Šiuo metu mūsų planetoje yra daugiau nei 200 000 ledynų, tačiau, jei globali temperatūra ir toliau sparčiai augs, šis skaičius iki šimtmečio pabaigos gali sumažėti iki 18 000.
Dėl didėjančių emisijų kiekių sparčiai šylant pasaulinei temperatūrai, kalnų viršūnėse esantys ledynai nebegali atsinaujinti dėl sniego ir ledo temperatūrų trūkumo. Jų ledas tirpsta iš vidaus, dėl to jie mažėja ir traukiasi.
Su šia problema susiduriama visame pasaulyje. Naujame Šveicarijos mokslininkų tyrime įvertinta, kada bus pasiektas „ledynų nykimo pikas“, t. y. laikas, kai per vienus metus išnykstančių ledynų skaičius bus didžiausias.
Tyrėjai ledynų nykimą įvertino pagal keturis pasaulinio atšilimo scenarijus iki 2100 m., lyginant su priešindustrinio laikotarpio lygiu: +1,5 °C ir +2,0 °C – laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų, +2,7 °C – pagal dabartinius politikos įsipareigojimus ir +4,0 °C – pagal didesnių emisijų scenarijų.
„Straipsnyje rašo, kad yra laikotarpis, kai, tikėtina, bus tas didžiausias ledynų tirpimo metas, sparčiausias ledynų nykimo metas. Bet tas neapibrėžtumas metų atsiranda iš skirtingų klimato scenarijų. Ir tą irgi rašo autoriai, kad priklausomai nuo klimato scenarijų tas pikas pasislenka į vieną arba į kitą pusę ir pasislenka ne tik metai, kada didžiausias, intensyviausias tas ledynų nykimas, bet skiriasi ir patys skaičiai“, – tyrimą komentuoja Vilniaus universiteto klimatologas dr. Justinas Kilpys.
Jei pasaulis apribos klimato atšilimą iki 1,5 °C pakilimo lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, ledynų nykimo pikas įvyks apie 2041 metus, skaičiuojama, kad tuomet per vienus metus išnyks maždaug 2 000 ledynų. Tačiau reikia nepamiršti, kad mažai tikėtina, jog temperatūros kilimas sustos: nuo pramonės revoliucijos Žemės vidutinė temperatūra pakilo apie 1,2 °C. Pasaulio temperatūrai pakilus 4 °C, pikas pasislinks į maždaug 2055 m. ir sieks 4 000 ledynų išnykimą per metus.
Kitas svarbus klausimas – kaip masinis ledynų tirpimas paveiks pasaulį. Nors tyrime kalbama tik apie lokalius ledynus, kurie jūros lygio kilimui didelės įtakos nepadarys, poveikis bendruomenėms bus milžiniškas.
„Tai yra labai ryškus klimato kaitos signalas, kad tie ledynai tirpsta dėl augančios temperatūros, ir iš tikrųjų tai reiškia labai didelius pasikeitimus tiek ekosistemoms, tiek vietiniams, tiesiogiai priklausantiems nuo ledynų. Tuo laikotarpiu, kai yra pats intensyviausias ledynų tirpimas, galima tikėtis įvairių nelaimių. Tai čia ir nuošliaužos – nes kuo intensyviau tirpsta, tuo labiau išjudinamas gruntas, galima tikėtis ir kalnų upių didesnių potvynių, ir didesnių nuošliaužų pavojaus. Potvynių padaugės ir žala dėl kalnuose vykstančių potvynių tikrai gali išaugti“, – pasakoja klimatologas.
Tačiau su ledynų tirpimo pabaiga problemos nesibaigia.
„Praėjus šitam laikotarpiui, kai ištirps didesnė dalis mažų ledynų, ateis kita problema, kad vandens pradės trūkti. Pasaulyje yra labai daug vietų, kur vienintelis geriamojo vandens šaltinis yra ledynų tirpimas. Ir šiandien matom, kad Tibete ežerų vandens lygis kyla ir upių vandeningumas didėja dėl to, kad intensyviai tirpsta ledynai. Tai iki 2040 ar 2050 m. matysim tą tendenciją, kad vandens kaip ir daugės, bet paskui jau mažės. Turim ruoštis kažkaip prisitaikyti ir išvengti tų nelaimių, kurias sukels didesnis vandens kiekis, bet paskui mes turim jau galvoti apie tai, iš kur tos žmonių bendruomenės gaus vandens“, – komentuoja J. Kilpys.
