Ekonomistai stebi sulėtėjimą informacinių technologijų rinkoje. Programuotojų ir kitų specialistų poreikis mažėja, stoja atlyginimų augimas. Specialistai sako, kad įtaką daro dirbtinio intelekto technologijos, kurios kartais gali pakeisti dalį pradedančiųjų darbuotojų, tačiau patirtį ir specializaciją turinčių IT specialistų vis dar trūksta.
Atsipūsti nuo darbo laidant kamuoliuką. Informacinių technologijų specialistų biuruose tokie žaidimų, poilsio ar net muzikos kambariai įprasta. Darbdaviai siekia pritraukti specialistų. Tačiau pastaruoju metu ekonomistai stebi pokyčius.
„IT sektorius šiuo metu yra Lietuvos darbo rinkos inkaras. Situacija ten yra prasčiausia tarp visų sektorių. Atlyginimai auga, bet lėčiausiai nuo 2014 metų, darbo valandų skaičius yra mažiausias per visą rodiklių istoriją. Ir darbuotojų skaičius jau nebekyla, o iš dirbtų valandų kritimo, manau, prasidės atleidimai IT sektoriuje“, – kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pokyčiai matomi ir darbo skelbimų svetainėse.
„Jeigu 2022 metais būdavo, kad paskelbi apie 1000 darbo pasiūlymų per mėnesį IRT specialistams, dabar – vidutiniškai apie 300. Tai skirtumas – tris kartus mažiau“, – apibendrino „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
„Kovidinis IT burbulas iki galo sprogo. IT darbuotojų poreikis atitinkamai labai stipriai sumažėjo, ir tam tikros įtakos turi dirbtinio intelekto integravimas“, – padėtį apibūdino „Citadele“ banko ekonomistas A.Izgorodinas.
Kad dirbtinis intelektas keičia darbo rinkos paveikslą, patvirtina ir informacinių technologijų įmonės.
„Situacija labai įdomi šiuo metu. Visas pasaulis išgyvena dirbtinio intelekto pažinimo bumą, ir tikriausiai tai ir lemia, kad organizacijos šiek tiek apstoja, matuojasi, testuojasi, žiūri, kas tas dirbtinis intelektas, ar jis pritaikomas, ir šiek tiek bando neskubėti su samda“, – paaiškino „Nord Security“ talentų pritraukimo komandos vadovė Lauryna Girėnienė.
R. Karavaitienė sako, kad informacinių technologijų išmanymas vis labiau tampa ne profesija, o įgūdžiu, svarbiu kitose srityse, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo. Taip pat trūksta informacinių technologijų inžinierių, duomenų analitikų. Mažiau reikia pradinio lygio programuotojų.
„Anksčiau būdavo, kad IT specialistai net ignoruodavo žinutes, nes gaudavo jų krūvas per dieną, turėjo galimybę rinktis, rinkdavosi geriausią iš geriausių, orientuodavosi į projekto įdomumą. Tai pasirinkimų galimybės buvo didelės. Dabar iššūkis yra ką tik šviežiai pabaigusiems studijas“, – kalbėjo R. Karavaitienė.
Pasikeitė darbdavių lūkesčiai – tikimasi, kad vos pradėjusieji dirbti jau turės įgūdžių naudotis dirbtiniu intelektu, bus įgiję praktikos patys arba pasamdyti mokysis labai greitai.
„Tie, kurie mokosi plaukti ypač greitai, tai tikrai išplauks, o jeigu lauki, kol tave kažkas išgelbės, tikėtina, gal jau ir neišplauksi“, – pabrėžė L. Girėnienė.
Anot talentų pritraukimo specialistės, tyrimai rodo, kad kol kas tik viena iš keturių informacinių technologijų srityje dirbančių įmonių geba tinkamai integruoti dirbtinį intelektą savo veikloje. Todėl pokyčiai vyksta, bet lėtai.
