Ilgalaikė partnerystė, kurioje auginami palikuonys, daug metų buvo laikoma dominuojančiu mūsų rūšies poravimosi modeliu, nors reprodukcinė monogamija nėra visuotinė daugelyje žmonių kultūrų ir subkultūrų. Gruodį paskelbtame tyrime Kembridžo universiteto evoliucinis antropologas Markas Dyble`as įtraukė Homo sapiens į 10-ies monogamiškiausių žinduolių sąrašą, kurį sudarant pagrindinis rodiklis, leidžiantis palyginti monogamijos paplitimą tarp įvairių rūšių gyvūnų, buvo brolių ir seserų statusas, skelbia „ScienceAlert“.
M. Dyble`as įvertino tikrų brolių ir seserų arba pusiau brolių ir seserų pasiskirstymą daugiau nei šimte žmonių visuomenių ir palygino gautus rezultatus su atitinkamais 34 kitų žinduolių rūšių duomenimis.
Žmonių duomenys buvo gauti iš senovinių DNR mėginių, surinktų devyniose skirtingose archeologinėse vietovėse Europoje ir Azijoje (daugiausia datuojamose neolito ir bronzos amžiais), bei iš genealoginių medžių, kuriuos etnografai sudarė 94 priešindustrinėms žmonių visuomenėms.
Analizuodamas kitus gyvūnus M. Dyble`as sudarė sąrašą žinduolių rūšių, apie kurias jau buvo surinkta pakankamai išsamių genetinių duomenų.
Tyrimo duomenimis, labiausiai monogaminis gyvūnas iš visų, galbūt netikėtai, yra graužikas, kaliforninis žiurkėnas (Peromyscus californicus), kurio tikrų brolių ir seserų rodiklis siekia 100 procentų.
Tyrime analizuotose žmonių visuomenėse, tiek priešindustrinėse, tiek priešistorinėse, vidutiniškai 66 procentai brolių ir seserų turėjo tuos pačius tėvus.
Mes pralenkėme daugelį artimiausių savo giminaičių primatų: rytinių kalnų gorilų (Gorilla beringei beringei) tikrų brolių ir seserų santykis buvo tik 6 procentai; šimpanzių – vos 4 procentai – toks nemonogaminių santykių rodiklis prilygsta „palaidu gyvenimo būdu“ garsėjantiems delfinams.
Trys makakų rūšys taip pat rikiuojasi sąrašo apačioje.
DNR duomenys neleidžia įvertinti lytinių santykių, po kurių neatsiranda vaikų, o genealoginiai tyrimai apsiriboja informacija, kurią žmonės nusprendžia užrašyti, tad joje gali neatsispindėti meilužės ir nesantuokiniai vaikai. Kita vertus, išsamesnius įrašus galėjo saugoti kultūros, kuriose poligamija yra priimtina ir įtvirtinta.
„Daugumos žinduolių atveju poravimasis ir reprodukcija yra glaudžiai susiję. Žmonių pasaulyje kontracepcijos metodai ir kultūrinės praktikos pertraukia šį ryšį, – sako M. Dyble`as. – Žmonės sudaro įvairias partnerystes, sąlygojančias tikrų brolių ir seserų bei pusiau brolių ir seserų, kuriems tėvai skiria daug dėmesio, atsiradimą, nuo serijinės monogamijos iki stabilios poligamijos.“
Dyble`o „monogamijos lyga“:
1. Kaliforninis žiurkėnas (100 proc. tikri broliai ir seserys)
2. Hieninis šuo (85 proc. tikri broliai ir seserys)
3. Damaros smėlrausis (79,5 proc. tikri broliai ir seserys)
4. Ūsuotasis tamarinas (77,6 proc. tikri broliai ir seserys)
5. Etiopinis šakalas (76,5 proc. tikri broliai ir seserys)
6. Upinis bebras (72,9 proc. tikri broliai ir seserys)
7. Žmogus (66 proc. tikri broliai ir seserys)
8. Baltarankis gibonas (63,5 proc. tikri broliai ir seserys)
9. Surikata (59,9 proc. tikri broliai ir seserys)
10. Pilkasis vilkas (46,2 proc. tikri broliai ir seserys)
(...)
30. Kergeleninis jūrų lokys (2,9 proc. tikri broliai ir seserys)
31. Juodasis lokys (2,6 proc. tikri broliai ir seserys)
32. Japoninė makaka (2,3 proc. tikri broliai ir seserys)
33. Rezusas (lot. Macaca mulatta)(1,1 proc. tikri broliai ir seserys)
34. Juodoji makaka (0,8 proc. tikri broliai ir seserys)
35. Soay avis (0,6 proc. tikri broliai ir seserys)
Tyrimas čia.
