to, pernai „eGenesis“ gavo FDA leidimą atlikti klinikinį tyrimą su genetiškai modifikuotomis kiaulės kepenimis. Jį įgyvendinant prie 20 pacientų, sergančių rimtu kepenų nepakankamumu, kraujo sistemos kūno išorėje bus prijungtos kiaulės kepenys. Šis metodas turėtų suteikti pacientui laiko, kol jo paties kepenys atsigaus arba kol bus sulaukta žmogaus donoro kepenų transplantacijos.
Merilando universiteto Medicinos mokyklos chirurgas dr. Muhammadas Mohiuddinas, kuris 2022 m. vadovavo pirmajai kiaulės širdies transplantacijai gyvam žmogui, pernai vasarį „Nature“ teigė, kad taip pat pateikė prašymą FDA pradėti klinikinius tyrimus, tačiau pridūrė, jog širdis yra sudėtingesnis organas, kuriam gauti patvirtinimą yra sunkiau.
Panašūs bandymai su gyvūnų organų transplantacijomis atliekami ne tik JAV, bet ir Kinijoje, tačiau ne visų jų rezultatai yra viešai prieinami. Žinoma, kad 69 metų moteris Kinijoje, kuriai įmonė „ClonOrgan“ persodino genetiškai modifikuotos kiaulės inkstą, po beveik 8 mėnesių vis dar jautėsi gerai, 2025 m. spalio 27 d. bendrovė pranešė „ScienceInsider“.
Taip pat kinai pabandė persodinti pacientui ir kiaulės kepenis. Tiesa su jomis neįvardytas pacientas išgyveno tik 38 dienas.
Svarbu paminėti, jog tam, kad prasidėtų bandymai su gyvais žmonėmis, pasaulyje buvo atliktas ne vienas kiaulės organų transplantacijos eksperimentas su smegenų mirtį patyrusiais pacientais. Vieno jų metu 2023 m. Kinijoje pacientui buvo mėginama persodinti net kiaulės plaučius.
Eksperimentavo ir su varlių oda bei šimpanzių sėklidėmis
Nors šiandien kalbame apie išskirtinai kiaulės organų transplantacijas, istorijoje buvo eksperimentuojama su įvairiais gyvūnais.
17 amžiuje pacientams, sergantiems įvairiomis patologinėmis ligomis, buvo mėginama perpilti avies kraują.
19 amžiuje buvo atliekamos gyvūnų odos transplantacijos, itin populiarios buvo varlės. 20 a. išpopuliarėjo bandymai su šimpanzėmis. Pavyzdžiui, trečiajame dešimtmetyje rusų kilmės prancūzų chirurgas Serge'as Voronoffas propagavo šimpanzių sėklidžių audinio gabalėlių persodinimą vyresnio amžiaus vyrams, tikėdamas, kad sėklidžių gaminami hormonai atjaunins jo pacientus.
1963–1964 m., kai žmogaus organai nebuvo prieinami, o dializė dar nebuvo taikoma, amerikietis chirurgas Keithas Reemtsmas persodino šimpanzių inkstus 13 pacientų.
Vėliau žmonėms taip pat buvo bandoma persodinti šimpanzės širdį, kepenis, kasos dalis.
Įdomu tai, kad kalbant apskritai apie kiaulių ir šimpanzių organų transplantacijas žmonėms, iki šiol išgyvenamumo rekordas su gyvūno organu priklauso 23 metų mokytojai iš Luizianos Edyth Parker. 1964 m. sausio 13 d. Charity ligoninėje, Naujajame Orleane (JAV), tas pats Keithas Reemtsmas jai transplantavo šimpanzės inkstą. Nors kiti chirurgo pacientai nepasiekdavo 2 mėnesių ribos, visų nuostabai E. Parker mirė likus vienai dienai iki 9 mėnesių sukakties.
Kodėl kiaulės, o ne šimpanzės
Visgi nepaisant fenomenalios sėkmės, šiandien dėl etinių priežasčių ksenotransplantacijų tyrimų grupės nebesinaudoja šimpanzėmis, o vietoje to yra pasitelkiamos kiaulės.
„Pirmiausia, pati svarbiausia yra etninė problema. Šimpanzės ir kiti primatai yra intelektualiai ir socialiniu požiūriu labai sudėtingi gyvūnai. Todėl jų naudojimas medicinos eksperimentuose kelia itin didelių moralinių ir teisinių barjerų. Daugelyje šalių tai išvis neleidžiama ir yra draudžiama“, – LRT.lt komentavo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas ir transplantologas Mindaugas Kvietkauskas.
Be to, pašnekovo teigimu, kadangi primatai yra artimesni žmonėms, jie gali perduoti tam tikras pavojingas infekcijas, vadinamąsias zoonozes. Dažniausiai jų sukėlėjai – retrovirusai.
„Tai yra tokie virusai, kurių genetinė informacija yra įsiterpusi į, tarkime, organų genetinę informaciją ir kai persodiname organą, jie gali aktyvuotis žmoguje. Tai yra tos vadinamosios retrovirusinės infekcijos“, – aiškina pašnekovas, kuris taip pat yra Vilniaus universitete su gyvūnais tyrimus atliekantis mokslininkas.
Tiesa, tokių virusų pasitaiko ir kiaulėse, bet, pasak gydytojo, kadangi tarp šimpanzių ir kiaulių yra daugiau panašumų, manoma, kad infekcijos gali labiau pasireikšti.
Šiandien bandymai tęsiami vien tik su kiaulėmis. Ir tai yra gana logiška, mat, anot M. Kvietkausko, kiaulės fiziologiškai yra panašios į žmogų, jas lengva veisti: „Jų organų dydis artimas žmogui. Jos greitai dauginasi, jas lengva prižiūrėti laboratorinėmis sąlygomis, galima laikyti steriliai, išvengti infekcijų.“
Gydytojas pabrėžė, kad su šimpanzėmis yra kitaip. „Jų vis tiek yra kitokios laikymo sąlygos, nes jos intelektualesni primatai socialiniu požiūriu, turėtų gyventi ne po vieną – tai yra socialinis gyvūnas. Jų vados būna mažos, dažnai gimdymai irgi yra nesėkmingi. Tai vien tik dėl to kiaulės yra tinkamesnės.“
Kiaulės genetiškai modifikuojamos
M. Kvietkauskas teigia, jog kiaulės pasirinktos dar ir todėl, jog jas genetiškai modifikuoti žymiai paprasčiau nei primatus. Prieš tai minėtos tokias kiaules auginančios JAV įmonės „eGenesis“ ir „United Therapeutics“ genų modifikavimui pasitelkia skirtingas strategijas.
„eGenesis“ naudoja miniatiūrinės kiaulės (Yucatan miniature pig) veislę, kad persodinti organai toliau neaugtų ir atitiktų žmogaus organų dydį. Tačiau taip pat įveda net 69 genetines korekcijas: įterpiami 7 žmogaus genai, išaktyvuojami kai kurie pačios kiaulės ir jos genome įsiterpusių retrovirusų genai.
Tuo metu „United Therapeutics“ organų augimą stabdo išjungdama už tai atsakingą kiaulės geną. Be to, įmonė pasitelkia dar 9 papildomas genetines korekcijas: įterpia 6 žmogaus genus ir išjungia 3 kiaulės genus. Panašią strategiją pasitelkia ir įmonė „Revivicor“, kuri tiekia bandymams genetiškai redaguotų kiaulių širdis.
Organų transplantavimui tinkamos kiaulės veisiamos jas klonuojant, t. y. taikant panašią strategiją, kuri padėjo pasaulį išvyksti avytei Dolli. Kiaulių atveju įprastai laboratorijoje genetiškai modifikuojamos jų ausies audinio ląstelės. Tuomet jų branduolys yra perkeliamas į kiaulės kiaušialąstę, iš kurios anksčiau buvo pašalintas jos branduolys. Kitas žingsnis – kiaušialąstės stimuliavimas laboratorijoje, kad ji išsivystytų iki reikiamos stadijos embriono ir galėtų būti perkelta į surogatinę kiaulę.
Kam reikia tiek genetinių modifikacijų?
Tačiau ar tikrai viso to reikia, o ypač daugybės genetinių modifikacijų? Kodėl transplantacijoms negalima naudoti įprastų gyvulininkystėje auginamų kiaulių organų?
LRT.lt kalbinti pašnekovai visų pirma mini tai, kad genetiniai pakeitimai svarbūs, siekiant sumažinti agresyvią žmogaus imuninės sistemos reakciją į kiaulės organą.
Lietuvos imunologų draugijos prezidentė prof. Aurelija Žvirblienė paaiškina, kad persodinant žmogaus organus žmogui, atmetimo reakciją lemia skirtingos HLA (angl. human leucocyte antigen) arba MHC (angl. major histocompatibity complex) molekulės ląstelių paviršiuje – būtent jas atakuoja recipiento imuninė sistema.
„Kiekvienas žmogus turi skirtingą HLA molekulių rinkinį, bet įmanoma parinkti donorą ir recipientą, kurių dauguma HLA molekulių sutampa, ir taip sumažinti atmetimo riziką“, – sako imunologė.
Kadangi kalbant apie kiaulių organų transplantacijas tarprūšiniai skirtumai per dideli, kad žmogui galima būtų priderinti tinkamiausią kiaulę, anksčiau minėtų molekulių genai turi būti genetiškai redaguojami.
„Pagrindiniai modifikavimo tikslai yra pašalinti kiaulėms būdingus angliavandenių antigenus, kuriuos žmogaus imunitetas atpažįsta kaip svetimus, pavojingus. Ir būtent modifikuojant genus, kurie išskiria tuos angliavandenius, galime sumažinti reakciją į tą organą žmoguje, kad žmogus ne taip aktyviai su juo kovotų“, – sako M. Kvietkauskas.
Pašnekovas priduria, kad tuo pačiu tikslu – siekiant sumažinti žmogaus imuniteto reakciją, kiaulės DNR taip pat yra papildoma žmogaus genais. Tačiau viso to vis tiek nepakanka.
A. Žvirblienė primena, kad kiaulės organo atmetimą lemia ne tik imunologinis nesuderinamumas, bet ir kitų organizmo sistemų skirtumai, kuriuos sumažinti taip pat gali padėti genų modifikacijos.
„Nors anatomiškai kiaulės ir žmogaus organai gali būti panašaus dydžio, bet skiriasi metabolizmo keliai, kraujo krešėjimo sistemos, įvairių molekulių ir ląstelių sąveikos mechanizmai. Todėl po ksenotransplantacijos sutrinka fiziologiniai procesai“, – teigia imunologė.
M. Kvietkauskas išskiria kraujo sistemų suderinamumo klausimą: „Kiaulių kraujagyslės vidinį sluoksnį sudarančios ląstelės kitaip reaguoja su žmogaus krauju, tad gali formuotis trombai. O susiformavę trombai blogina to organo kraujotaką ir gali tą organą pažeisti.“
Galiausiai, atliekant genų redagavimą galima inaktyvuoti kiaulės genome slypinčius retrovirusus ir užkirsti kelią tam, kad patekę į organizmą jie pradės daugintis ir sukels infekciją, pažymi A. Žvirblienė.
Kuris organas turi daugiausiai perspektyvų?
Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje buvo atliktos 687 transplantacijos, įskaitant 123 inkstų, 4 širdies, 24 kepenų transplantacijas. 749 žmonės šiuo metu laukia tinkamo organo, įskaitant 117 inkstų, 67 širdžių, 105 kepenų.
Kiti žmonės taip pat laukia plaučių, širdies ir plaučių komplekso, kasos ir inksto komplekso, ragenos, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas teigė, kad, išsprendus šiuo metu ksenotransplantacijų srityje kylančius iššūkius, ši procedūra turėtų didelį potencialą ir palengvintų tinkamo organų laukiančių žmonių dalią.
„Jeigu pavyktų sukurti genetiškai modifikuotus organizmus, kurių organų žmogaus imuninė sistema neatmestų, (...) neabejotinai ateityje lauktų Nobelio premija, – kalba J. Kupčinskas. – Artimiausioje ateityje tokio pobūdžio transplantacijos galėtų suteikti visų pirma papildomą laiko rezervą, kol atsirastų tinkamas donoras.“
Jam pritarė ir M. Kvietkauskas: „Šią dieną, ką mes, klinicistai, matome, kad turime tokių labai sunkių pacientų, kuriems čia ir dabar reikia gauti donorinį organą. Bet kadangi donorų skaičius yra, koks yra, jis yra gerokai per mažas, tie ligoniai paprastai buvo pasmerkti mirčiai. (...) Bet aš manau, tokie pacientai būtų puikūs kandidatai tokioms procedūroms, kai transplantuojame kiaulių kepenis, kiaulių organus ir, na, iš tikrųjų kovojome su tuo imunitetu (nes tikrai imonosupresijos reikia žymiai didesnės ir kitokios negu žmogus žmogui transplantacijų metu). Ir laukiame iki kol bus tinkamas žmogaus donoras.“
Pašnekovo manymu, kiaulių kepenys, inkstai ar širdys artimiausiu metu žmogaus organams neprilygs ir jų visiškai nepakeis.
„Laikui bėgant gal ir galima būtų tą organą padaryti tokį, kuris nekeltų reaktyvaus, didelio imuninio atsako. Bet esmė – mes, visos rūšys, visi gyvūnai, žmonės, esame skirtingi. Kaip ir sakiau, skirtingai reaguojame į hormonus, skirtingai reaguojame į kraujo spaudimo pasikeitimus, skirtingą turime krešėjimo kaskadą ir visa kita, – kalbėjo Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas. – Pavyzdžiui, kalbant apie kepenis, kepenys gamina labai daug įvairių medžiagų. Ir žmogui reikia truputį kitokių medžiagų nei kiaulėms. Tai mums reikia, kad tos kepenys ne tik funkcionuotų, bet gamintų žmogui reikalingus baltymus. Ir šią dieną tą padaryti kol kas tikrai yra sunku ir labai sudėtinga.“
Kalbėdamas apie tai, kuris kiaulės organas turėtų daugiausiai perspektyvų, J. Kupčinskas teigė manantis, kad bet kuris organas būtų naudingas, nes sumažintų laukiančiųjų eiles.
„Manau, kad perspektyvą turi visi organai, nes visose srityse trūksta donorų. Be abejo, didžiausi yra atliekamų inkstų transplantacijų skaičiai, bet išsprendus imuninio atsako problemas ksenotransplantatai galėtų pakeisti įvairius organus“, – sakė gydytojas.
Visgi M. Kvietkauskas išskyrė inkstus. Anot jo, šio organo funkcija gydytojams jau yra gana gerai suprantama ir lengvai monitoruojama. Be to, jei žmogaus organizmas kiaulės inkstą atmestų, pacientas galėtų grįžti prie dializės, kuri jam buvo taikyta iki operacijos (taip jau įvyko kai kuriems pacientams, kuriems JAV buvo persodintas kiaulės inkstas).
„Tokie organai kaip kepenys, širdis jau yra gyvybiškai svarbūs. Ir esant nesėkmei, jeigu negausime laiku čia ir dabar donorinio žmogaus organo, pacientas gali numirti“, – teigė pašnekovas.
Ar kiaulės organus galėtume transplantuoti Lietuvoje?
Tiek M. Kvietkauskas, tiek ir J. Kupčinskas priminė, kad šiuo metu ksenotransplantacijos yra tik tyrimų stadijoje. Tačiau pašnekovai neabejojo – jei procedūra būtų oficialiai patvirtinta, Lietuvos gydytojai būtų pasiruošę ją atlikti.
„Lietuvos universitetinėse ligoninėse dirbantys gydytojai gastroenterologai, chirurgai, imunologai, radiologai, anesteziologai ir intensyvios terapijos gydytojai turi didžiulę patirtį ir visuomet yra pasiruošę taikyti pažangiausias gydymo metodikas. Juo labiau kad transplantacijų laukiančių pacientų mes turime tikrai daug, o vienintelis veiksnys, ribojantis šios srities proveržį, yra donorų trūkumas, – komentavo J. Kupčinskas. – Techniškai tokią procedūrą atlikti įmanoma, tačiau reikia akcentuoti, kad ksenotransplantacija yra kol kas tik mokslinių tyrimų ir klinikinių studijų objektas. JAV ir ES šalyse sveikatos priežiūra yra labai griežtai reglamentuojama ir kasdieninėje rutininėje klinikinėje praktikoje galima naudoti tik įrodymais pagrįstus sprendimus, kurie išbandyti didelėse pacientų grupėse bei yra aiškus tokių gydymo metodų saugumas bei nauda pacientui. Todėl platesnio klinikinio ksenotransplantacijų taikymo dar tikrai reikės luktelėti.“
M. Kvietkauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ir taip mažai žmonių sutinka tapti organų donorais, tad ksenotransplantacijų taikymas reikalautų ilgų ir kantrių diskusijų su visuomene.
„Manau, mes galėtume kaip chirurgai [atlikti transplantaciją], tai nėra kažkoks raketų mokslas. Jeigu būtų tos išveistos kiaulės, mes galėtume ir auginti patys, yra tam galimybių, – sakė pašnekovas. – Bet iš tikrųjų mūsų tauta yra labai konservatyvi, šitas dalykas kelia labai daug etinių klausimų ir mes tikrai esame per daug ankstyvoje stadijoje tam. Nes net apie 50 proc. žmogaus donorystės atveju artimieji nesutinka su donoryste. Tai jiems yra nepriimtina. Tai ką kalbėti apie gyvūnų kažkokius organus. Tikrai iš mūsų pacientų [niekas] to kol kas nenorės.“
Kas, jei ne kiaulių organai?
LRT.lt kalbinti gydytojai neabejojo – ksenotransplantacijos gali būti vienas iš būdų sumažinti žmonių organų laukiančiųjų eiles. Tačiau kiaulių organų vis dar nepavyksta visiškai priderinti prie žmogaus organizmo, taip pat egzistuoja nemažai etinių klausimų, susijusių su kiaulių naudojimu moksliniams tyrimams ir žmonių poreikiams tenkinti. Dėl to paraleliai yra vystomi kiti sprendimai.
Prof. A. Žvirblienės teigimu, transplantacijoms tinkamų organų auginimas laboratorijoje turi daugiau pranašumų nei genetiškai modifikuoti kiaulių organai.
„Tenka pripažinti, kad gamtoje egzistuoja natūralūs tarprūšiniai barjerai, kurių kol kas nepavyksta įveikti. Tad būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad netrukus atsiras ksenotransplantacijai tinkamų transgeninių kiaulių fermos, nors kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje) planuojama vystyti tokius projektus. Manyčiau, realesnes perspektyvas sprendžiant transplantacijos problemas turi kamieninių ląstelių technologijos, kurios leistų išauginti transplantacijai reikalingus audinius iš savų ląstelių, taip išvengiant imunologinio nesuderinamumo ir atmetimo“, – įsitikinusi Lietuvos imunologų draugijos prezidentė.
Antrindamas A. Žvirblienei Santaros klinikų transplantologas M. Kvietkauskas svarsto, jog galbūt ateityje atsiras tokių naujų sprendimų, padėsiančių organų laukiantiems pacientams, apie kuriuos šiandien net nepagalvojame.
