Ilgalaikėms Mėnulio misijoms reikės šviežio maisto, taigi ir auginti jį reikės vietoje. Bet ką daryti, kai Mėnulio paviršių dengiantis regolitas toli gražu neprimena dirvožemio? Jį sudaro smulkios aštrios uolienų nuolaužos, ten nėra mikroorganizmų, organinių medžiagų ir augalams reikalingos struktūros, o kai kurie jame esantys sunkieji metalai gali būti toksiški. Dabar tyrėjai parodė, kad regolitą galima paversti visai pakenčiamu dirvožemiu, pridėjus vos porą ingredientų.
Pirmasis papildas – vermikompostas: raudonųjų sliekų perdirbtos organinės atliekos, turtingos augalams reikalingų maistinių medžiagų ir mikroorganizmų. Kosminėje misijoje sliekai galėtų perdirbti maisto likučius ar medvilninius higienos produktus, kurie kitaip būtų tiesiog atliekos.
Antrasis – arbuskulinės mikorizės grybai, kuriais prieš sodinant buvo apvelti avinžirnių sėklų paviršiai. Šie grybai simbioziškai padeda augalui pasisavinti maistines medžiagas ir kartu mažina sunkiųjų metalų patekimą. Tyrėjai sodino avinžirnius į skirtingų proporcijų dirbtinio regolito ir vermikomposto mišinius.
Mišiniuose su iki 75 procentų regolito avinžirniai sėkmingai išaugo ir subrandino sėklas. Esant didesnei regolito daliai, mažėjo subrendusių sėklų skaičius, bet jų kokybė nepakito. Gryname regolite augalai neišgyveno, tačiau su grybais jie laikėsi vidutiniškai dviem savaitėmis ilgiau nei be jų – tai rodo grybų svarbą stresui atlaikyti.
Dar vienas svarbus radinys – grybai sugebėjo kolonizuoti šaknis net gryname regolite, o tai reiškia, kad juos į žemdirbystės lauką Mėnulyje pakaktų įvesti vieną kartą. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad biologiniai procesai pagerino paties regolito struktūrą, suformuodami agregatus – tai galėtų sumažinti ir smulkių regolito dalelių keliamą pavojų astronautams. Kol kas neatsakyta, ar užauginti avinžirniai yra saugūs valgyti – reikia patikrinti, ar sunkieji metalai nepateko į sėklas, ir įvertinti jų maistinę vertę.
