Naujienų srautas

Mokslas ir IT2026.02.27 20:00

Savaitgalį danguje – planetų paradas: kas tai ir ar iš tiesų itin retas?

00:00
|
00:00
00:00

Užsienio žiniasklaidos antraštės mirga teiginiais, kad šiuo metu danguje galime stebėti planetų paradą – šešias į vieną liniją išsirikiavusias planetas. Visgi Vilniaus universiteto (VU) astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas LRT.lt komentavo, kad „žvelgiant iš astronominės pusės, planetų paradas neturi prasmės – jis vyksta nuolat. Ir kiekvienas sau galime pasirinkti, kaip arti susigrupavusias planetas vadinsime paradu.“

Merkurijus, Venera, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas, anot užsienio žiniasklaidos, turėtų išsirikiuoti į vieną liniją vasario 28 d. Tai tiesa, bet kalbant apie šį reiškinį, vadinamą planetų paradu, svarbu paminėti kelis niuansus.

1. Planetų paradas vyksta nuolat

Kaip LRT.lt teigė V. Dobrovolskas, planetų paradas yra astrologų pasiūlytas terminas. Jis skamba gana šauniai, todėl plačiai prigijo. Tačiau astronomijoje tokio apibrėžimo nėra.

„Paradas nėra aiškiai apibrėžtas, todėl jis interpretuojamas labai laisvai. Kartais paradu vadinamas gana glaudus planetų išsirikiavimas danguje, o kartais – kai jos būna išsibarsčiusios nuo vakarų iki rytų horizonto. Taip pat neapibrėžta, kiek planetų įtraukiama į paradą. Kartais dviejų–trijų planetų susigrupavimas vadinamas paradu, o kartais – penkių–šešių. Todėl labai sunku nusakyti tokio reiškinio dažnumą ar retumą“, – sako mokslininkas.

Mokslininkas primena, kad nepaisant to, jog kalbama apie planetų parado išskirtinumą ir retumą, iš tiesų jis vyksta nuolatos.

„Planetų orbitos Saulės sistemoje yra beveik vienoje plokštumoje. Todėl stebint iš Žemės, planetos visada bus išsirikiavusios vienoje linijoje. Kitaip tiesiog nebūna. Todėl žvelgiant iš astronominės pusės, planetų paradas neturi prasmės – jis vyksta nuolat. Ir kiekvienas sau galime pasirinkti, kaip arti susigrupavusias planetas vadinsime paradu“, – teigia astrofizikas bei priduria, kad jei tikėsimės pamatyti visas planetas susigrupavusias taip arti danguje, kad jos tilptų į žiūrono ar nedidelio teleskopo matymo lauką, tada tokio įvykio tikimybė yra praktiškai nulinė.

2. Plika akimi lengvai šiuo metu matome tik 2 planetas

Skirtingais mėnesiais danguje geriau matomos skirtingos planetos. Anot astrofiziko, dabar plika akimi galime stebėti Merkurijų, Venerą, Jupiterį ir Saturną. Tačiau svarbu pabrėžti, kad planetos nebus matomos visos iš karto ir vienu metu.

„Vakare, maždaug pusvalandis po saulėlydžio, virš vakarų horizonto galėsime išvysti Merkurijų, Venerą ir Saturną. Iš šios trijulės ryškiausia Venera. Jupiteris matomas virš pietų horizonto ir gana aukštai danguje“, – sako mokslininkas.

Visgi dr. V. Dobrovolskas pataria Merkurijui ir Saturnui stebėti naudoti žiūroną, kuris padės daug lengviau pamatyti vakaro žaroje pasislėpusias planetas.

Tačiau šešių planetų parade minimos dar dvi planetos – Uranas ir Neptūnas. Pašnekovo teigimu, norint jas pamatyti, taip pat reikalingas specialus prietaisas.

„Neptūnas šiuo metu yra prie pat Saturno, tačiau šiai planetai stebėti jau reikia teleskopo. Uranui pamatyti užtektų žiūrono, bet teleskopas būtų dar geriau. Uranas šį pavasarį yra visai šalia Sietyno (Plejadžių) žvaigždžių spiečiaus.“

Taigi, lengvai plika akimi matomos tik dvi (Venera ir Jupiteris); likusioms stebėti reikia žiūrono arba teleskopo, apibendrina dr. Vidas Dobrovolskas.

3. Vasario 28 d. – ne vienintelė proga stebėti planetas

Dr. V. Dobrovolsko teigimu, iš visų minėtų šiuo metu matomų planetų sunkiausiai stebimas yra Merkurijus, nes jis – artimiausia Saulei planeta ir niekada nematomas naktimis.

„Geriausias vakarinis Merkurijaus matomumas (matomas iki valandos po saulėlydžio) kaip tik yra vasario antrojoje pusėje“, – sako pašnekovas, tačiau priduria, kad nevertėtų išskirti vien tik vasario 28 dienos, kuri dažnai minima kaip geriausia proga pamatyti planetų paradą.

„Planetų matomumas reikšmingai nepasikeis tiek kelias dienas prieš šią datą, tiek po jos“, – paaiškina mokslininkas.

Taigi, kaip naktiniame danguje atskirti planetas nuo žvaigždžių? Anot pašnekovo, tai nėra lengva, mat stebint plika akimi šie dangaus kūnai beveik nesiskiria. Vienintelis skirtumas – kai kurių planetų ryškumas.

„Pavyzdžiui, Jupiterį ir Venerą atskirti lengviausia, nes šios planetos pagal ryškumą pastebimai lenkia visas žvaigždes.“

Pašnekovas sako, kad rasti kitas planetas ir atskirti jas nuo panašaus ryškumo žvaigždžių gali pagelbėti programėlės, vadinamos planetariumais.

„Nemažai jų yra nemokamos ir gana paprastos naudoti. Pradėjus su jomis ir įgavus patirties, vėliau planetas galėsite surasti ir be didesnės pagalbos“, – užbaigia VU astrofizikas dr. V. Dobrovolskas.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi