Jei reikėtų dviem žodžiais apibūdinti šiuos metus klimato kaitos kontekste, tai neabejotinai būtų „linksmieji kalneliai“ – nuo JAV pasitraukimo iš Paryžiaus susitarimo ir kritikos lavinos sulaukusios COP30 konferencijos iki teigiamų naujienų iš Kinijos. 2025-ieji ir toliau įtvirtino tai, apie ką mokslininkai kalba jau ne vieną dešimtmetį, – klimato krizės tempai spartėja greičiau nei mūsų priimami sprendimai, o šio reiškinio padariniai atneša ne tik didėjančią finansinę žalą, bet ir pareikalauja vis daugiau gyvybių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Anot klimatologės V. Mačiulytės, orų rekordai tampa norma ir tai, kad 2025 m. nebus karščiausi istorijoje, galima laikyti neįprastu reiškiniu.
- Klimato kaitos kaina mūsų piniginėms tiesiogiai pasijaučia ir per produktų brangimą, pavyzdžiui – šokolado ar kavos.
- 2025 m. JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo bei sėkmingai įgyvendina „Drill, baby, drill“ (liet. Gręžk, mažuti, gręžk) politiką.
- Pirmą kartą Kinijos CO2 emisijų kiekis sumažėjo net ir padidėjus elektros energijos paklausai.
- 160 pasaulio mokslininkų įspėjo, kad Žemė pasiekė pirmąjį katastrofišką lūžio tašką, dėl kurio šiltųjų vandenų koralų rifai dabar susiduria su ilgalaikiu nykimu. Be to, įspėjama, kad pasaulis taip pat yra „ant ribos“ ir gali pasiekti kitus lūžio taškus.
(Ne)karščiausi metai?
„2025 m. beveik neabejotinai bus antrieji arba tretieji šilčiausi metai per visą stebėjimo istoriją, galbūt lygūs su 2023 m., kurie šiuo metu yra antri, ir nusileis tik 2024 m., kurie buvo šilčiausi per visą stebėjimo istoriją“, – teigiama ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ pranešime.
„Kiekvienais metais būna visokių rekordų. Galima sakyti, kad rekordai tampa norma, ir tai, kad metai nėra karščiausi, jau gali būti labiau neįprasta“, – pastebi Lietuvos hidrometeorologijos Klimato ir tyrimų skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė.
El Niño reiškinys 2023 ir 2024 m. padidino pasaulio temperatūrą, tačiau 2025 m. jį pakeitė priešingą efektą turintis La Niña.
„Bet tai irgi normalu, nereikėtų įsivaizduoti, kad kiekvieni metai turi būti karščiausi. Atskiri atmosferos cirkuliacijos modeliai gali tuos metus pakoreguoti, bet tendencija išlieka tokia pati“, – komentuoja V. Mačiulytė.
Nors dabartinės prognozės rodo, kad 2025-ieji neaplenks praėjusių metų, kaitinančios tendencijos niekur nesitraukė. Remiantis „Copernicus“, nuo sausio iki lapkričio pasaulio temperatūra buvo vidutiniškai 1,48 °C aukštesnė nei prieš pramonės revoliuciją.
„Vertinant pasauliniu mastu, prasidėjo La Niña, todėl šie metai šiek tiek vėsesni negu praėjusieji. Bet vis tiek 2025-ieji pagal preliminarius skaičiavimus turėtų patekti į šilčiausių metų trejetuką per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį nuo 19 amžiaus vidurio. Įvairiuose žemynuose buvo anomalijų – ir sausrų, ir karščio bangų, ir šalčio atvejų“, – komentuoja Vilniaus universiteto klimatologas, prof. Arūnas Bukantis.
Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2025 m. ataskaitoje pateiktame modelyje nustatyta, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulio temperatūra greičiausiai viršys 1,5 °C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu. Mokslininkai jau kurį laiką dalija įspėjimus, kad toks vidutinės globalios temperatūros viršijimas ateinančiais dešimtmečiais sukeltų pavojų visiems gyviems organizmams Žemėje.
2025 m. liepą Europa susidūrė su karščio banga, trukusia apie dešimt dienų. Remiantis viešais sveikatos vertinimais, ji lėmė maždaug tris kartus didesnį priešlaikinių mirčių skaičių nei įprastai tuo laikotarpiu.
„Pačios karščio bangos jau nebėra netikėtumas, tačiau pasekmių mastas išlieka šokiruojantis – ypač turint omenyje, kad tai vyko regione su vienomis stipriausių sveikatos priežiūros sistemų pasaulyje. Tai aiškiai parodė, kad prisitaikymas prie klimato kaitos atsilieka nuo realybės“, – komentuoja klimato politikos analitikė, doktorantė Ieva Budraitė.
Anot pašnekovės, miestų infrastruktūra, socialinės apsaugos sistemos ir sveikatos paslaugos vis dar nėra pritaikytos orų ekstremumams, kurių tik daugėja.
„Tai – signalas, kad net pažangiausi regionai jau dabar susiduria su klimato ribomis, o delsimas prisitaikymo politikoje turi labai apčiuopiamą, gyvybėmis matuojamą kainą“, – pabrėžia pašnekovė.
Gaisrai, sausros ir potvyniai
Klimato kaita sukelia vis dažnesnius ir ekstremalesnius orų reiškinius. Planetą 2025 m. paženklino ne tik karščio bangos. Tūkstančių aukų pareikalavo tropinės audros Pietryčių Azijoje ir Jamaikoje, sukėlusios katastrofiškus potvynius, sausros ir jų sukelti gaisrai Europoje bei JAV.
Dėl didėjančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šiltėjantys vandenynai turi įtaką uraganų intensyvumui, mat jiems reikia šiltų vandenų, kad galėtų stiprėti.
Kylanti pasaulinė temperatūra lėmė rekordines liūtis. Klimato kaita intensyvina vandens ciklą, atnešdama intensyvesnius lietus ir su jais susijusius potvynius. Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau vandens jis gali sulaikyti: kiekvienas papildomas laipsnis reiškia, kad oras gali sulaikyti 7 proc. daugiau drėgmės.
Klimato kaitos kaina
Klimato krizės padariniai šiemet kainavo itin daug, tačiau, anot perdraudimo kompanijos „Swiss Re“, stichinės nelaimės visame pasaulyje pridarė 220 mlrd. JAV dolerių (187 mlrd. eurų) nuostolių – 33 procentais mažiau nei pernai. Pirmą kartą per 10 metų nė vienas uraganų nepasiekė JAV pakrančių ir tai paaiškina, kodėl šios rizikos lemiami nuostoliai, kuriuos turi atlyginti draudimo bendrovės, 2025 metais bus reikšmingai mažesni. Sumažėjimas aiškinamas daug švelnesniu uraganų sezonu šiaurinėje Atlanto dalyje, palyginti su 2024 metais, nurodė kompanija.
Vis dėlto 2025-ieji yra šešti metai, kai apdraustieji gamtinių katastrofų padaromi nuostoliai viršija 100 mlrd. dolerių (85 mlrd. eurų) ribą.
„Climate Central“ skaičiavimais, per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius vien JAV ištiko 14 atskirų su orais susijusių nelaimių, o iš viso šie įvykiai padarė 101 mlrd. JAV dolerių žalą – prarasti namai, verslai, greitkeliai ir kita infrastruktūra. Tai didžiausia žala per bet kurį pirmą metų pusmetį nuo 1980 m., kai pradėti registruoti šie duomenys.
Didžiąją dalį šių nuostolių sukėlė miškų gaisrai, sausį nuniokoję dalį Los Andželo ir sunaikinę apie 16 000 pastatų. Jie netiesiogiai sukėlė maždaug 400 žmonių mirtį. 61 mlrd. JAV dolerių nuostolių sukėlę Los Andželo gaisrai – viena brangiausių klimato katastrofų, užregistruotų JAV, ir vienintelis iš 10 didžiausių ekstremalių įvykių, kuris nėra uraganas.
2025 m. „Lancet Countdown on Health and Climate Change“ ataskaitoje, parengtoje bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), konstatuota, kad 12 iš 20 pagrindinių sveikatos grėsmių rodiklių pasiekė rekordinius lygius, o nuo 1990-ųjų su karščiu susijusių mirčių skaičius padidėjo 23 proc., todėl bendras su karščiu susijusių mirčių skaičius pasiekė vidutiniškai 546 000 mirčių per metus.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, nuo 1980-ųjų ekstremalūs gamtos reiškiniai Lietuvoje padarė nuostolių už daugiau nei 2 milijardus eurų. Lietuvos draudikai skaičiuoja, kad karščio bangos, audros ir liūtys kasmet nukentėjusiems lietuviams kainuoja milijonus.
Klimato kaitos kaina mūsų piniginėms tiesiogiai pasijaučia ir brangstant produktams, pavyzdžiui, šokoladui ar kavai. Brazilija – svarbiausia kavos tiekėja pasaulyje – pernai nukentėjo nuo didžiausios sausros per daugiau nei septynis dešimtmečius.
Kaip anksčiau LRT.lt teigė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kava per metus pabrango daugiau nei 2 kartus, o ateityje galime susidurti ne tik su kainų augimu dėl klimato kaitos, bet ir apskritai kavos trūkumu.
„Arabikos rūšies kavos pupelių kainos šuolis – vasarį kainavo 423 dolerius už svarą, kai tuo metu prieš metus tekainavo 188 dolerius. Kava auginama labai siauroje klimato zonoje. Klimato kaitos poveikis daro ypatingą įtaką ir atitinkamai veikia derliaus dydį, kokybę. Tas poveikis pasiekia labai platų vartotojų ratą, nes visi geriame kavą ir atitinkamai pajaučiame kainos pokyčius“, – komentavo ekonomistė.
Paryžiaus susitarimo jubiliejus
Pirmąją darbo dieną pareigas pradėjęs eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė pluoštą įsakų, keičiančių Joe Bideno vykdytą politiką. Vienas iš jų – sprendimas JAV dar kartą pasitraukti iš 2015 m. Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, t. y. tarptautinės klimato kaitos sutarties, kuria beveik 200 šalių nutarė bendradarbiauti siekdamos apriboti visuotinį atšilimą ir siekti, kad globali temperatūra neperžengtų 1,5–2 laipsnių atšilimo ribos, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Įsaką D. Trumpas pasirašė niūrių klimato žinių fone: metų pradžioje Los Andželą nusiaubė stipriausi gaisrai istorijoje, o 2024 m. tapo karščiausiais metais fiksuotoje istorijoje.
„Tai vyksta itin niūriame fone. Ne tik dėl to, kad iš susitarimo pasitraukė JAV ekonomika. Naujausi Tarptautinės klimato kaitos komisijos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos vertinimai rodo, kad pasaulis beveik nebeturi realios galimybės išvengti laikino 1,5 °C atšilimo viršijimo – tai gali įvykti per artimiausius kelerius metus“, – situaciją komentuoja I. Budraitė.
Anot pašnekovės, 1,5 °C slenkstis nėra tik simbolinis skaičius – tai riba, už kurios klimato poveikis žmonių sveikatai, maisto sistemoms ir ekosistemoms ima augti ne linijiškai, o šuoliais.
„Todėl su daug vilčių [2015 metais] pasirašyto [Paryžiaus] susitarimo sukaktis tampa nešventišku refleksijos momentu. Tikslai formaliai išlieka, tačiau realios emisijų trajektorijos nuo jų pavojingai nutolusios. Atotrūkis tarp politinių pažadų ir mokslo diktuojamos realybės tapo ypač pavojingas“, – teigia pašnekovė.
JAV yra antra pagal dydį teršėja šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – anglies dioksidu (CO2) – po Kinijos. Šios dujos kaupiasi Žemės atmosferoje ir neleidžia šilumai išsisklaidyti – taip susidaro šiltnamio efektas, skatinantis visuotinį atšilimą ir klimato krizę.
Pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo leidžia atsisakyti J. Bideno pažado per dešimtmetį iki 66 proc. sumažinti klimato taršą. Taip pat kyla abejonių dėl kitų JAV įsipareigojimų, pavyzdžiui, milijardų dolerių paramos skurdesnėms šalims, kenčiančioms nuo precedento neturinčių karščio bangų, potvynių ir kylančio jūros lygio.
D. Trumpo chaosas
Anot I. Budraitės, JAV prezidento sprendimai neapsiribojo tik pasitraukimu iš Paryžiaus susitarimo. Žymioji D. Trumpo ištarta frazė „Drill, baby, drill“ (liet. Gręžk, mažuti, gręžk) aiškiai parodė naujosios administracijos požiūrį į klimato krizę ir aplinkosaugos klausimus.
„Dar prieš prasidedant D. Trumpo kadencijai buvo aišku, kad aplinkosaugos politika taps vienu pirmųjų pokyčių taikinių. Tačiau 2025 m. sprendimų mastas ir greitis vis tiek šokiravo. Iš šūkio tapo labai apčiuopiama oficialia kryptimi, tai žymi, kad trumpalaikė ekonominė nauda legaliai iškeliama aukščiau klimato, aplinkos ir visuomenės sveikatos rizikų. Per labai trumpą laiką JAV administracija pradėjo sistemingai ardyti aplinkosaugos valdymo pagrindus“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė.
JAV administracijos veiksmai paralyžiavo atitinkamas mokslo organizacijas: Aplinkos apsaugos agentūros kompetencijos sumažintos, biudžeto ir priežiūros galios apkarpytos, stabdomas naujų reguliavimų rengimas. Tuo pat metu spartinamas leidimų išdavimas naftos ir dujų gavybai, atveriamos naujos teritorijos gręžiniams, o iškastinio kuro plėtra viešai pristatoma kaip ekonominio saugumo prioritetas.
Kitas aštriai nuaidėjęs D. Trumpo sprendimas – plastikinių šiaudelių grąžinimo į JAV apyvartą.
„Simboliniai sprendimai, tokie kaip oficialus plastiko šiaudelių grąžinimas, taip pat nėra smulkmena. Jie veikia kaip aiškūs komunikaciniai ženklai: atsisakoma net minimalių, visuomenei beveik nekainuojančių aplinkosauginių kompromisų, jei jie laikomi „nepatogiais“. Tokie gestai formuoja platesnį naratyvą, kad aplinkosauga – perteklinis reguliavimas, o ne būtina viešojo intereso apsauga“, – pabrėžia I. Budraitė.
Billo Gateso atgarsiai
Ne ką mažiau dėmesio už D. Trumpo pareiškimus susilaukė milijardieriaus, filantropo, knygos „Kaip išvengti klimato krizės“ autoriaus B. Gateso memorandumas, kuriame žymus klimato aktyvistas teigė, kad pasaulio atšilimas civilizacijos nesunaikins.
B. Gatesas rašė, kad klimato kaita „nesibaigs žmonijos žlugimu“. Vadinasi, 70-metis bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas iš esmės pakeitė požiūrį.
Filantropo teigimu, nors klimato kaita turės rimtų pasekmių, „žmonės artimiausioje ateityje galės gyventi ir klestėti daugelyje Žemės vietų“, o vargingiausiems planetos gyventojams padėti pasirengti pasaulio atšilimui būtų galima visame pasaulyje kovojant su ligomis ir skurdu.
B. Gatesas pripažino, kad dėl didelio su jo veikla susijusio anglies dioksido pėdsako kritikai gali apkaltinti jį veidmainyste arba teigti, kad šis memorandumas buvo „suktas būdas pareikšti, kad klimato kaitos neturėtume vertinti rimtai“.
Tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į iki šiol pasiektą reikšmingą pažangą mažinant anglies dvideginio emisijų kiekį ir pareiškė esąs optimistiškai nusiteikęs, kad ateities technologijos padės šioje srityje pasiekti dar daugiau.
Rekordinės iškastinio kuro emisijos ir atsinaujinančios energetikos sėkmė
Remiantis naujausiais „Global Carbon Project“ duomenimis, anglies dioksido (CO2) – pagrindinių šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos iš iškastinio kuro ir cemento gamybos 2025 m. padidės apie 1,1 proc., taip bus pasiektas rekordinis skaičius – 38,1 mlrd. tonų CO2.
Kiti tyrimai taip pat rodo, kad klimato kaita sukėlė ilgalaikį žemės ir vandenynų anglies sankaupų sumažėjimą – per pastarąjį dešimtmetį sankaupų sumažėjo apie 15 proc., palyginti su tuo, kas būtų buvę be klimato kaitos poveikio. Žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad anglies sankaupų sumažėjimas nuo 1960 m. prisidėjo prie atmosferos CO2 koncentracijos padidėjimo apie 8 proc.
Tiesa, iškastinio kuro sektoriuje šiemet buvo ir pozityvių naujienų. Mažėjant žemės naudojimo metu išmetamų teršalų kiekiui, 2025 m. pasaulinis CO2 išmetimas, palyginti su 2024 m. lygiu, išliks beveik nepakitęs.
Taip pat pirmą kartą Kinijos CO2 emisijų kiekis sumažėjo net ir padidėjus elektros energijos paklausai – per pirmąjį 2025 m. ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 1,6 proc. Šalis pirmauja pasaulyje pagal CO2 išmetimo rodiklius, tad šią naujieną aplinkosaugininkų bendruomenė pasitiko pozityviai.
2025 m. saulės ir vėjo energija ir toliau išlieka sparčiausiai augantys energijos šaltiniai pasaulyje, o saulės energetika viršija ir kainų, ir naujų įrengimų rekordus. Kai kuriais 2025 m. laikotarpiais – ypač Europoje ir tam tikrose JAV bei Kinijos rinkose – iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta daugiau elektros nei iš anglių.
„Tai svarbus simbolinis ir struktūrinis lūžis, rodantis, kad energetikos sistema realiai keičiasi“, – pastebi I. Budraitė.
Saulės ir vėjo energija daugelyje regionų jau yra pigiausia nauja elektros gamybos forma, o energijos kaupimo technologijos sparčiai pinga, teigia pašnekovė.
„Didžiausios kliūtys šiandien slypi leidimų naujoms elektrinėms išdavimo procesuose, elektros tinklų nepritaikyme ir lėtoje politinėje arba procedūrinėje adaptacijoje. Klausimas nebėra „ar įmanoma“, o „ar politinės ir institucinės sistemos suspės paskui technologinę realybę“, – komentuoja klimato politikos analitikė.
Koralų nykimo lūžio taškas
160 mokslininkų iš 23 šalių šiemet parengtoje ataskaitoje įspėjo, kad Žemė pasiekė pirmąjį katastrofišką lūžio tašką, dėl kurio šiltųjų vandenų koralų rifai dabar susiduria su ilgalaikiu nykimu ir kelia grėsmę šimtų milijonų žmonių pragyvenimui. Jei pasaulinis atšilimas nebus kuo greičiau sumažintas iki 1,2 °C, koralų laukia masinis išmirimas.
Mokslininkų ir gamtosaugininkų parengtoje „Pasaulinių lūžio taškų“ ataskaitoje įspėjama, kad pasaulis taip pat yra „ant ribos“ ir gali pasiekti kitus lūžio taškus, kurių suskaičiuojama nuo 15 iki 20.
Koralų rifai unikalūs tuo, kad yra laikomi viena pažeidžiamiausių sistemų dėl visuotinio atšilimo, kurį sukelia iškastinio kuro deginimas. Pagrindinis spalvų ir maisto šaltinis koralams – maži dumbliai, gyvenantys po išoriniu polipų skeletu. Temperatūrai kylant šie dumbliai pradeda gaminti kenksmingas medžiagas, dėl to saugodamiesi koralai priversti juos išstumti iš savo audinių. Taip įvyksta koralų nykimą nurodantis blukimo procesas. Nuo koralų kažkuriuo gyvavimo laikotarpiu priklausomi maždaug ketvirtadalis vandenynų gyventojų.
Kitas nerimą keliantis lūžio taškas, apie kurio peržengimą daug kalbama, – Atlanto meridianinės cirkuliacijos (AMOC) griūtis. Tai paviršinė srovė, dažniausiai vadinama Šiaurės Atlanto. Ji itin reikšminga Europos klimatui. Į šią srovę įeina Golfo srovė, kuria į Šiaurės pusrutulį pernešama šiluma. Arktyje atneštas vanduo atšąla ir nugrimzta, sudarydamas giluminę grįžtamąją srovę.
Sutrikus AMOC, Europoje vyrautų daug šaltesnis klimatas, ilgesnės žiemos, pasikeistų tropinių lietų juosta, nuo kurios priklauso maisto tiekimas milijonams žmonių, o jau ir taip kylantis jūros lygis pakiltų dar 50 cm.
Taip pat skaitykite
Nerimas dėl ledynų auga
Kylant temperatūrai sparčiai tirpsta ledynai – Grenlandijos ir Antarktidos ledo masė šiais metais pasiekė rekordinį sumažėjimą, o mokslininkų teigimu, ledo sluoksniai gali pasiekti kritinę ribą, dėl kurios jūros lygis gali pakilti keliais metrais. „Copernicus“ duomenimis, Arktyje vidutinis jūros ledo plotas spalį buvo 12 proc. mažesnis nei vidutiniškai.
Nuo 2024 m. spalio iki 2025 m. rugsėjo Arkties paviršiaus oro temperatūra buvo šilčiausia nuo 1900 m., o pastarieji 10 metų yra 10 šilčiausių per visą Arkties stebėjimo istoriją.
2025 m. kovą Arkties žiemos jūros ledo plotas pasiekė mažiausią metinį maksimumą per 47 metų palydovinių stebėjimų istoriją.
Šiemet publikuotame tyrime prognozuojama, kad laikantis dabartinių valstybių įsipareigojimų, skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti, pasaulinis atšilimas pasieks 2,7 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, – beveik dvigubai daugiau, nei skaičiuota iki šiol. Mokslininkų teigimu, tokie temperatūros pokyčiai gali būti kritiniai ledynams, kurių tirpimas kardinaliai performuotų Žemės kraštovaizdį, o Lietuvoje ir visoje Šiaurės Europoje sukeltų stiprų atšalimą.
Mokslininkams nerimo kelia ir mažesnių ledynų būsena – tokių šiuo metu mūsų planetoje yra daugiau nei 200 000. Kitame tyrime prieita prie išvados, kad jei globali temperatūra ir toliau sparčiai augs, šis skaičius iki šimtmečio pabaigos gali sumažėti iki 18 000. Tai kelia pavojų vietinėms bendruomenėms, kurių geriamojo vandens ištekliai priklauso nuo kalnų ledynų.
Jei pasaulis apribos klimato atšilimą iki 1,5 °C pakilimo, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, ledynų nykimo pikas įvyks apie 2041 metus, skaičiuojama, kad tuomet per vienus metus išnyks maždaug 2 000 ledynų. Pasaulio temperatūrai pakilus 4 °C, pikas pasislinks maždaug į 2055 m. ir sieks 4 000 ledynų išnykimą per metus.
Taip pat skaitykite
Miškų atsigavimas
Šiais metais Brazilija surengė COP30 – pirmąją JT pasaulinę klimato konferenciją, vykusią Amazonės atogrąžų miškuose, tad viešojoje erdvėje konferencija praminta „miškų COP“.
Nors šių metų COP30 sulaukė daug įvairios kritikos, teigiamų atgarsių sulaukė dėmesys miškams. Kad išvengtų visiško žlugimo, Brazilija paskelbė planus asmeniškai parengti du neoficialius dokumentus iki kitos konferencijos COP31: vieną dėl iškastinio kuro, kitą – dėl miškų. Kaip pabrėžė ekspertė I. Budraitė, jie bus už COP proceso ribų, todėl neturės jokio teisinio svorio.
Kalbant apie miškus, nuspręsta įkurti platformą esamų miškų plotų apsaugai, pavadintą „Tropical Forests Forever Facility“ (TFFF). Jos tikslai – užtikrinti, kad tropinių miškų išsaugojimas būtų vertinamas labiau nei jų naikinimas, finansiškai atlyginti tiems, kurie ėmėsi sėkmingų, patikrintų veiksmų miškams išsaugoti.
Fondo tikslas – 125 mlrd. JAV dolerių, tačiau iki šiol fondui pažadėta skirti tik 6,7 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat skaitykite
Istorinis teismo sprendimas
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) šiais metais priėmė istorinį sprendimą, atverdamas kelią šalims skųsti vienai kitą teismui dėl klimato kaitos. Šis žingsnis galėtų padėti šalims, labai nukentėjusioms nuo klimato kaitos, imtis teisinių veiksmų prieš teršiančias šalis.
Tiesa, Lietuvos, JAV ar bet kurios kitos šalies nacionalinis teismas neprivalo aklai vadovautis šiuo TTT sprendimu, tačiau ekspertai teigia, kad išvados gali turėti didelę įtaką klimato bylų nagrinėjimui kitose šalyse.
Lietuvoje – vėsi vasara ir šilumos rekordai
Anot klimatologo A. Bukančio, 2025-ieji Lietuvoje buvo kontrastingi – dominavo vėsi vasara ir rudenį bei žiemą fiksuoti šilumos rekordai.
„Netgi šalnos užfiksuotos birželio 23 dieną Varėnoje. Apskritai, tik tris kartus per šimtą metų tokiu birželio laiku pasitaiko šalnos. Ir, žinoma, dėl to metai buvo nederlingi sodininkams, jie buvo nepalankūs ir bitininkams, bitėms ir pavasaris buvo labai šaltas, po to prasidėjo lietingas vasaros laikotarpis“, – komentuoja A. Bukantis.
2025 m. Lietuvoje neregistruotas nė vienas kaitros atvejis. Tai pirmi tokie metai nuo 2017 m. Taip pat šiais metais fiksuota mažiausiai karščio dienų nuo 2009 m.
„Labiausiai nustebino, ko gero, tokia lietinga vasara, nes kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje iškrito ir dviguba, netgi triguba kritulių norma. Tiek kritulių nebuvo jau kelis dešimtmečius. Šiuo požiūriu tai buvo ypatingi metai. Taip pat labai stiprios šalnos gegužę. Tokių metų pasitaiko labai retai“, – pastebi klimatologas.
2025-ieji Lietuvoje dalijasi 5–6 vietas (kartu su 2015 m.) Vidutinė metinė oro temperatūra šiemet Lietuvoje siekė 8,4 °C – 1 laipsniu šilčiau nei vidutiniškai.
„Vasara buvo vėsi, tų karščių nebuvo per daug. Ji buvo vėsiausia ir drėgniausia pagal kritulių kiekį nuo 2017 metų. Birželis buvo labai vėjuotas, išskirtinai nuo 1994 metų pasižymėjo didžiausiu vėjo greičiu. Tai, kad šie metai nėra trejetuke karščiausių, lėmė vėsesnė vasara, tokia labiau cikloninė cirkuliacija“, – komentuoja V. Mačiulytė.
Vis dėlto šilumos rekordų netrūko šaltuoju metų laikotarpiu. Gruodžio 11 dieną Lietuvoje išmatuotas 23-ias karščio rekordas šiemet – Kybartuose sušilo iki 9,9 °C.
Šiaurės Europoje suklestėjo vyno gamyba
Besikeičiantis klimatas Šiaurės Europos šalims suteikė galimybę sparčiai auginti vynuoges vyno gamybai. Nors vynuogynai čia vis dar nepalyginti mažesni nei Prancūzijoje, Italijoje ar Ispanijoje, klimato kaita atneša šiltesnius ir ilgesnius vegetacijos sezonus.
Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad dėl kylančios temperatūros ištisi Europos regionai gali nebetikti vynuogėms auginti. Užpernai vyno gamyba Europos Sąjungoje smuko 10 procentų, 2024-aisiais vyno pagaminta mažiausiai nuo amžiaus pradžios.
