Europos kosmoso agentūra (EKA) susidomėjo vabzdžiais kaip maisto šaltiniu – kol kas tik tyrimo tikslams. Agentūra nori ištirti, ar vabzdžiai galėtų būti vartojami kaip maisto šaltinis, ypač ilgesnėse misijose, kur astronautams reikia daug pakankamai kokybiškos energijos.
Pasak Europos kosmoso agentūros, vabzdžiai gali būti idealus maistas kosmoso sąlygoms. Šios būtybės jau anksčiau įrodė, kad geba ištverti nežemišką aplinką – pirmosios vaisinės muselės nukeliavo į kosmosą 1947 m. JAV „V-2“ raketa.
„Šie ištvermingi, maistingi gyvūnėliai yra patraukli galimybė Europos mokslininkams, ieškantiems patikimų maistinių medžiagų šaltinių ilgalaikėms kosmoso misijoms. Vabzdžių valgymas nėra neįprastas: milijardai žmonių juos vartoja kasdien. Remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, žmonės visame pasaulyje vartoja daugiau nei du tūkstančius vabzdžių rūšių“, – teigia Europos kosmoso agentūra.
Ar vabzdžiai gali tapti įprasta astronautų mitybos dalimi?
Lapkričio mėnesį Europos kosmoso agentūra subūrė maisto, biologijos ir kosmoso sričių ekspertų komandą iš visos Europos, siekdama ištirti, ar vabzdžiai galėtų tapti įprasta astronautų mitybos dalimi, ypač ilgesnėse misijose.
„Vabzdžiai gana gerai prisitaiko prie kosminės aplinkos. Jie puikiai ištveria fizinį stresą“, – sakė Asa Berggren, Švedijos žemės ūkio universiteto profesorė ir tyrimo, paskelbto žurnale „Frontiers in Physiology“, pagrindinė autorė.
„Šie mažyčiai gyvūnėliai taip pat sugeba panaudoti medžiagas, kurių žmonės negali virškinti, taip mums suteikdami maistingą valgį“, – pridūrė A. Berggren.
Ekspertų komanda nustatė, kad šie gyvūnėliai turi aiškų potencialą maistinių medžiagų perdirbimui ir tvariai baltymų gamybai.
Tačiau prieš įtraukiant vabzdžius į kosminę mitybą, Europos mokslininkai pirmiausia siekė suprasti, kaip mikrogravitacija veikia pagrindinius jų biologinius procesus, įskaitant gyvenimo ciklus, fiziologiją ir dauginimąsi.
Kosminė vabzdžių laboratorija
Nuo tada, kai į kosmosą buvo iškeltos muselės, jos tapo įprastu modeliu tiriant vabzdžių fiziologiją, elgseną ir evoliuciją kosmose. Muselės sugebėjo užbaigti visą gyvenimo ciklą mikrogravitacijoje – nuo apvaisinimo iki suaugusių individų, galinčių daugintis.
Museles vėliau sekė kiti vabzdžiai: kamanės, musės, vikšrai ir skruzdėlės. Skruzdėlės parodė ypatingą gebėjimą prisitvirtinti prie paviršių net kosminėje aplinkoje. Tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, šiaudvabaliai, pasirodė esantys prasti „astronautai“, nes jiems buvo sunku judėti ar daugintis.
Suvokimas, kaip tokie organizmai išgyvena kosmose, gali atverti naujas perspektyvas biologijos moksle.
Kodėl valgome vabzdžius?
Žemėje vabzdžiai valgomi dėl kelių priežasčių: skonio, maistingumo ir lengvo prieinamumo. Europoje jie vis dažniau tampa tvaresnės maisto sistemos dalimi.
Vabzdžiai yra puikūs baltymų, riebalų rūgščių, geležies, cinko ir B grupės vitaminų šaltiniai – dažnai panašesni ar net geresni nei mėsa, žuvis ar ankštiniai augalai. Be to, jei auginami higieniškai, jie neturi neigiamo poveikio sveikatai, kaip ir bet kuris kitas maistas.
Kosmoso tyrimams dažniausiai naudojami nariuotakojai – naminis svirplys ir miltinė musė (ar jos lerva). Abi rūšys 2023 m. gavo Europos maisto saugos agentūros patvirtinimą, kad gali būti parduodamos ir tinkamos vartoti žmonėms. Iš svirplių lervų sumaltų miltų gaminama duona, makaronai ir krekeriai.
Net kosmose toks maistas nebėra naujovė – 2022 m. Europos kosmoso agentūros astronautė Samantha Cristoforetti į kosmosą su savimi pasiėmė javų batonėlį su mėlynėmis ir svirplių miltais.
Kur ves tyrimai?
Iki šiol nėra visiškai aišku, kaip kosmosas veikia vabzdžius. Dauguma turimų duomenų yra pasenę – dauguma eksperimentų atlikti 1960–2000 m., o skirtingų kosmoso misijų rezultatai nesutampa.
Europos kosmoso agentūra teigia, kad kosmoso poveikio vabzdžiams supratimas vis dar nepakankamas. Mokslininkai dabar nori išbandyti tokias vabzdžių rūšis, kurios galėtų užbaigti visus vystymosi etapus orbitoje. Šiam tikslui pasiekti EKA kartu su partneriais rengia naujus eksperimentus, kad ištirtų mikrogravitacijos poveikį vabzdžiams.
Originalios publikacijos data: 2025 m. lapkričio 10 d.
